Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lydi viltis, pažanga ir šviesa

Benjaminas ŽULYS

Prieš 80 metų

1926 metų liepos pabaigoje Kaune įvykusiame pirmajame Lietuvos aklųjų suvažiavime buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga (LAS). Dabar ji vadinasi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS). Ši bendruomenė vienija apie 7000 narių. Sukakties proga Kaune, Aklųjų ir silpnaregių centre, įvyko minėjimas. Į jį susirinko regėjimo negalią turintys žmonės iš visos Lietuvos, taip pat – neįgalieji dainininkai, šokėjai, muzikantai. LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas sakė, kad organizacijos jubiliejus, kaip ir žmogaus gyvenimas, liudija nueitą kelią, brandą, įgytą patirtį. Kartu tai geriausias mūsų visų susiklausymo, gebėjimo prisitaikyti prie laikotarpio pokyčių ir nuoširdaus siekimo eiti šviesos, pažangos keliu įrodymas. Bendruomenės vadovas, kiti suvažiavimo dalyviai priminė sąjungos gyvavimo istoriją, apžvelgė šių dienų veiklą, kreipė žvilgsnį į ateitį.

Dar prieš įkuriant šią organizaciją buvo atliktas nemažas organizacinis darbas, kuriame ypač reiškėsi žymus Lietuvos oftalmologas profesorius Petras Avižonis. 1923 metais vykusiame antrajame gydytojų suvažiavime jis skaitė pranešimą „Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje“. Profesorius buvo sukaupęs daug žinių apie akluosius, susipažinęs su pasaulio aklųjų istorija, jų socialine padėtimi. Matė, kaip skurde gyveno aklieji, o neregiai vaikai nebuvo mokomi. Tada P.Avižonis sakė: „Protinga socialinė politika reikalauja ne pašalpos akliesiems, ne išmaldų, bet jų likusių jėgų išplėtojimo ir jų panaudojimo produktyviam darbui“.

Prieškario Lietuvoje aklųjų globos švietimo reikalų tvarkymo ėmėsi Karo invalidams šelpti komitetas, įsteigtas ir vadovaujamas generolo Vlado Nagevičiaus. Tarp aktyvių steigėjų buvo lietuviškosios kariuomenės majoras Petras Šeštakauskas, gydytojas Petras Musteikis, kiti aktyvistai.

Bene svarbiausias buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, kovose dėl nepriklausomybės sužeistas ir netekęs regėjimo, Lietuvos aklųjų švietimo pradininkas, lietuviškos Brailio abėcėlės sudarytojas, muzikos puoselėtojas, rašytojas Pranas Daunys. O 1928 metais pradėjo veikti pirmoji neregių švietimo įstaiga – Kauno neregių institutas.

Neregiai įsijungia į veiklą

Per 80 metų sąjunga išaugo ne vien savo narių skaičiumi, bet ir veiklos įvairove bei apimtimi. Šiuo metu iš 7 tūkstančių bendrijai priklausančių narių 43 proc. yra pirmos grupės invalidai, 51 proc. – antros grupės, 6 proc. – trečios grupės neįgalieji. Net 38 proc. narių yra darbingi. 40 proc. šių neįgaliųjų gyvena penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose, 35 proc. – rajonų centruose ir miesteliuose, 25 proc. – kaimuose. Turimais duomenimis, iš viso Lietuvoje regėjimo negalią turi apie 9 tūkst. žmonių, iš jų – 8 tūkst. suaugusiųjų ir apie tūkstantį vaikų. Apie tūkstantį žmonių visiškai nemato, 2000 beveik nemato, turi labai sunkią regėjimo negalią. Pastebėta, kad kasmet į LASS priimama po 300–400 narių.

Daugelyje pasaulio valstybių, taip pat mūsų šalyje, spalio 15–oji minima kaip tarptautinė Baltosios lazdelės (aklųjų) diena. Tai viena iš galimybių kalbėti visuomenei ir su visuomene apie regėjimo negalią, jos sukeliamus sunkumus ir nepatogumus tiek neįgaliesiems, tiek jų artimiesiems.

LASS bendradarbiauja su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis, visuomeninėmis neįgaliųjų organizacijomis, Lietuvos ir užsienio fondais. Kai kurios organizacijos rūpinasi neregių įvairiomis gyvenimo bei veiklos sritimis, kaip antai, ugdymu, knygų leidyba, sportu, verslo plėtojimu ir kt. Lietuvos ir užsienio fondai įvairiais būdais remia LASS veiklą, teikia jai materialinę paramą, padeda regėjimo negalią turintiems kelti kvalifikaciją, išmokti naujausias technologijas, įgyti naujas profesijas.

LASS yra Europos ir Pasaulio aklųjų sąjungų narė. Tai leidžia greičiau ir lengviau perimti kitų valstybių patirtį, veikti orientuojantis į tai, kas Europos ir viso pasaulio aklųjų sąjūdyje pasiekta geriausia ir pažangiausio.

Jie – darbingi, myli meną

Kaip minėjime kalbėjo ne vienas jo dalyvių, ypač svarbu neregių ir silpnaregių darbo užimtumas, dalyvauti kultūrinėje veikloje. Ilgą laiką didžioji regėjimo negalią turinčiųjų dalis dirbo specializuotose įmonėse. Bet dabar tokios pastangos atsimušė į negailestingas rinkos sąlygas, ir šios įmonės jau neįstengia įdarbinti visų norinčiųjų. Todėl daug kas manosi kaip sugeba ir užsiėmimą randa už sąjungos ribų. Daugelis šių žmonių įrodė, kad, nepaisant savo negalios, yra puikūs specialistai ir geba gerai dirbti kartu su gerai reginčiaisiais. Jie dirba masažuotojais, darbininkais, bibliotekininkais, Brailio literatūros leidėjais, choro artistais, mokytojais, socialiniais darbuotojais, teisininkais, žurnalistais, kai kurie turi savo verslą, dirba įstaigų vadovais. Be to, Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre jaunuoliai gali mokytis namų ūkio pagalbininko, teksto rinkėjo kompiuteriu specialybių. Kai kurie išleido ne vieną poezijos rinkinį, prozos knygelę.

Galima prisiminti, kad 1928 metų pabaigoje Lietuvos prezidentas Antanas Smetona drauge su vidaus reikalų ministru Ignu Musteikiu, švietimo ministru Konstantinu Šakeniu, kitais aukšto rango pareigūnais aplankė Kauno aklųjų organizaciją. Tai byloja, kad tuometinės valdžios vyrams rūpėjo LASS reikalai. Atrodo, kad ir nepriklausomoje Lietuvoje šiai bendruomenei skiriama dėmesio. Antai 1996 m. spalio 11 d. įvyko šventė „Vilties keliu“, skirta aklųjų organizacijos 70-ies metų sukakčiai paminėti. Šventėje dalyvavo tuometinis LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, pasakęs palankių žodžių sąjungos nariams, visai neįgaliųjų bendruomenei. O prieš dvejus metus buvo įsteigta viešoji įstaiga Kauno aklųjų ir silpnaregių centras.

Neįgalieji nori dirbti ir užsidirbti, bet darbo vietų nėra pakankamai. UAB „Regplasta“ – vienintelė Kaune veikianti įmonė, kurioje užsiėmimą turi per pusė šimto neįgaliųjų, tarp kurių tik 39 regėjimo negalią turintys žmonės. Bendrovėje gaminami įvairūs plastikiniai gaminiai, buities šepečiai. Antai kone 30 metų čia dirbanti nuo vaikystės visiškai akla Roma Staniulienė džiaugiasi turėdama nors šiokį tokį darbą, nors už jį gaudama tik minimalų atlyginimą. Ji yra šepečių vėrėja. „Ir už tai ačiū“,- sako moteris. Pati įmonė pelno neduoda, ją dotuoja valstybė.

Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Stasys Babonas kalbėjo, kad jų organizacija galėtų iš viešosios įstaigos virsti biudžetine įstaiga. Tada būtų galima dar geriau rūpintis šių neįgaliųjų integracija į visuomenę. LASS patyrė, kad jos darbas yra veiksmingas tik tada, kai apie jį plačiau žino ir į jį įsitraukia valstybinės institucijos, visuomenė. Sąjungos iniciatyva atsirado radijo laida „Sutik mane, pažink mane“. Be to, LASS daugiau nei 40 metų leidžia žurnalą „Mūsų žodis“. Prisiminta ir pasidžiaugta, kad centre veikia vytelių pynėjų, kanklių, dramos rateliai, vokalinis instrumentinis ansamblis, kuriuos neįgalieji noriai lanko. Ir tą šventinę dieną skambėjo dainos, muzika, sukosi šokėjai.

Apie LASS Vilniaus bei Alytaus regiono veiklą papasakojo kompozitorius, ilgametis kultūros darbuotojas Juozapas Kairys, sąjungos Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas, kaunietis veteranas R.Ulinskas, Klaipėdos bei Telšių apskričių tarybos kultūros centro vadovė A.Jokubauskienė, kiti susitikimo dalyviai.

Įspūdingą koncertą surengė centro kanklių ansamblis (meno vadovė R.Montvilienė), liaudiška kapela „Vyra“ (vad. J.Staniulis“), sąjungos Kelmės rajono etnografinis ansamblis „Ramočia“ (vad. V.Rutkūnas) ir vyrų trio (vad. J.Kasparas), savo kūrybos dainas padainavo centro auklėtinė L.Stadalnikaitė ir kt.

Šventėje visai nesijautė, kad joje kalbėjo, grojo, šoko regėjimo neįgalieji – apie savo negalias niekas neužsiminė. Tai buvo vilties ir šviesos paminėjimas.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“