Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Popiežius Benediktas XVI šiltai sutiktas savo tėvynėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI šiltai sutiktas savo tėvynėje

Popiežius Bevediktas XVI su jį pasitikusiais Vokietijos prezidentu Horstu Kioleriu ir kanclere Angela Merkel

Šventąjį Tėvą sveikina Miuncheno arkivyskupas kardinolas Frydrichas Veteris

Popiežiaus gimtinėje jo nekantriai laukė dešimtys tūkstančių tėvynainių, tarp kurių buvo įvairaus amžiaus žmonės

Į Miuncheno centrinę Marijos aikštę atvykusiam Benediktui XVI jaunieji bavarai įteikė gėlių puokštę

Popiežius prie garsiosios Dievo Motinos statulos

Šventasis Tėvas sveikinasi su Vokietijos katalikų dvasininkijos atstovais

Popiežius Benediktas XVI kalbasi su Bavarijos ministru pirmininku Edmundu Štoiberiu

Šventasis Tėvas vadovauja pamaldoms prie Švč.M.Marijos monumento Miuncheno centre

Popiežius Benediktas XVI Miuncheno katedroje laimina vaikus, neseniai priėmusius Pirmąją Komuniją

Miuncheno parodų centro teritorijoje Šventasis Tėvas vadovavo šv.Mišių aukai, kuriose dalyvavo apie 300 tūkst. maldininkų

Miuncheno Dievo Motinos šventovės kriptoje Benediktas XVI meldžiasi prie čia palaidotų kardinolų kapų

Primintas giliaprasmis vizito tikslas

Jau pradėdamas šešias dienas trukusį vizitą į gimtąją Bavarijos žemę Vokietijoje, popiežius Benediktas XVI aiškiai išsakė apsilankymo tikslą: padėką ir padrąsinimą. „Suprasdamas, kiek daug esu gavęs, dabar noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie mano asmenybės formavimo, – sakė Šventasis Tėvas rugsėjo 9 dieną Miuncheno oro uoste vykusioje sutikimo ceremonijoje. – Tačiau kartu atvykau ir kaip apaštalo Petro įpėdinis, kad atnaujinčiau ir sustiprinčiau tvirtus ryšius, jungiančius Romos sostą su mūsų gimtinės Bažnyčia“.

Atsiliepdamas į jį sutikusio Vokietijos prezidento Horsto Kiolerio sveikinamąjį žodį, Popiežius savo kalboje priminė įspūdingą katalikiškojo tikėjimo istoriją Vokietijoje ir ypač Bavarijoje, pastebėdamas, jog garbinga praeitis kartu sąlygojo ištikimybę krikščioniškosioms tradicijoms ir vertybėms. Tą liudija didingos katedros, statulos, tapybos ir literatūros pasiekimai, taip pat tikinčiųjų bendruomenės gyvybingumas. Benediktas XVI reiškė viltį, kad, nepaisant radikalių socialinių pokyčių, vokiečiai gebės išsaugoti tikėjimą ir krikščioniškosios civilizacijos pagrindus ateičiai. „Aš manau, kad mes visi esame vieningi viltyje, jog naujosios kartos liks ištikimos dvasiniam paveldui, kuris atlaikė visas istorijos krizes, – kalbėjo Šventasis Tėvas, pabrėžęs būtinumą didžiuotis iš praeities paveldėtomis tradicijomis. – Viliuosi, kad visi tėvynainiai Bavarijoje ir Vokietijoje aktyviai dalyvaus pagrindinių krikščioniškų vertybių perdavime rytdienos piliečiams“. Baigdamas kalbą jis dar kartą pasveikino visus vokiečius, ne tik katalikus, bet ir liuteronus, stačiatikius, kitų bažnytinių bendruomenių narius ir „visus geros valios žmones“.

Marijos aikštė – Miuncheno ir Bavarijos centras

Antrasis popiežiaus Benedikto XVI sutikimas įvyko Miuncheno centrinėje Marijos aikštėje (Marienplatz), prie stebuklingosios Dievo Motinos, Bavarijos globėjos, statulos. Šią statulą ant aukštos kolonos, ženklinančios ne tik Miuncheno, bet ir visos Bavarijos geografinį centrą, 1638 metais pastatė šalies kunigaikštis Maksimilijonas I kaip padėkos aktą už Bavarijos išgelbėjimą nuo švedų karinės okupacijos per vadinamąjį 30 metų trukusį karą. Panašūs didžiuliai monumentai Dievo Motinai buvo pastatyti kaimyninių šalių – Austrijos ir Čekijos – sostinėse Vienoje ir Prahoje. (Po Čekijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais su būdingu masonišku nepakantumu Švč. Mergelės Marijos statula Prahoje buvo nugriauta kaip neva Habsburgų imperinio valdymo simbolis.)

Miuncheno Dievo Motinos statula šimtmečiais buvo viena svarbiausių Bavarijos katalikų piligrimystės vietų. Tikintieji ypač gausiai čia rinkdavosi melstis Švč. Mergelės Marijos litanijos ir rožinio, šaliai iškilus didžiosioms grėsmėms ar vargo akivaizdoje. Statulą savo apsilankymu Miunchene iki popiežiaus Benedikto XVI jau buvo palaiminę kiti du Katalikų Bažnyčios vadovai – popiežius Pijus IV 1782 metais ir popiežius Jonas Pauliaus II 1980 metais.

Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu, prašant Bavarijos karaliui Liudvikui III ir jo žmonai karalienei Marijai Terezai, tuometinis popiežius Benediktas XV oficialiai paskelbė Švč. Mergelę Mariją dangiškąja Bavarijos globėja ir šio akto simboliu kaip tik tapo Miuncheno Dievo Motinos statula. Antrojo pasaulinio karo metais, vykstant Miuncheno bombardavimams, statula buvo nuimta ir laikoma saugioje vietoje. Karo pabaigoje, 1945 metais, ji vėl buvo iškelta kaip vilties ir taikos ženklas tarp tvyrojusių griuvėsių.

Prašymas Dievo Motinos užtarimo ir globos

Iš Miuncheno oro uosto atvykęs prie šios Dievo Motinos statulos ir gausiai susirinkusių tikinčiųjų aplinkoje iškilmingai pasveikintas Bavarijos ministro pirmininko Edmundo Štoiberio, popiežius Benediktas XVI savo kalboje prisiminė, kaip jis, tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris, čia meldėsi 1977 metais, pradėdamas Miuncheno arkivyskupo tarnystę. Prie šios kolonos jis taip pat atsisveikino su Miuncheno arkivyskupija, kai 1982 metais popiežiaus Jono Pauliaus II buvo pakviestas į Romą vadovauti Tikėjimo mokslo kongregacijai. „Šiandien vėl čia atvykau – dabar kaip apaštalo Petro įpėdinis“, – sakė Šventasis Tėvas.

Padėkojęs „tėvynainiams ir draugams“, kurie į Marijos aikštę susirinko jo pasveikinti, tuo parodydami savo meilę, popiežius Benediktas XVI jiems teigė, kad lieka su Bavarijos katalikais dvasiniame artume ir dabar jau kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojas. Tuo pat metu, vėl atvykęs prie garsiosios Švč. Mergelės Marijos statulos, jis meldė Dievo Motinos užtarimo ir globos ne tik Miunchenui ir Bavarijai, bet ir Visuotinei Bažnyčiai, visiems geros valios žmonėms.

„Mokyk mus – didelius ir mažuosius – nešti mūsų atsakomybę gyvenime su tam būdingu gerumu ir tarnyste. Padėk mums tapti kantriems ir nuolankiems, taip pat laisviems ir drąsiems, kaip Tu buvai Kryžiaus valandą, – Dievo Motinos meldė Šventasis tėvas. – Savo rankose Tu laikai Jėzų, Kūdikį, kuris laimina, Kūdikį, kuris taip pat yra pasaulio Viešpats. Laikydama Kūdikį, kuris laimina, Tu pati tampi palaiminimu. Todėl palaimink mus, šį miestą ir šią šalį! Rodyk mums Jėzų, palaimintą Tavo įsčių vaisių! Melskis už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirties valandą. Amen!“

Kartu su čia buvusiu Miuncheno Dievo Motinos katedros choru ir susirinkusiais tikinčiaisiais popiežius Benediktas XVI giedojo liturgines ir populiarias bavarų liaudies giesmes. Nuoširdžiai bendraujant su maldininkais, kurie visi norėjo paspausti jam ranką. Šventojo Tėvo veidą nė akimirkai nepaliko spinduliuojanti šypsena, tapusi ryškiausiu jo įvaizdžio bruožu.

Su politikos veikėjais aptarti ekumeniniai klausimai

Kaip numatyta vizito programoje, rugsėjo 9 dieną įvyko popiežiaus Benedikto XVI privatūs susitikimai su Vokietijos federaliniu prezidentu H.Kioleriu, šalies vyriausybės vadove kanclere Angela Merkel ir Bavarijos ministru pirmininku E.Štoiberiu.

Bavariją ištisus dešimtmečius valdančiai Socialinei krikščionių sąjungai atstovaujantis katalikas politikas E.Štoiberis ankstesnėse iškilmėse Marijos aikštėje dėkojo Šventajam Tėvui už tvirtą laikyseną, kai „iškyla grėsmė krikščioniškoms vertybėms ir žmogiškajam orumui, kuris gali būti užgožtas sekuliaristinės šiandienos laikotarpio dvasios“.

E.Štoiberio žodžiai, kad „Bavarijos krikščioniškosios šaknys yra stiprios ir kupinos energijos“, sulaukė gausių maldininkų ovacijų. Jis taip pat pabrėžė, jog Bavarijos žmones giliai jaudina Katalikų Bažnyčios vadovo žodžiai, kad jo „širdis plaka bavariškai“. Tačiau tarptautinė katalikų žiniasklaida primena, jog Benedikto XVI santykiai su atskiromis politikų grupėmis ne visada buvo paprasti, šiuo atžvilgiu aiškiai išsiskyrė ideologinės krikščioniškų dešiniųjų ir laicistinių kairiųjų skirtumai. Kada 1997 metais krikščionys demokratai pasiūlė tuometiniam Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektui kardinolui Jozefui Ratcingeriui suteikti Miuncheno garbės piliečio vardą, šį sprendimą užblokavo Miuncheno savivaldybėje daugumą turėję socialdemokratai ir žalieji, pareiškę, kad „mums nereikia Didžiojo inkvizitoriaus“. Taip pat kai kurie Vokietijos kairiųjų parlamentarai siūlė iš Benedikto XVI, jį išrinkus į Romos sostą, atimti Vokietijos piliečio pasą, nes nacionaliniai įstatymai nenumato dvigubos pilietybės. Vis dėlto Vokietijos vyriausybė išimties tvarka paliko Šventajam Tėvui jo vokiško paso galiojimą.

Vokietijos prezidentas, priklausantis protestantų konfesijai, H.Kioleris yra aktyvus Taizė ekumeninio sąjūdžio rėmėjas ir savo pokalbyje su Šventuoju Tėvu kėlė krikščionių vienybės klausimą. „Aš žinau, kad beveik 500 metų trukęs teologinis procesas ir skirtinga religinė praktika negali būti nutraukta vienu plunksnakočio brūkštelėjimu, ir žinau, kad pastaraisiais 50 metų dedamos intensyvios suartėjimo pastangos, – sakė H.Kioleris Miuncheno oro uoste vykusioje Benedikto XVI sutikimo ceremonijoje. – Kaip protestantas krikščionis reiškia viltį, jog ši evoliucija bus pratęsta“.

Po privataus susitikimo su Popiežiumi rugsėjo 9 dieną Vokietijos kanclerė žurnalistams sakė, kad Šventasis Tėvas buvo „labai atviras“ ekumeniniuose klausimuose. A.Merkel, kuri yra protestantų pastoriaus dukra, pažymėjo, jog ekumenizmas Vokietijoje yra svarbus ne tik dėl to, kad čia yra katalikų ir protestantų pusiausvyra, bet ir dėl to, kad daug žmonių nutolę nuo Bažnyčios ir reikalingų bendrų tikėjimo gaivinimo pastangų. Vokietijos vyriausybės vadovė teigė, jog pokalbyje su popiežiumi Benediktu XVI aptarė jam ypač rūpimą Europos krikščioniškųjų šaknų klausimą bei santykių su gausėjančia musulmonų bendruomene problemas.

Socialinis veikimas ir tikėjimo praktika – neatskiriami

Apie socialinius reikalus bei jų ryšį su tikėjimu Šventasis Tėvas kalbėjo praėjusį sekmadienį, rugsėjo 10 dieną, Miuncheno parodų centro teritorijoje aukotų šv. Mišių homilijoje. Kreipdamasis į beveik 300 tūkstančių maldininkų minią, popiežius Benediktas XVI, komentuodamas tos dienos liturgijos skaitinius, aiškino, kad socialinė tarnystė yra neatskiriama nuo tikėjimo, kad artimo meilė, ypač rūpinimasis teisingumu, yra tikėjimo ir meilės Dievui išraiška.

Primindamas Evangelijos (MK 7,31-37) pasakojimą, kaip Jėzus pagydo kurčnebylę, Šventasis Tėvas sakė, jog taip Jėzus išreiškė rūpinimąsi visais kenčiančiais ir nustumtais į visuomenės pakraštį. „Jis gydo juos, įgalindamas gyventi ir darbuotis kartu su visais, neša jiems lygybę ir broliškumą“. Tačiau kurtumas, apie kurį kalbama Evangelijoje, yra ne vien fizinis, bet ir dvasinis: tai nebegirdėjimas Dievo, kartu prarandant galėjimą kalbėtis su Juo bei išmelsti Jo paramos.

Tokio bendravimo su Viešpačiu galimybių paradimas yra labai pavojingas, nes taip susilpnėja mūsų pastangos įveikti realiame gyvenime iškylančius sunkumus. Tačiau čia, kaip teigia Evangeliją, Jėzus simboliškai pagydydamas kurčnebylį, ateina į pagalbą ir šiandienos žmonėms, parengdamas juos priimti Dievo mokymą. Ta gydymo priemonė Krikšto sakramentas, kuris atveria kelią į bendrystę su Kristumi ir su kitais tikinčiaisiais, gebėjusiais Jį pažinti.

Konkrečiai kreipdamasis į Vokietijos katalikus ir pripažindamas jų materialinį dosnumą bei socialinį aktyvumą, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad pirmiausia turi būti tikėjimo pažinimas ir religinė praktika, kurie gali garantuoti integralią pažangą. Krikščioniškosios vertybės turi tapti tais kriterijais, kurie „apšviestų širdis ir nukreiptų protą bei veikimą teisingu keliu“, – sakė Šventasis Tėvas.

Popiežius pabrėžė, kad Bažnyčia nesiekia prievarta primesti tikėjimo, kad „prozelitizmas yra priešinga krikščionybei“. Tačiau reikia kviesti žmones „atsiverti Dievui, ieškoti Jo ir išgirsti Jo balsą“ tikrosios dvasinės laisvės sąlygomis. Ir tada aiškiai galės būti suvokta, jog „pasauliui reikia Dievo“, kuris gali būti surastas Jėzuje Kristuje, kryžiaus aukoje atskleidusiam meilę iki pabaigos“.

Šeima, mokykla ir parapija – krikščioniško ugdymo vietos

To paties sekmadienio pavakare popiežius Benediktas XVI vadovavo Mišparams didingoje Miuncheno Dievo Motinos katedroje, kurios bokštų aukštis – beveik 110 metrų. Katedra, statyta 1468-1488 metais, buvo beveik visiškai sunaikinta per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus: nesugriauti buvo likę tik minėtieji bokštai ir pagrindinis altorius. Atstatymo darbai pradėti 1946 metais ir visiškai užbaigti tik 1988-1994 metų laikotarpiu. Kaip tik šioje katedroje popiežius Benediktas XVI (Jozefas Ratcingeris) buvo konsekruotas vyskupu 1977 m. gegužės 28 d.

Atvykęs į katedrą ir draugiškai pasisveikinęs su prie šventovės jo laukusiais gausiais tikinčiaisiais, Šventasis Tėvas pirmiausia susikaupė adoracijai prie koplyčioje išstatyto Švenčiausiojo Sakramento. Po to Benediktas XVI nusileido į kriptą pasimelsti prie savo pirmtakų Miuncheno arkivyskupų kardinolų Michaelio Faulhaberio ir Julijaus Diofnerio kapų. Katedroje taip pat saugomos Bavarijos globėjo šv. Beno relikvijos, kuris vadovavo gretimai Meiseno diecezijai nuo 1066 iki 1106 metų.

Kadangi Popiežiaus vadovautuose Mišparuose dalyvavo šiemet Pirmąją Komuniją priėmę vaikai, jų tėvai, mokytojai ir sielovadininkai, tai homilijoje Šventasis Tėvas sutelkė dėmesį į krikščioniškojo ugdymo aktualijas. Jis kvietė tėvus lydėti savo atžalos kelyje pas Jėzų ir ypač dažniau praktikuoti bendrą maldą šeimoje, nes „malda ne tik veda pas Dievą, bet ir mus pačius labiau suartina“. Benediktas XVI švietimo darbuotojus kvietė siekti, kad mokykla būtų ne tik intelektinio formavimo, bet ir dvasinio ugdymo, susitikimo su Dievu vieta, kurioje jauni žmonės gebėtų suprasti tikrąją gyvenimo prasmę. Dvasininkai buvo raginami padaryti parapiją tikra dvasine bendruomene, „didžiąja šeima“, kurioje tikintieji per liturgiją, katechezę ir kitus parapijos įvykius kartu žengtų tikrojo gyvenimo keliu.

(Apie kitus popiežiaus Benedikto XVI vizito Bavarijoje įvykius bus rašoma kito penktadienio „XXI amžiaus“ numeryje

Reuters ir KNA nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“