Mylėti kenčiančiuosius
Rugsėjo 15 dieną Utenos Šv. Klaros palaikymo gydymo
ir slaugos ligoninė paminėjo dešimties metų sukaktį. Šios ligoninės
steigimo iniciatoriai buvo jau Amžinybėn išėjęs Utenos dekanas kun.
Petras Adomonis, seserys vienuolės pranciškonės, atvykusios iš JAV
Pitsburgo vienuolyno. Kuriant ligoninę, renovuojant jos koplyčią,
daug pasidarbavo seselė Dolorita Butkus, į Uteną atvykusi prieš
12 metų, Utenos Caritas bei rajono savivaldybė. Ligoninės iškilmėse
dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas emeritas Juozas
Preikšas, viešnia iš JAV sesuo vienuolė Džanet Gardner, Utenos dekanas
ligoninės globėjas kun. Saulius Kalvaitis, kiti dekanato kunigai,
Utenos apskrities ir savivaldybės atstovai.
Ligoninės direktorė Žaneta Valiulienė džiaugėsi vienintele katalikiška ligonine visoje Lietuvoje per 10 metų, siekiančia sudaryti puikias sąlyga ne tik pacientams, bet ir medicinos personalui. Ligoninė finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nemokamas gydymas ir slauga taikoma kiekvienam ligoniui 120 dienų per metus. Ligonius aptarnauja dvi gydytojos, 20 bendrosios praktikos slaugytojų, masažo, fizioterapijos ir kineziterapijos specialistės, socialinis darbuotojas. Planuose plėsti ligoninės patalpas, didinti lovų skaičių.
Labai didelę paramą teikia tautiečiai iš JAV (Lietuvos vyčiai, Lietuvos katalikų religinė šalpa, vienuolės pranciškonės iš Pitsburgo vienuolyno ir privatūs geradariai), HUP fondas iš Olandijos, Renovabis iš Vokietijos, Rotary klubas iš Danijos ir Utenos, vietinė savivaldybė.
Utenos dekanas kun. S.Kalvaitis pabrėžė, kad tai vienintelė bažnyčios įsteigta ligoninė Lietuvoje. Ganytojas sakė: Džiaugiuosi, kad čia žmonės gauna ne tik fizinę, bet ir dvasinę pagalbą. Tikiu, kad tikrai darome Kristaus darbą. Kristus buvo ypatingai geras visiems sergantiesiems. Apaštalas Jokūbas, mylėdamas ligonius, parašė gražų laišką, kuriame mokė sekti Kristumi ir mylėti kenčiančiuosius. Ten rašoma, kad pas sergantįjį turi būti pakviestas kunigas, kuris melsis ir jį palaimins... Manau, kad visos gydymo įstaigos turi turėti gerą ryšį su dvasininkais, nes žmogus kūnas ir siela.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidmantas Valinčius dalyvavusiems sukakties paminėjime, priminė, kad Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė buvo įsteigta 1996 metais, atsiradus poreikiui sunkiomis ligomis sergančių, neįgaliųjų, judėjimo negalią turinčių žmonių, kuriems patiems yra sunku susitvarkyti savo buitį, pasirūpinti savimi. Ši ligoninė daugeliui sunkių ligonių, neįgaliųjų rajono gyventojų tapo didele parama, antraisiais namais, gydant sunkias ligas, palengvinant jų sunkią buitį, sprendžiant kitas sveikatos ir socialines problemas.
V.Valinčius dėkojo Utenos dekanui kun. S.Kalvaičiui, seserims vienuolėms pranciškonėms, ypač seseriai Doloritai, buvusiai šios ligoninės direktorei Auksei Strolienei, dabartinei jos vadovei Ž.Valiulienei, visam medicinos ir slaugos personalui už kasdienį sunkų, bet labai kilnų darbą.
Sesuo Dolorita Butkus, OSF, sakė: Šv. Klaros nešto žiburio šviesa vargstantiems atvedė iš už Atlanto į gimtąją žemę Lietuvą padėti kenčiantiems žmonėms. Būdama paklusni Dievo tarnaitė aš stengiuosi vykdyti Aukščiausiojo įpareigojimą tarnauti žmonėms. Mūsų, seserų, darbas reikalauja stiprybės, ištvermės ir drąsos.
Pasak dr. Angelės Kaušylienės, džiugu tai, kad jaukiose ir švariose Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpose, draugiško personalo pacientams aplinkoje yra gydomi ir slaugomi amžiaus ar lėtinių ligų paveikti ligoniai. Šios paslaugos šiandieninėje besikeičiančioje visuomenėje tampa vis reikalingesnės.
Kalbinti pacientai visi kaip vienas džiaugėsi ligoninės personalu, dėmesiu ir vidaus klimatu, bet galima matyti, kad palatų čia yra nepakankamai, o norinčių patekti daugiau. Už ligoninės sienos esančios patalpos priklauso Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors nuo 1909 metų. šiose patalpose buvo pirmoji Utenos ligoninė. Trūkstamas 60-80 kvadratinių metrų plotas 52 ligoninės pacientams ir personalui būtų labai didelė parama.
Šv. Klaros ligoninė gerumo oazė. Ligų kamuojami žmonės čia randa supratimą, šilumą ir meilę.
Romualdas MIKULĖNAS,
mokytoja Valerija KARKLINIENĖ
© 2006 XXI amžius
|