Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Mirė Kanados kardinolas

Kardinolas Kvebeko arkivyskupas emeritas kardinolas Lui Alberas Vašanas

Popiežius Benediktas XVI išreiškė gilų liūdesį dėl žymaus Kanados Katalikų Bažnyčios hierarcho Kvebeko arkivyskupo emerito kardinolo Lui Albero Vašano mirties, kartu aukštai įvertindamas jo ganytojišką veiklą. Kardinolas L.Vašanas mirė rugsėjo 29 dieną, eidamas 95-uosius gyvenimo metus. Amžiumi jis buvo vyriausias vyskupas Šiaurės Amerikoje.

Užuojautos telegramoje, pasiųstoje dabartiniam Kvebeko arkivyskupui kardinolui Markui Kele, popiežius Benediktas XVI pabrėžė savo vienybę su velionio kardinolo gedinčia diecezija ir jo artimaisiais. Šventasis Tėvas meldė, kad Viešpats „priimtų į savo taikos ir šviesos karalystę šį uolų ganytoją, kuris visą savo gyvenimą paaukojo Kristaus ir Bažnyčios tarnystei“. Popiežius apibūdino kardinolą L.Vašaną kaip „tikėjimo ir kultūros vyrą“, kuris siekė stiprinti jo pastoracijai paskirtų žmonių „krikščioniškojo gyvenimo kokybę“ ir skatino misijinės dvasios augimą.

Kardinolas L.Vašanas gimė 1912 m. vasario 4 d. St.Frederic de Boso, daugiausia prancūzų kilmės katalikų gyvenamoje Kvebeko provincijoje Kanadoje, šešis vaikus turėjusioje šeimoje. Baigęs mažąją ir didžiąją seminarijas, 1938 m. birželio 11 d. gavo kunigystės šventimus. Tęsdamas studijas Lovalio (Kanada) universitete, 1947 metais apsigynė filosofijos doktoratą ir Popiežiškajame Angelicum universitete Romoje 1949 metais teologijos doktoratą.

Nuo 1949 iki 1955 metų Lovalio universitete dirbo filosofijos ir teologijos profesoriumi, vėliau ėjo Kvebeko kunigų seminarijos rektoriaus pareigas, o nuo 1960 iki 1972-ųjų – ir Lovalio universiteto vicerektoriaus pareigas. Nuo 1960 metų, gavęs apaštališką protonotaro bažnytinį titulą, dirbo Kvebeko arkivyskupijos generaliniu vikaru. 1977 m. balandžio 4 d. paskirtas Kvebeko vyskupu augziliaru ir 1981 m. kovo 20 d. – Kvebeko arkivyskupu metropolitu. 1985 m. gegužės 25-osios konsistorijoje popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu. Sulaukusio 78 metų amžiaus, 1990 m. kovo 17 d. Šventasis Tėvas priėmė kardinolo L.Vašano atsistatydinimo pareiškimą.

Aktyviosios ganytojiškos tarnystės eigoje kardinolas L.Vašanas buvo renkamas Kvebeko provincijos Vyskupų konferencijos pirmininku. Jis taip pat organizavo sėkmingą popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Kvebeką 1984 metais.

Velionis ganytojas buvo palaidotas spalio 5 dieną Kvebeko Dievo Motinos katedros kriptoje, šalia savo pirmtakų, buvusių Kvebeko ordinarų, palaikų.

Kardinolas L.Vašinas buvo penktasis šiemet miręs Kardinolų kolegijos narys. Sausio 20 dieną mirė 82-ejų Samoa arkivyskupas emeritas kardinolas Pio Taofinu’u, gegužės 1 dieną – 87-erių Kordobos (Argentina) arkivyskupas emeritas kardinolas Raulis Franciskas Primatesta, liepos 13 dieną – 89 metų Madrido (Ispanija) arkivyskupas emeritas kardinolas Anchelis Zukvija Goikočea, rugpjūčio 2 dieną – 96-erių sulaukęs Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas emeritas olandas kardinolas Gerardas Marija Vilebrandsas.

Šiuo metu Kardinolų kolegija turi 189 narius, kurių 116 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir turi teisę dalyvauti konklavoje.

Mindaugas BUIKA

© 2006 „XXI amžius“