Tikėjimas turi vystytis tik laisvėje
|
Popiežius Benediktas XVI
Miunchene KNA nuotrauka
|
Lankydamasis savo gimtojoje Bavarijos žemėje, popiežius
Benediktas XVI aukojo šv. Mišias praėjusio sekmadienio, rugsėjo
10 dienos rytą, Miuncheno parodų centre, kuriose dalyvavo apie 250
tūkst. žmonių.
Džiaugiuosi galėdamas grįžti dar kartą į man
artimas vietas, kurios padarė lemiamą įtaką mano gyvenimui, suformuodamos
mano mąstymą ir jausmus: šitose vietose išmokau tikėti ir gyventi.
(
) Tai proga padėkoti visiems, kurie mane vedė ir lydėjo. Dėkoju
Dievui už savo gražiąją Tėvynę ir už žmones, kurie ją tokią padarė
ir dabar tebedaro, - tokiais pasisveikinimo žodžiais Šventasis
Tėvas, pradėjo šv. Mišių homiliją, kurioje aptarė tikėjimo ir socialinio
gyvenimo ryšio problemas.
Vyskupai iš viso pasaulio, paskutiniu metu iš
Afrikos, ne kartą man minėjo vokiečių katalikų dosnumą ir įpareigojo
perduoti jų padėką. Neseniai taip pat Baltijos valstybių vyskupai
man pasakojo, kad vokiečių katalikai suteikė milžinišką paramą atstatant
bažnyčias po dešimtmečių sovietų valdymo. Tačiau pasitaiko, kad
vyskupai iš Afrikos kartas nuo karto man sako: Jei Vokietijoje
pateikiu socialinį projektą, jis sutinkamas labai palankiai, bet
jei atvykstu su evangelizacijos projektu, tada į jį žiūrima daug
atsargiau. Už viso to slypi nuomonė, kad skubiau reikia atsiliepti
į žmonių socialinius poreikius, tuo tarpu Dievą ar katalikų tikėjimą
liečiantys dalykai nėra tokie jau skubūs. Bet tie vyskupai nori
pasakyti priešingą dalyką evangelizacija turi turėti pirmenybę,
žmonės turi pažinti Jėzaus Kristaus Dievą, Jį pamilti, atsiversti
savo širdyse. Tik tada ir socialiniai projektai pasieks savo rezultatą.
Nepakanka perduoti tik žinias, technologijas, instrumentus. Gana
greitai suveikia prievartos mechanizmai ir galia griauti bei žudyti
tampa svarbiausiu būdu pasiekti valdžiai, kuri šiaip turėtų užtikrinti
teisę, bet taip ir netampa tam pajėgi. Taika ir teisingumas tampa
tolimi ir vis labiau tolsta.
Afrikos ir Azijos tautos stebisi mūsų techninėmis
galimybėmis, tačiau išsigąsta tokios pasaulėžiūros, kuri visiškai
išstumia Dievą ir laiko tai aukščiausia savimonės forma, kurią galima
primesti ir kitoms kultūroms. Ne krikščioniškas tikėjimas, bet panieka
Dievui, ciniškas įsitikinimas, jog religijos niekinimas yra laisvės
teisė, o naudingumas yra aukščiausias moralinis kriterijus, jiems
atrodo didžiausia grėsmė jų identitetui. Ne tokio tipo tolerancijos
ir kultūrinio atsivėrimo tos tautos laukia iš mūsų. Vakarų pasauliui
reikia iš naujo išmokti Dievo baimės. Tačiau krikščioniškas tikėjimas
niekam negali būti jėga primestas. Tai būtų priešinga krikščionybei.
Tikėjimas turi vystytis tik laisvėje.
Pagal VR
© 2006 XXI amžius
|