Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Amerikos lietuvių piligrimystė

Šiaulių vyskupas aukojo šv. Mišias už Broktone gyvenančias vienuoles

Inesė RATNIKAITĖ

Kun. Josefas Fraticas pamoksle sakė, kad į kryžių reikia žiūrėti kaip į vilties, stiprybės ir drąsos ženklą

Svečiai iš Broktono šv. Mišių metu giedojo angliškai ir lietuviškai. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Sopulingosios Motinos ir nukryžiuotojo Jėzaus vargdienių seserų kongregacijos seserys Kryžių kalne paliko savo atsivežtus kryželius

„Atvažiuoju čia dėl savo mamos, kuri nebegalėjo sugrįžti“, – sakė lietuvė vienuolė, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Rugsėjo 12–20 dienomis devynios Sopulingosios Motinos ir Nukryžiuotojo Jėzaus Vargdienės seserys, lydimos kunigo Josefo Fratico, atvyko į Lietuvą. Kartu svečiavosi ir būrelis pasauliečių – giminaičių, pažįstamų. Daugelis jų gerai ar net labai gerai kalba lietuviškai. Su Lietuva supažindinanti gidė sakė neleidžianti tinginiauti, skatinanti kuo daugiau kalbėti tėvų kalba. Ši Amerikos lietuvių kelionė savo išraiška turistinė, tačiau esmė – piligrimystė. Keliaudamos per Lietuvą, aplankydamos žymius Lietuvos miestus, – Vilnių, Kauną, Palangą, Druskininkus, – tėvų gimtąsias vietas, seserys labiausiai džiaugėsi šventovėmis bei ten aukojamomis šv. Mišiomis. Rugsėjo 15 dieną gimtosios žemės svečiai apsilankė Kryžių kalne. Čia keliauninkus sutiko Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Vyskupas aukojo šv.Mišias svečių intencijomis. Pamokslą sakė kartu atvykęs kunigas J.Fraticas. Jis kalbėjo apie kryžių, kuris, buvęs nevilties ir griovimo ženklu, per Kristaus kančią tapo vilties, stiprybės ir drąsos simboliu. Kryžių kalne ir matomi šie vilties, stiprybės ir drąsos ženklai. Sopulingosios Motinos ir Nukryžiuotojo Jėzaus Vargdienės seserys, pasirinkdamos vienuolystės kelią, kunigo žodžiais tariant, taip pat prisiėmė kančią tam, kad aplinkiniams žmonėms padėtų įgyti vilties, stiprybės, drąsos.

Į Lietuvą seserys atvyksta jau ketvirtąkart. Prieš dvejus metus kartu su Šiaulių ganytoju Kryžiaus kalne pastatė kryžių kongregacijos įkūrėjui kun. Alfonsui Marijai, CP, atminti.

Alfonsas Urbonavičiaus gimė Lietuvoje 1884 metais. Būdamas paauglys rizikavo savo gyvybe gabendamas lietuviškas maldų knygas bei laikraščius iš Prūsijos. Vėliau buvo priverstas emigruoti į Ameriką, įstojo į Šv. Anos vienuolyną Pensilvanijoje. Darbavosi misijose – rūpinosi imigrantais iš Lietuvos. Tėvą Alfonsą, CP, jaudino tautiečių kančios ir vargai. Sukrėstas sunkios netikėtai našlėmis, našlaičiais, benamiais tapusiųjų padėties, stengėsi padėti šiems žmonėms malšinti skausmą, kilusį susidūrus su priešišku nusistatymu, nesusipratimais, nepritekliumi bei kitais sunkumais. Įkvėptas meilės Nukryžiuotajam Kristui, tėvas Alfonsas įsteigė Sopulingosios Motinos ir Nukryžiuotojo Jėzaus Vargdienių seserų kongregaciją. Kongregacijos tikslas – tarnauti vargšams, suteikti jiems Kryžiaus viltį ir paguodą. Pagrindinė kongregacijos seserų misija – rūpintis našlaičiais ir senomis, savimi nebegalinčiomis pasirūpinti našlėmis. Taip kongregacijos seserų gyvenimuose realizuojama Jėzaus misija. Penkios iš šešių pirmųjų seserų buvo lietuvės. 1924-aisiais Popiežius palaimino naują Nukryžiuotojo Jėzaus ir Sopulingosios Motinos Vargdienių seserų kongregaciją. 1945 metais, pakviestos arkivyskupo Richardo Cushingo, dalis kongregacijos seserų įsikūrė Broktone. Čia jos įsteigė pradinę mokyklą bei slaugos namus, kur ir dabar darbuojasi.

Iš Broktono į Lietuvą tiesiasi tėvų atminimo ir ilgesio tiltas. Seserys sako, jog nuo 1990-ųjų, kai buvo čia pirmą kartą, labai daug kas pasikeitė, tad ir atvažiuoti linksmiau.

Po šv. Mišių svečiai ėjo apžiūrėti Kryžių kalno, padėti atsivežtus kryželius. Iš ten keliavo į Šiluvą.

© 2006 „XXI amžius“