|
Neramus politinio rudens sezonas
Petras KATINAS
Po vasaros atostogų ES šalyse bendrijos naujokėse prasidėjo neramus politinio rudens sezonas. Čekijoje jau keli mėnesiai nepavyksta suformuoti normalios, parlamento daugumos pasitikėjimą turinčios vyriausybės. Vis gilėjanti politinė krizė ištiko Vengriją, o didžiausia ES naujokė Lenkija atsidūrusi labai neaiškioje padėtyje. Varšuvoje jau garsiai šnekama apie pirmalaikius Seimo rinkimus, nes žlugo valdančioji koalicija, išsilaikiusi tik keturis mėnesius. To ir buvo galima laukti, nes brolių prezidento Lecho ir premjero Jaroslavo Kačynskių suformuota dauguma buvo gana keista. Pirmiausia todėl, kad anksčiau ar vėliau turėjo įvykti konfliktas tarp karingaisiais katalikais vadinamų brolių Kačynskių ir kairiojo radikalo, buvusio boksininko, apsimetusio didžiausiu žemdirbių gynėju, Savigynos lyderio Andžejaus Leperio, kuris netikėtai prieš keturis mėnesius tapo vicepremjeru ir žemės ūkio ministru. Brolių L. ir J.Kačynskių Teisės ir teisingumo partijoje, iškart po A.Leperio paskyrimo į aukštas pareigas, vyriausybėje brendo nepasitenkinimas šiuo kairiuoju radikalu. Pradėjus svarstyti 2007 metų valstybės biudžetą, o ypač nusprendus pasiųsti į Afganistaną dar tūkstantį Lenkijos karių, A.Leperis sukėlė didžiulį triukšmą ir ėmė griauti trapią parlamentinę daugumą. Todėl rugsėjo 21 dieną Teisės ir teisingumo partijos lyderis premjeras J.Kačynskis paskelbė, kad A.Leperis už kiršinimą atleidžiamas iš pareigų. Bandant gelbėti padėtį ir suburti naują daugumą Seime, į vyriausybę grąžinta gana populiari Lenkijos visuomenėje buvusi vicepremjerė ir finansų ministrė Zita Gylovska. Ji birželį buvo atleista iš šių pareigų dėl kaltinimų nuslėpus savo praeitį ir komunistinio režimo laikais neva bendradarbiavusi su saugumo tarnybomis. Tačiau šį rugsėjį Lenkijos liustracinis teismas išteisino Z.Gylovską dėl jai mestų kaltinimų.
Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar broliams L. ir J.Kačynskiams pavyks sulipdyti naują parlamentinę daugumą. Teisės ir teisingumo partijos vadovai tikisi, kad pavyks įtraukti į daugumą nedidelę kairiosios pakraipos Valstiečių partiją, taip pat laukiama perbėgėlių iš A.Leperio Savigynos frakcijos. Tam vilčių yra, nes jau ne vienas iš įtakingų Savigynos narių paliko A.Leperį, kuris irgi praranda buvusį populiarumą tarp savo šalininkų.
Lenkijos spaudoje pasirodė pranešimai, kad Teisės ir teisingumo partijos veikėjai esą bandė papirkti šešis Piliečių platformos parlamentarus, pažadėdami jiems už pasitraukimą iš partijos suteikti aukštus postus J.Kačynskio vyriausybėje. Savo ruožtu Piliečių platforma paskelbė, kad spalio 7 d. Varšuvoje rengia didžiulę iki šiol neregėtą protesto demonstraciją, reikalaujant pirmalaikių Seimo rinkimų. Naujiems rinkimams pritaria ir buvę valdžioje neokomunistai Kairiųjų demokratų sąjunga. Jeigu pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų paskelbti, tai jie galėtų įvykti lapkričio 12 d. kartu su savivaldos rinkimais. Viena aišku, kad Teisės ir teisingumo lyderiai baiminasi pirmalaikių rinkimų, nes gali juos pralaimėti. Nepaisant to, kad per vienerius metus šiai partijai pavyko įvykdyti kai kuriuos pažadus, ypač kovojant su korupcija, paprasti Lenkijos žmonės nejaučia kokių nors permainų. Tačiau premjerui J.Kačynskiui gali nebelikti kitos išeities, jeigu nepavyks šiaip taip sulipdyti naujos koalicinės daugumos. Tai padaryti būtų labai nelengva. Tuo labiau kad Piliečių platforma ir jos lyderis Donaldas Tuskas tiesiog trokšta revanšo, pirmiausia už pralaimėtus prezidento rinkimus.
Politikos specialistų ir apžvalgininkų nuomone, pirmalaikiai rinkimai beveik nepakeistų politinių jėgų santykio ir vėl tektų kurti daugumą iš nesutariančių tarpusavyje politinių jėgų. Todėl Teisės ir teisingumo partijos lyderiai viliasi, kad, atsisakius A.Leperio paslaugų, vis dėlto pavyks surasti 14 deputatų, kurie užtikrintų daugumą 460 vietų Lenkijos Seime.
Jeigu Lenkijoje vyriausybinė krizė vyksta be didelių protesto akcijų, demonstracijų ir mitingų bei susirėmimų su policija, tai Vengrijoje padėtis darosi vis įtemptesnė. Dešimtys tūkstančių žmonių protestuoja prieš premjero socialisto Ferenso Diuračano vyriausybę ir reikalauja jo atsistatydinimo. Mat visuomenę labai suerzino premjero, buvusio komunistinio nomenklatūrininko, dabar multimilijonieriaus F.Diuračano nelauktas atvirumas paskelbiant, kad jis pats ir jo vadovaujama vyriausybė melavo prieš rinkimus, tebemeluoja ir dabar, žadėdama nebūtus dalykus. Tačiau, nepaisant masinių protesto demonstracijų ir susirėmimų su policija, premjeras F.Diuračanas atsistatydinti neketina. Jis pareiškė, kad jį remia Europos Sąjungos lyderiai bei pritaria jo reformoms. Premjeras sakė, kad jis uždarame Socialistų partijos posėdyje pasakytoje skandalingoje kalboje nenorėjo nieko įžeisti, o tik pasakė tai, ką visi žino: politikai, siekdami valdžios, visada elgiasi gėdingai ir žada aukso kalnus, todėl kam nors reikėjo apie tai pasakyti visuomenei. Mat, pasak Vengrijos premjero, visuomenė privalo suprasti, kad nebegali ramiai ir gerai gyventi nieko nedarydama ir už tai nemokėdama. Tokiai F.Diuračano pozicijai pritariama ir Briuselyje. Niekas nesiima prognozuoti, kaip pavyks jam apraminti masinius protestus ar įgyvendinti visokių socialinių lengvatų apkarpymo politiką.
ES vadovai stebi įvykius Varšuvoje ir Budapešte, pagrįstai baimindamiesi, kad panašūs procesai neprasidėtų ir kitose ES naujokių sostinėse. Kai kurie senosios Europos įtakingi politikai ėmė kalbėti, kad buvo padaryta klaida, priimant į bendriją naujas pokomunistines šalis, ir ragina nedaryti daugiau tokios klaidos priimant į ES Bulgariją ir Rumuniją. Kai kurių manymu, ES naujokės tiktai melžia ES biudžeto pinigus, o pačios nedaro būtinų reformų ir siekia gyventi senosios Europos sąskaita.
© 2006 XXI amžius
|