Atnaujintas 2006 rugsėjo 13 d.
Nr.68
(1468)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Koplytstulpis Čečėnijai

Čečėnijos Nepriklausomybės
dienos minėjimas Kaune
prie atstatyto ir pašventinto
koplytstulpio. Aminat Saijeva
(centre) laiko Čečėnijos vėliavą

Rugsėjo 6 dieną Kaune, prie VI forto esančiame Kryžių kalnelyje, minint Čečėnijos nepriklausomybės metines, susirinko grupė Čečėnijos pabėgėlių su savo vaikais. Atvyko ilgametė Čečėnijos Respublikos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva, Kovo 11-sios Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Patackas, Algirdas Endriukaitis, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Zigmas Kazlauskas.

Prieš kurį laiką vandalai buvo suniokoję koplytstulpį Čečėnijos kančioms pažymėti, kurį atstatė Kaišiadorių rajono Rumšiškių miestelio mokytojas Vytautas Markevičius ir jam talkinęs Rumšiškių liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr.Eligijus Morkūnas. Atstatytą koplytstulpį pašventino kunigas Robertas Grigas. Jis pasakė turiningą kalbą apie mūsų visų atjautą čečėnų tautai.

Visus susirinkusius maloniai nustebino A.Saijevos lietuviškai pasakyta kalba apie dabartinę padėtį Čečėnijoje: Rusijos okupacinėmis jėgomis 2003 metais surengtas referendumas ir po to rengti prezidento ir parlamento rinkimai Čečėnijoje neteisiški, nes tai buvo čečėnų tautos valios klastotė ir imitacija. Šalyje yra šimtatūkstantinė Rusijos kariuomenė. Negarantuojama teisė į gyvybę, viešpatauja baimės atmosfera. Čečėnijoje veikia Rusijos ir vietinių marionečių mirties eskadronai. Karo metu Čečėnijoje užmušta apie 300 tūkstančių žmonių, iš kurių per 40 tūkstančių vaikų. Pačios Rusijos duomenimis, Čečėnijos sostinėje sugriauta 60 tūkstančių namų ir butų. Atstatyta tik 900. Vyksta totali rusifikacija. Čečėnų kalba nevykdoma raštvedyba, teismų dokumentacija. Mokslas visose mokslo įstaigose, įskaitant mokyklas, vyksta rusų kalba( čečėnų kalbai per savaitę skiriama tik viena pamoka), radijas ir televizija veikia beveik vien tik rusiškai. Tik vienas laikraštis leidžiamas čečėnų kalba.

A. Saijeva reiškia viltį, kad Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos prezidentas Rene van Der Linden’as ir humanitarinės organizacijos ras jėgų tokią sunkią valandą padėti čečėnų tautai remtis tarptautine teise ir istoriniu teisingumu.

Švč. M.Marijos Sopulingosios koplytstulpis akivaizdžiai parodo, kad Čečėnijos padėtis turi atkreipti pasaulio galingųjų dėmesį.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija