Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tikėjimas turi vystytis tik laisvėje

Popiežius Benediktas XVI Miunchene KNA nuotrauka

Lankydamasis savo gimtojoje Bavarijos žemėje, popiežius Benediktas XVI aukojo šv. Mišias praėjusio sekmadienio, rugsėjo 10 dienos rytą, Miuncheno parodų centre, kuriose dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių.

„Džiaugiuosi galėdamas grįžti dar kartą į man artimas vietas, kurios padarė lemiamą įtaką mano gyvenimui, suformuodamos mano mąstymą ir jausmus: šitose vietose išmokau tikėti ir gyventi. (…) Tai proga padėkoti visiems, kurie mane vedė ir lydėjo. Dėkoju Dievui už savo gražiąją Tėvynę ir už žmones, kurie ją tokią padarė ir dabar tebedaro“, - tokiais pasisveikinimo žodžiais Šventasis Tėvas, pradėjo šv. Mišių homiliją, kurioje aptarė tikėjimo ir socialinio gyvenimo ryšio problemas.

„Vyskupai iš viso pasaulio, paskutiniu metu iš Afrikos, ne kartą man minėjo vokiečių katalikų dosnumą ir įpareigojo perduoti jų padėką. Neseniai taip pat Baltijos valstybių vyskupai man pasakojo, kad vokiečių katalikai suteikė milžinišką paramą atstatant bažnyčias po dešimtmečių sovietų valdymo. Tačiau pasitaiko, kad vyskupai iš Afrikos kartas nuo karto man sako: „Jei Vokietijoje pateikiu socialinį projektą, jis sutinkamas labai palankiai, bet jei atvykstu su evangelizacijos projektu, tada į jį žiūrima daug atsargiau“. Už viso to slypi nuomonė, kad skubiau reikia atsiliepti į žmonių socialinius poreikius, tuo tarpu Dievą ar katalikų tikėjimą liečiantys dalykai nėra tokie jau skubūs. Bet tie vyskupai nori pasakyti priešingą dalyką – evangelizacija turi turėti pirmenybę, žmonės turi pažinti Jėzaus Kristaus Dievą, Jį pamilti, atsiversti savo širdyse. Tik tada ir socialiniai projektai pasieks savo rezultatą. Nepakanka perduoti tik žinias, technologijas, instrumentus. Gana greitai suveikia prievartos mechanizmai ir galia griauti bei žudyti tampa svarbiausiu būdu pasiekti valdžiai, kuri šiaip turėtų užtikrinti teisę, bet taip ir netampa tam pajėgi. Taika ir teisingumas tampa tolimi ir vis labiau tolsta.

Afrikos ir Azijos tautos stebisi mūsų techninėmis galimybėmis, tačiau išsigąsta tokios pasaulėžiūros, kuri visiškai išstumia Dievą ir laiko tai aukščiausia savimonės forma, kurią galima primesti ir kitoms kultūroms. Ne krikščioniškas tikėjimas, bet panieka Dievui, ciniškas įsitikinimas, jog religijos niekinimas yra laisvės teisė, o naudingumas yra aukščiausias moralinis kriterijus, jiems atrodo didžiausia grėsmė jų identitetui. Ne tokio tipo tolerancijos ir kultūrinio „atsivėrimo“ tos tautos laukia iš mūsų. Vakarų pasauliui reikia iš naujo išmokti Dievo baimės. Tačiau krikščioniškas tikėjimas niekam negali būti jėga primestas. Tai būtų priešinga krikščionybei. Tikėjimas turi vystytis tik laisvėje“.

Pagal VR

© 2006 „XXI amžius“