Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuvos šeimos globojant Šiluvos Karalienei

Irena Petraitienė

Į Šiluvos Bazilikos aikštę suėjo piligriminio žygio dalyviai

Vyskupai kiekvieną atlaiduose dalyvavusį vaiką laimino atskirai

Karūnas stebuklingajam Šiluvos paveikslui atnešė žmona ir vyras

Vyskupai ir kunigai aukojo šv. Mišias Bazilikos šventoriuje

Rugsėjo 10-ąją Šiluvos Švč.Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose, švenčiant Šeimų dieną, popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis dviem karūnomis apvainikuotas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šiuo veiksmu pareikšta didžiausia Dievo tautos pagarba Mergelei Marijai, tapusiai Dievo sūnaus Motina ir didžiąja Atpirkimo darbo talkininke.

Jaunųjų piligrimų ryžtas

Net vaiskiai nutviskęs rugsėjo 10-osios dangus džiaugėsi, matydamas gyvąja vaikų grandine apjuostą Šiluvą. Prie Popiežiaus kryžiaus vorele išsirikiavę vaikai, giedodami ir kalbėdami rožinį, tarsi norėdami numinti baltą taką į Šiluvos Karalienės šventovę – Švč.M. Marijos Gimimo Baziliką, žingsniavo aplink Lietuvos dvasiniu centru tapusį miestelį. Šis mažųjų piligrimų ryžtas buvo kupinas dvasinės ir istorinės prasmės. Juk būtent vaikai, artimo kaimo piemenėliai, 1608 metais pirmieji pamatė apsireiškusią Švč.M.Mariją. Būtent čia, prie Apsireiškimo koplyčios, kur yra Švč. M.Marijos kojas lietęs akmuo, jaunųjų katalikų sutikimu ir tėvišku pasveikinimu arkivyskupas Sigitas Tamkevičius įžiebė šeimyniniu jaukumu spinduliuojantį iškilmių žiburį.

Kol Apsireiškimo koplyčioje vaikai klojo Švč.M.Marijai skirtas dovanas, Bazilikos aikštėje atlaidų dalyvius maloniai sutikinėjo savanoriai su savo vadove, arkivyskupijos kurijos atstove Vaida Spangelevičiūte. Antai liauna kaip pušis Monika padėjo atsisėsti balta skarele ryšinčiai senutei, Vilija patarė, kur geriau glaustis vaikelį ant rankų laikančiai motinai, vaikinukai paslaugiai talkino Lietuvos televizijos ir „Marijos radijo“ operatoriams. Šiemet švęsti Dievo Motinos gimtadienį ir talkinti atlaiduose atvyko beveik pusė tūkstančio moksleivių ir studentų, aktyviai dalyvavusių specialioje jaunimo programoje.

Rugsėjo 8-ąją, kada buvo meldžiamasi už policijos, teisėtvarkos darbuotojus (homiliją pasakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis), slenkant vakarui, Šiluvos Bazilika virto vienos širdies ir vieno, iš gelmių plaukiančio balso šlovinimo choru. Įspūdingu ir skambiu akordu vakare prasidėjo jaunimo programa. Prie altoriaus esantys kunigai Artūras Kazlauskas ir Šarūnas Petrauskas taip pat buvo pasirengę plačiai atverti savojo pašaukimo ir Dievo pažinimo duris, idant susirinkusieji tėvynainiai ieškotų ir norėtų atrasti tikrąjį santykį su Viešpačiu. Arkivyskupijos jaunimo centro vadovas kun. Š.Petrauskas, sakydamas homiliją, karštai ragino su jaunatvišku užsispyrimu pradėti skaityti Šventąjį Raštą ir taip per Dievo išmintį pažinti pasaulį, atrasti amžinąją meilę ir amžinąsias vertybes.

Plaikstėsi jaunimo procesijos, su Švč. Sakramentu keliaujančios po Šiluvą, vėliavos. Vėliau, pasibaigus iki išnaktų vykusiam Sutaikinimo sakramento šventimui, kalbinti jaunieji maldininkai prisipažino, jog pirmą kartą taip aiškiai pajuto Šventosios Dvasios artumą ir suprato, kad jie yra mylimi Dievo vaikai.

Antrąją, Jaunimo dieną, Jono Pauliaus II namuose su Vilniaus kunigų seminarijos klierikais buvo giedama ir diskutuojama, bendraujama atskirose grupelėse, mokantis bendruomenių šokių. Iš įvairių arkivyskupijos vietovių susirinkęs jaunimas buvo kaip viena darni šeima. Jaunimo centro vadovo pavaduotoja Lina Daugėlaitė pastebėjo, kad Šiluvos atlaidams jaunatviško skambesio suteikusi Jaunimo dienų programa parodė, jog daugėja jaunuolių, išgyvenančių tikėjimo, maldos poreikį, sugebančių ir norinčių tuo dalytis su bendraamžiais.

Jaunatvišku entuziazmu ir ateities viltimi rugsėjo 9-ąją pasižymėjo maldos už besidarbuojančius švietimo, kultūros, žiniasklaidos srityse, visą akademinį jaunimą. Eucharistijos liturgijai vadovavęs arkivyskupas S.Tamkevičius, pasveikinęs į Šiluvą atvykusius Švietimo ir mokslo ministerijos atstovus, aukštųjų mokyklų rektorius, jaunimo ugdytojus, ragino moksleivius ir studentus brandinti atsakingais Lietuvos piliečiais. Kauno „Ąžuolo“ katalikiškosios vidurinės mokyklos moksleiviai su kapelionu kun. Virginijumi Dudoniu priešakyje per visas šv.Mišias aukštai laikė plakatą, simbolizavusį krikščioniškąsias vertybes. Ąžuoliečius šios dienos homilijoje sujaudino vyskupo Jono Ivanausko išvesta paralelė tarp Kūdikio, kuriam nebuvo vietos užeigoje, ir žmogaus širdies, kurioje pritrūksta vietos Dievui. Į Šiluvą atvykstame, sakė ganytojas, kad rastume vietą, kur apleistų sunkumai, kad pabūtume su Dievu ir savimi.

Karališkoji diadema

Sekmadienį Švč.M.Marijos litaniją giedant arkivyskupijos jungtiniam Vitos Vaitkevičienės vadovaujamam chorui, iš popiežiaus Jono Pauliaus II namų iškilmių procesija pajudėjo Bazilikos aikštėje esančio altoriaus link. Jo papėdėje kaip maži žibintai grupelėmis buvo susėdę rytiniame piligriminiame žygyje dalyvavę vaikai. Pradedant atlaidus Eucharistijos liturgija Apsireiškimo koplyčioje bei iškilminga Švč. Sakramento procesija į Baziliką, arkivyskupas kalbėjo: „Prieš 220 metų stebuklingasis Šiluvos paveikslas apvainikuotas aukso karūnomis. Ta proga vyskupas Steponas Giedraitis rašė. „Sveikinkite Mariją, kuri tiek daug jums padariusi“. Prieš 220 metų taip pat konsekruota ir dabartinė baroko stiliaus bažnyčia, 1974 metais pelniusi Bazilikos titulą. Prieš 13 metų popiežius Jonas Paulius II, lankydamasi Šiluvoje, bučiavo akmenį, kurį, kaip tikima, lietė apsireiškusios M.Marijos kojos. Nuo šių atlaidų pradėsime intensyviai ruoštis Švč.M.Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui“. Toliau homilijoje arkivyskupas pažymėjo: „Kiek krikščioniškasis pasaulis stengiasi pagerbti M.Mariją, tiek šėtonas bando M.Marijos šlovę sumenkinti. Prieš trejus metus skaudžiai išgyvenome, kai piktadariai nuo Motinos su Kūdikiu paveikslo nuplėšė aukso karūnas“. Tačiau čia pat buvo paskelbta, kad rugsėjo 10 dieną, per pagrindinę Eucharistijos liturgiją, jos bus, nes jas šį birželį Lietuvos vyskupų ad limina vizito metu Vatikane pašventino popiežius Benediktas XVI.

Šventojo Tėvo atsiųstą telegramą perskaitė vyskupas J.Ivanauskas: „Garbingo Šiluvos Dievo Motinos paveikslo karūnavimo proga Popiežius, dvasia dalyvaudamas bendrame džiaugsme, nuoširdžiai linki, kad giliai išgyvenamas krikščioniškasis paveldas prisidėtų prie šios bendruomenės tikėjimo į Viešpatį Jėzų sustiprinimo. Atsimindamas didvyrišką lietuvių tautos ištvermę liūdnos komunistinės priespaudos metu, Šventasis Tėvas linki, kad šis šventimas paskatintų su įsitikinimu skelbti Gerąją Naujieną, koncelebrantams ir visiems dalyvaujantiems šv. Mišiose suteikia apaštalinį palaiminimą kaip gausių Dangaus dovanų ženklą“.

Po Švč. M.Marijos garbei sukalbėtos maldos, skambant giesmei, Bazilikos didžiajame altoriuje arkivyskupas S.Tamkevičius karūnavo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą. Ceremonijoje dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras Juozas Tunaitis, vyskupai emeritai Juozas Preikšas, Juozas Žemaitis, Romualdas Krikščiūnas, taip pat LVK generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, arkivyskupijos kunigai. Garsių ir stebuklingais laikomų paveikslų vainikavimo tradicija atėjo iš V amžiaus nuo Efezo Susirinkimo laikų. Ji ypač išplito Vakaruose XVI amžiuje. Popiežius pritarė šiai pamaldumo formai ir žymius, viešai garbinamus Dievo Motinos paveikslus per savo įgaliotus vyskupus papuošdavo karališkomis diademomis.

Vainikavimo apeigomis Bažnyčia viešai pareiškia, kad Švč.Mergelė Marija pelnytai laikoma Karaliene. Kodėl Bažnyčia taip vertina Dievo Motiną? Šį klausimą iškėlęs savo homilijoje arkivyskupas pažymėjo, kad Švč.M.Marija, būdama Dievo Sūnaus Motina, buvo tobula Kristaus mokinė. Ji savo širdyje saugojo Dievo žodį, būdama ištikima savo misijai iki Jėzaus mirties ant kryžiaus, o po Prisikėlimo palaikė apaštalus, likdama vienybėje su pirmuosius žingsnius žengiančia Bažnyčia. Dievo Sūnaus Gimdytoja – tai žymiausioji Bažnyčios narė, apie kurią popiežius Paulius VI pasakė, kad „ji yra Bažnyčios didžiausia dalis, geriausia dalis, žymiausia dalis, rinktinė dalis“.

„Šiandien mes džiaugiamės šiuo nauju Šiluvos Dievo Motinos pagerbimu ir trokštame, kad Ji būtų kiekvieno Šiluvos piligrimo, kiekvieno mūsų tautiečio Karaliene“,- kalbėjo arkivyskupas, išreikšdamas skausmą dėl Lietuvos šeimų, kenčiančių nuo sekuliarizacijos, valstybės paramos stokos, visuomenės nepagarbos daugiavaikėms šeimoms. Arkivyskupas akcentavo, jog sergančias šeimas išgydyti gali tik tikėjimas ir kvietė pavesti Lietuvos vaikus Šiluvos Karalienei. Todėl ypatingos prasmės turėjo vyskupų palaiminimas kiekvienam atlaiduose dalyvavusiam vaikui atskirai. Jaučiant ganytojų tėvišką rūpestį, meilę, spindėjo ne tik vaikų, bet ir motinų veidai.

Teisybės paveikslas

Aukštyn, pro liepų kupolus, pro Bazilikos bokštus sklido giesmės, skirtos Švč. M.Marijos garbei. Skambiomis giesmėmis įsijungė Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio vadovaujami jaunuoliai, sekmadienį po pietų pasiekę Šiluvą po trijų dienų piligriminio žygio iš Kryžių kalno ir dalyvavę vyskupų aukotose šv.Mišiose, kuriose melstasi už atsakingą jaunimo rengimąsi šeimų gyvenimui.

Pagrindinė šių metų Šilinių atlaidų maldų intencija – Lietuvos šeimos. Šeimos, kaip gyvosios Bažnyčios, dabartis ir ateitis yra ir Katalikų Bažnyčios svarbus rūpestis. Analogišką arkivyskupo S.Tamkevičiaus aptartą šeimų situaciją ir valstybės atsakomybės stoką Šilinių išvakarėse nagrinėjo Freisinge vykęs 10-asis tarptautinis Vokietijos katalikų solidarumo akcijos Renovabis kongresas „Gyvenimo būdas – šeima. Ateities problema Europai“. Šiame kongrese dalyvavęs Vilniaus arkivyskupass kardinolas Audrys Juozas Bačkis pabrėžė, kad šeimos, ypač tėvai, savo pavyzdžiu galėtų paliudyti sėkmingo šeimyninio gyvenimo galimybę. Kardinolas, kongreso dalyviams kalbėjęs apie dvigubą visuomenės vertybių nuniokojimo bangą, praūžusią tiek komunistinio režimo, tiek vartotojiškumo laisvės sąlygomis, taip pat kritiškai komentavo šeimos politikos stoką Lietuvoje.

Šiluvos kultūros namuose atlaidų dienomis vykusi paroda-pilietinė akcija „Mano šeima“ akivaizdžiai atliepė popiežiaus Benedikto XVI neseniai interviu pareikštą mintį, jog kalbėjimas apie šeimą prašyte prašosi pozityvumo, gero, įkvepiančio pavyzdžio. Šiluvos parodoje pristatomi profesionalių fotografų Arūno Baltėno, Sauliaus Paukščio, Romualdo Požerskio, Artūro Valiaugos, Romualdo Rakausko sukurti šeimyniniai portretai parinkti taip, kad liudytų šeimos gyvenimo įvairovę. Ekspozicijos visuma akivaizdžiai liudija – kiekvienam iš mūsų be galo svarbus savosios šeimos atvaizdas, primenantis brangiausius veidus ir nepakeičiamas buvimo drauge akimirkas. Taip atskleista temos aspektų gausa skatina susimąstyti, koks sudėtingas, trapus, o sykiu stiprus darinys šeima.

Ne vienas iš parodos nuotraukų į atlaidų dalyvius žvelgiantis žmogus dalyvavo Šilinių oktavoje. Žmonių pamaldumas Šiluvos Švč. M.Marijai daugiausia susijęs su malonėmis, garsėjančiomis Motinos su Kūdikiu, ir Apsireiškimo vieta. Apie atgautą fizinę ir dvasinę sveikatą liudija votai – padėkos ženklai prie Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslo. Ne veltui Šiluvos Marija vadinama Ligonių sveikata.

Tarp daugelio gražių ir prasmingų titulų, kuriais tikintieji kreipiasi į Švč. M.Mariją, šiuose atlaiduose kardinolas A.J.Bačkis priminė ypatingai aktualų šiems laikams – Teisybės paveikslas. Taip ją vadindami pripažįstame, kad būdama tyra ir ištikima, Ji tobuliausiai atspindi dieviškąją tiesą. Kardinolas, aptaręs žmonių tiesos ieškojimo kelius ir klystkelius, pažymėjo, kad nė vienas negalime būti tiesos matas ir savininkas. Tik su pagarba ir viltimi žvelgdami į kitą, kaip į Dievo buvimo ženklą pasaulyje, sugebėsime atpažinti dieviškąją tiesą.

Šiluva, Raseinių rajonas

Romualdo Petraičio nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“