|
Jau reabilituojamos okupacijos?
Pareiškimas dėl okupacijos vertinimų
Valstybingumas ir nepriklausomybė prasideda ir baigiasi žmonių sąmonėje. Okupacija didžiausias smūgis laisvos valstybės ir visuomenės egzistencijai. Šio fakto suvokimas ir adekvatus vertinimas neatsiejama valstybinės ir pilietinės sąmonės bei savimonės dalis.
Lietuvių tautos atmintyje dar gyvos trys okupacijos: lenkų, sovietų ir nacių. Kiekvienos okupacijos metu kenčia ir žūsta žmonės, išlieka gilus įspaudas tautos ir visuomenės gyvenime.
Šiandien vis labiau ryškėja tendencijos įteisinti vieną ar kitą okupaciją ir jos pagrindą sudariusią ideologiją. Akivaizdu, jog skirtingos okupacijos vertinamos selektyviai, taip užmirštant svarbiausią principą: bet kuri okupacija laisvai valstybei tai savaiminis blogis.
Antrojo pasaulinio karo baigtis lėmė vienareikšmį nacių politikos ir ideologijos pasmerkimą, tačiau kartu dalinį, o daug kur ir visišką sovietų politikos ir ideologijos įteisinimą. Lietuvai patekus į sovietinį lagerį, ištisus kelis dešimtmečius čia buvo ugdomas tendencingas požiūris į sovietų ir nacių okupacijas. Tai vargiai galėjo neatsiliepti žmonių mąstysenai, jausenai, elgsenai. Šių sąmonės pokyčių rezultatus regime ir šiandien.
Parašytoje Lietuvos policijos istorijoje teisinami sovietiniai budeliai, o patriotinė rezistencija vaizduojama kaip veltėdžių ir chuliganų užsiėmimas. Taip šiandieninės Lietuvos policijos vadovybė aiškiai parodo, koks yra jos institucinis ir vertybinis tęstinumas.
Gatvėse regime vis daugiau sovietinių simbolių (ant marškinėlių, kepuraičių), netrūksta jų ir prestižinėse miesto vietose. Tai ne tiktai išreiškia, bet ir ugdo simpatiją sovietiniam režimui. Sovietiniai stribai gauna didesnes pensijas, o iš rezistentų jos atimamos. Visa tai aiškiai rodo, jog sovietinė okupacija vertinama neadekvačiai, kitaip nei nacių okupacija: vargiai įsivaizduotume viešai demonstruojamą nacių simboliką ar valstybės išmokas gestapo tarnautojams.
Dar aiškiau reabilituojama lenkiškoji okupacija: apie sovietinę okupaciją dar kalbama, o štai apie lenkiškąją išvis tylima. Zalavo dvare pastatytas paminklas Lietuvos okupantui, Lenkijos maršalui J.Pilsudskiui aiškiausias ir grėsmingiausias šio fakto įrodymas. Šį paminklą puošiantis lenkiškas užrašas skelbia: davė Lenkijai laisvę, sienas ir galią. Šiuo užrašu aiškiai įteisinama Vilniaus ir Suvalkų kraštų okupacija, pažeidžiant 1920 metų Suvalkų sutartį.
Reikalaujame atkreipti dėmesį į šiuos nerimą keliančius faktus ir tendencijas ir adekvačiai reaguoti. Siūlome:
1. Oficialiai uždrausti sovietinę simboliką ir jos naudojimą, išskyrus istorinę medžiagą.
2. Nustatyti ir įgyvendinti politinę ir teisinę atsakomybę prosovietinės Lietuvos policijos istorijos autoriams ir bendraautoriams.
3. Panaikinti valstybines pensijas stribams.
4. Demontuoti J.Pilsudskio paminklą arba viešai kreiptis į Lenkiją siūlant jos okupuotame Suvalkų krašte paritetiniais pagrindais pastatyti paminklą Lietuvos gynėjui gen. P.Plechavičiui.
Marius Kundrotas,
Lietuvių tautinio jaunimo lygos vadovas
Prof. Ona Voverienė, Lietuvos
moterų lygos pirmininkė
Kazys Vidžiūnas,
Lietuvos generolo Povilo
Plechavičiaus karių sąjungos vadas
© 2006 XXI amžius
|