Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Bažnyčia kyla į naujas erdves

Benjaminas ŽULYS

Šv. Kryžiaus bažnyčia tarp „Vilniaus Akropolio“ statybų pastolių

Bažnyčios šventoriuje po lietaus nuolat telkšo balos, todėl reikia sutvarkyti vandens nutekėjimo sistemą

Kaip jau esame rašę, Kauno arkivyskupijos kurijoje buvo surengtas pokalbis apie Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčią, jos restauravimą, tolesnį šios šventovės gyvavimą. Pokalbyje dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, šios bažnyčios klebonas kun. Emilis Jotkus, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, AB „Vilniaus Akropolis“ direktorius Mindaugas Mickevičius, UAB „Kultūros paveldo tyrinėjimų ir projektavimo centras“ direktorė architektė Regina Žukauskienė, kiti specialistai.

Šventovė prie Nemuno

Kaip teigia istoriniai šaltiniai, bažnyčios gyvavimo pradžia reikėtų laikyti 1510 metus, kai tų žemių prie Nemuno, kur dabar stovi šventovė, savininkė Darata Nabienė padovanojo šį sklypą bažnyčios statybai. Tai buvo Šv. Kryžiaus bažnytėlė, ilgą laiką teturėjusi koplyčios teises ir valdoma Kauno parapijos bažnyčios klebonų. XVII amžiuje prie koplyčios įsteigta parapija. O 1685 m. liepos 23 d. buvo pašventintas pradėtos statyti naujos mūrinės bažnyčios kertinis akmuo. Po penkelikos statybos metų Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas pašventino užbaigtą statyti Šv. Kryžiaus bažnyčią. Spėjama, kad ją suprojektavo Pažaislio kamandulių vienuolyno statytojas architektas Pietro Puttinis. Šventovė – puikus brandžiojo baroko meno paminklas.

Dviejų aukštų su baldakimu didįjį altorių puošė baltos korintinės kolonos, tarp kurių stovėjo šventųjų statulos. Altoriaus centre – didingas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Kiti keturi altoriai irgi buvo susiję su Jėzaus Kristaus kančia. Bažnyčios kupolas, skliautai gausiai papuošti freskomis. Kryžiaus kelio stočių paveikslai nutapyti sudėtinga to meto technika. Dabar dalis Kryžiaus kelio freskų, suprantama, jau sunykusios.

XVIII a. antroje pusėje Šv. Kryžiaus bažnyčia jau neatsiejama nuo Karmelitų vienuolyno. Dar to amžiaus pradžioje Basųjų karmelitų ordino vienuoliai nusipirko netoli Nemuno mūrinį namą, vėliau – dar vieną pastatą ir kelis sklypus, pasistatė Šv. Teresės Avilietės koplyčią, po kurio laiko – Šv. Elijaus bažnyčią. Vėliau basieji karmelitai sutarė su Kauno magistratu, kad jie miestui perduos savo valdas, o miestas vienuoliams perleis Šv. Kryžiaus bažnyčią. Dargi neveltui – vienuoliai už šią šventovę sumokėjo 40 tūkst. auksinų. O tai buvo dideli pinigai. Taip nuo 1772 metų Šv. Kryžiaus bažnyčia priklausė Basųjų karmelitų ordino vienuoliams. Jų dvasinis gyvenimas pagrįstas pamaldumu Marijai ir Kristaus kančios kultu. Vienuoliai šalia bažnyčios pastatė dviaukštį mūrinį pastatą, o pačią bažnyčią atnaujino. Gerokai vėliau vienuolyne buvo įrengtos ligoninės.

Tiesa, 1845 metais carinė valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė. Uždarytoje bažnyčioje buvo laikomi vežimai, pakinktai, įvairūs rakandai. Buvo sunaikinti barokiniai altoriai, statulos, išblaškyti senieji paveikslai, be žinios dingo daug vertingų daiktų. Taip pat buvo nugriauti vargonų choras, sakykla, užmūrytos fasadų langų angos, iškirstos naujos durys. (Šią caro valdininkų „patirtį“ nedvejodama perėmė daug bažnyčių Lietuvoje uždariusi okupacinė sovietinė valdžia – aut. past.)

1881 metais žmonių prašymu ir vyskupo Aleksandro Beresnevičiaus pastangomis bažnyčia grąžinama tikintiesiems, šio vyskupo ir kanauninko Pranciškaus Butkevičiaus rūpesčiu šventovė gražiai ir įspūdingai sutvarkyta. Dar kartą bažnyčia atnaujinta 1925 – 1934 metais.

Viena didžiausių šventovės vertybių – karmelitų Dievo Motinos atvaizdas su auksuotu ir sidabruotu metalo apdaru. Kaip teigia žinovai, šis kūrinys priklauso Marijos Snieginės, ar ne paties garsiausio Romos Švč. Mergelės Marijos atvaizdo, sekos grupei.

Kitas išskirtinis šios bažnyčios bruožas – ištisa ikonografinė programa, kurios figūrinės kompozicijos jungiasi į vientisą Jėzaus slėpinių ciklą. Bažnyčioje yra Mykolo Elvyro Andriolio, Liudo Truikio meno darbų.

Atnaujinimo darbams reikia milijonų

Šių dienų Šv. Kryžiaus bažnyčia toliau išlieka apsigaubusi šventumo, dvasinio pakilimo aureole, čia renkasi aplinkinių vietovių tikintieji.

Tačiau šios paminklinės bažnyčios būklė jau senokai yra bloga. Tai susitikime pabrėžė klebonas kun. E.Jotkus, pastatą tyrinėjusi architektė R.Žukauskienė, kiti specialistai. Tinkas sueižėjęs, stipriai pažeisti karnyzai, bokštų profiliai, vandens nutekėjimo sistema ir kt. Reikia sutvarkyti šventovės tvorą. Bažnyčioje yra trys rūsiai, nors žinomi du. Juose drėgna, nėra jokio apšvietimo, ventiliacijos.

Gaila, kad anksčiau architektai šios bažnyčios kruopščiai netyrinėjo, tad dabar nėra tikslių jos išmatavimų, kitų techninių duomenų. O sąmatos rengiamos pagal techninį projektą. Todėl dabar galima tik apytiksliai pasakyti, kiek kainuos tyrimų, projektavimo, kiti rekonstrukcijos darbai. Manoma, kad apie 11 milijonų.

Arkiv. S.Tamkevičius pastebėjo, kad Kaune stovi daug vertingų pastatų, kurie yra kultūros paveldo dalis. Vienas tokių – Šv. Kryžiaus bažnyčia. Ji laikoma viena seniausių ne vien mieste, bet ir Lietuvoje. Bažnyčiai reikia rimtos pagalbos.

Dabar šalia bažnyčios AB „Vilniaus Akropolis“ stato stambų prekybos centrą. Džiugu, kad bendrovės vadovybė atsiliepė į Bažnyčios kreipimąsi padėti atnaujinti bažnyčią, remia ir dar parems restauravimo darbus. Be to, didelė tikimybė, kad ne vienas į prekybos centrą atėjusysis užsuks ir į greta esančią šventovę.

Miesto meras A.Garbarvičius prisiminė, kad miesto savivaldybė parėmė Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios restauravimo darbus, tad parems ir Karmelitų bažnyčios atnaujinimą. Apie tai jis ne kartą kalbėjosi su klebonu kun. E.Jotkumi, ir toji parama bus.

Kun. E.Jotkus dar sakė, kad tikintieji ne kartą jo klausė, kada bus iš pagrindų rekonstruota jų bažnyčia, nušvis naujomis spalvomis, visu savo grožiu. Tad šioji rekonstrukcija ir būsiąs realus atsakas į parapijiečių pageidavimus.

AB „Vilniaus Akropolis“ direktorius M.Marcinkevičius teigė, kad, „norėdami prisidėti prie kultūros ir istorijos paveldo išsaugojimo, nusprendėme savo lėšomis finansuoti tyrimą, kuris būtų šios unikalios bažnyčios atnaujinimo pradžia. Karmelitų bažnyčia yra neatsiejama Kauno dalis, brangi daugeliui kauniečių, todėl labai svarbu, kad jos grožis ir unikumas būtų išsaugotas ateities kartoms“. Ši bendrovė įvertinta kaip viena iš pirmųjų ir svarbiausių bažnyčios restauracijos rėmėjų rengiant techninį projektą, remiant pirmo etapo darbus – bažnyčios fasado, tvoros ir aplinkos sutvarkymą.

Susitikime buvo išreikšta viltis, kad Šv. Kryžiaus bažnyčios atnaujinimo darbus parems miesto savivaldybė, verslininkai, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, kitos žinybos.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“