Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Jiems Lietuva – šventa tėvų žemė

Novosibirsko katalikai su kunigu Viktoru Bilotu (stovi viduryje) Kauno senamiesčio bažnyčių fone

Vidurvasarį Kaune lankėsi Novosibirsko (Sibiro miestas, kuriame gyvena beveik 1,5 mln. gyventojų) katalikų bendruomenės penkiolikos žmonių grupė, vadovaujama kunigo Viktoro Biloto. Jaunimo grupė, vadovaujama lietuviškai kalbančio kunigo, vasarą keliavo skersai ir išilgai visą Lietuvą per katalikams reikšmingas vietoves. Pasidomėjome, kodėl katalikų kunigas taip gerai kalba lietuviškai. Prašnekintas svečias pasakė, kad gimė ir augo Tomsko srityje. Bet jo tėvelis gimė Lietuvoje, Širvintų rajone. Mama – rusų bei lenkų kilmės, gimusi Tomske. Tėvelio šeima į Sibirą ištremta 1951 metų rudenį, kai jam buvo vos vienuolika metų. Kun. V.Bilotas turi seserį Olgą. Jis mokėsi Sankt Peterburgo kunigų seminarijoje. Mokslas, siekiant kunigystės šventimų, Rusijoje trunka net devynerius metus. Tai vienintelė Rusijoje katalikų kunigų seminarija. Jam teko dvejus metus mokytis parengiamajame kurse Novosibirske, vėliau šešerius metus – Sankt Peterburge. Po to dar vieneri metai skiriami praktikai. Į kunigus įšventintas prieš metus, šiuo metu jis yra Novosibirsko Viešpaties Atsimainymo katedros vikaras, atsako už jaunimo pastoraciją.

Novosibirsko katalikų bendruomenė nedidelė, jungia tik 500 narių. Jaunimo grupelę sudaro daugiausia studentai. Jie susitinka kiekvieną šeštadienį, diskutuoja įvairiomis Biblijos ir tikėjimo temomis, dalijasi savo tikėjimo patirtimi, kartu gieda, padainuoja. Jų grupės nariai broliai Viačeslavas ir Igoris – programuotojai, Nataša – dailininkė, totorė Ania – dar moksleivė, muzikė Tatjana Šulus – UAB vadovė, jos dukra – studentė filologė. Tai tikrų tikriausia lietuviškų šaknų lietuvaitė. Gajanė – armėnė, medicinos sesuo. Lietuviškų šaknų turi Elena Terlecka, psichologė ir programuotoja. Aleksandras – irgi programuotojas, Zurabas kremta ekonomikos mokslus. Tuose susitikimuose ir gimė mintis atsivežti juos į Lietuvą, parodyti jų senelių, protėvių gimtąją žemę. Kiti atvyko tiesiog vedami smalsumo pamatyti kraštą, iš kurio atvykę kunigai misionieriai Sibiro platybėse skleidė katalikų tikėjimą, išvysti Marijos žeme vadinamą kraštą, turintį senas katalikiškas tradicijas.

Pasak kun. V.Biloto, katalikybės sklaidai Novosibirske labai daug pasitarnavo kunigas misionierius Saulius Bytautas, OFM. Tai jo dėka įkurta katalikų parapija ir minėta katalikų bendruomenė. Katalikų šiame Sibiro krašte ypač padaugėjo, kai dėl carinių ir stalininių represijų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Ukrainoje tų šalių žmonės buvo tremiami. Kai V.Biloto seneliai 1951 metais buvo apgyvendinti Tomsko apylinkėse, katalikų buvo tikrai daug. Kai jis gimė, tame kaime gyveno tik 400 žmonių, tarp jų katalikų tebuvo likę tik 15-20 žmonių.

„Troškimą prisiliesti prie savo šaknų įskiepijo mano tėvelis. Šiemet sukanka lygiai dvidešimt metų, kai tėvelis mirė. Lietuva jam buvo šventa žemė. Tokia ji tapo ir man. Tėvelio dėka įgijau lietuvių kalbos pagrindus. Beveik kasmet iš Peterburgo važiuodavau į Lietuvą. Mokėdamas lietuvių kalbą, iš tiesų jaučiuosi labai turtingas. Turiu didelį sumanymą – surinkti medžiagą apie lietuvius kunigus misionierius, Sibire skleidusius katalikų tikėjimą. Kiekvienas atvykimas į Lietuvą jaudina iki ašarų, todėl kas kartą mane masina vėl ir vėl grįžti į savo tėvų ir protėvių žemę”, – sako lietuvis kun. V.Bilotas.

Svečiai lankėsi Plungėje, dalyvavo Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, meldėsi Kryžių kalne, žavėjosi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir meldėsi prie akmens, ant kurio Dievo Motina apsireiškė piemenėliams. Atvykę į Kauną, aplankė garsųjį Pažaislio vienuolyną, apžiūrėjo freskas, kuriose pavaizduota šv. Bonifaco Brunono misija į Lietuvos paribį 1009 metais. Kauno Arkikatedra Bazilika juos irgi sužavėjo. Svečiai pasimeldė prie monsinjoro Pranciškaus Tamulevičiaus kapo šventoriuje, grožėjosi miesto panorama nuo Aleksoto šlaito, buvo suklupę pasimelsti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje. Turininga kelionė tęsėsi į Marijampolę, Trakus ir Vilnių. Įspūdžių iš šios kelionės Sibiro įvairiataučiai katalikai parsivežė daug.

Kazimieras Dobkevičius

Autoriaus nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“