Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Popiežius Benediktas XVI apie universitetinių studijų reikšmę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI bendrauja su Romos bažnytiniuose universitetuose studijuojančiais studentais iš viso pasaulio

Atvykusį Popiežių sutinka Laterano universiteto studentai ir dėstytojai

Popiežius Benediktas XVI laimina kūdikį susitikime su tikinčiaisiais prie Grigaliaus universiteto

Perpildyta Grigaliaus universiteto didžioji salė atidžiai klausė Šventojo Tėvo pastabų apie studijų svarbą

Šventąjį Tėvą sveikina Laterano universitete studijuojantys kunigai

Popiežiškasis Grigaliaus universitetas, kurį daugiau kaip prieš 450 metų įsteigė šv. Ignacas Lojola

Į Grigaliaus universitetą atvykusį Šventąjį Tėvą entuziastingai sutiko studentai ir profesoriai

Popiežius skaito pranešimą Grigaliaus universiteto bendruomenei

Popiežius Benediktas XVI pats ilgą laiką yra buvęs žymiu universiteto profesoriumi ir puikiai pažįsta šią akademinę aplinką, todėl kai spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje jis apsilankė Romos katalikiškuose universitetuose ir ten pareiškė minčių apie aukštojo mokslo reikšmę bažnytiniam gyvenimui, iškart susilaukė visuotinio dėmesio. Susitikęs su popiežiškųjų Grigaliaus ir Laterano universitetų studentais ir dėstytojais, Šventasis Tėvas ragino juos išlaikyti glaudų studijų ir maldos ryšį, kvietė skleisti ir ginti tiesą be iškraipymų ir apribojimų žinant, jog Dievas yra galutinė tiesa, į kurią iš prigimties stiebiasi kiekvienas protas.

Apsilankymas jėzuitų vadovaujamame Grigaliaus universitete

Lapkričio 3 dieną Popiežiaus aplankytas jėzuitų vadovaujamas Popiežiškasis Grigaliaus universitetas yra didžiausia ir įtakingiausia bažnytinė aukštoji mokykla Romoje. Prieš daugiau kaip 450 metų Jėzaus Draugijos įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos įsteigto universiteto studentais yra buvę 13 vėlesnių popiežių. Apie Grigaliaus universiteto nuopelnus Bažnyčiai taip pat byloja tas faktas, kad 20 jo absolventų buvo kanonizuoti ir 39 absolventai – beatifikuoti. Dabar universitete, kurio specializacija – teologija ir humanitarinė disciplina, mokosi apie tris tūkstančius studentų – kunigų, seminaristų, vienuolių, pasauliečių iš 130 šalių.

Atvykusį popiežių Benediktą XVI tarp kitų pasitiko Katalikiškojo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Zenonas Grocholevskis, kuris yra Grigaliaus universiteto didysis kancleris, bei jėzuitų vienuolijos generalinis vyresnysis tėvas Peteris Hansas Kolvenbachas, šio universiteto vicekancleris. Visi entuziastingais plojimais ir sveikinimo šūkiais Šventąjį Tėvą pasitikę studentai negalėjo tilpti į salę, todėl daugelis jų susitikimą stebėjo kitose auditorijose, kur buvo įrengti dideli ekranai. Benediktui XVI šis universitetas yra gerai pažįstamas, nes jis 1972-1973 metais, tuomet kaip teologijos profesorius Jozefas Ratcingeris, iš gimtosios Vokietijos buvo pakviestas į Romą skaityti Eucharistijai skirtą kursą. Dirbdamas konsultantu II Vatikano Susirinkime, jis taip pat buvo kviečiamas į Grigaliaus universitetą skaityti paskaitų ir dalyvauti ginant daktaro disertacijas.

Savo kalboje akademinės bendruomenės nariams popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad, išlaikydami universitetą, jėzuitai atlieka „vieną didžiausių patarnavimų Visuotinei Bažnyčiai“. Ir tai suprantama, nes Jėzaus Draugijos apaštalinėje veikloje jaunimo auklėjimas, švietimas ir mokslinės studijos visuomet buvo ir liko svarbus prioritetas. Bažnyčia, būdama „nuoširdžiai dėkinga“ už šiuos darbus ir suvokdama kitų Jėzaus Draugijos atliekamų uždavinių visuomenei svarbą, „nori, kad Grigaliaus universitetas išsaugotų būdingą ignaciškąją dvasią“, linkėjo Šventasis Tėvas.

Tai svarbu, nes katalikiškoji mokslo įstaiga ir ypač popiežiškasis universitetas turi veikti vieningai su Bažnyčia. „Mes turime mylėti ją, kaip pats Kristus ją mylėjo priimdamas pasaulio kančias, ir Bažnyčioje užbaigti tai, ko dar trūksta Kristaus kančioje, – aiškino Popiežius. – Tik tokiu būdu mes galime ugdyti naujas kunigų, vienuolių ir atsidavusių pasauliečių kartas“. Kunigams reikia suteikti ne tik gerą išsilavinimą, bet ir taip juos išugdyti, kad nepadalyta širdimi ir santūriu gyvenimu jie rūpintųsi Viešpaties jiems patikėtų tikinčiųjų gerove. Vienuolijų nariai ir narės po universitetinių studijų savo pasiaukojimu turi tapti eschatologiniu ženklu to naujo gyvenimo, kuriam visi esame pašaukti.

Humanitariniai mokslai turi remtis nuoroda į Dievą

Kaip kitose Romos bažnytinėse aukštosiose mokyklose, taip ir Popiežiškajame Grigaliaus universitete vis daugėja studentų pasauliečių. Šventasis Tėvas pareiškė tikįs, kad šios studijos ir gautas išsilavinimas padės jiems tapti žmonėmis, kurie „žino, kaip tarnauti ir kompetentingai atlikti savo pareigas Bažnyčiai ir ypač būti Dievo karalystės raugu žemiškajame gyvenime“. Katalikiškas universitetas turi padėti jiems naujais būdais atsiliepti į sekuliarizuotos kultūros iššūkį, kada pasaulyje stiprėja tendencijos „ne tik neigti Dievo buvimą visuomenės ir individų gyvenime“, bet ir taip suklaidinti žmonių sąžinę, kad jie „praranda gebėjimą klausyti Dievo“.

Popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad jeigu humanitariniai mokslai „iš tikrųjų kalba apie žmogišką būtį, tai jie negali to daryti be nuorodos į Dievą“. Tiek žmogaus vidus, tiek ir išoriniai jo santykiai su aplinka negali būti iki galo suprasti, jeigu į žmogų nebus žiūrima kaip į atvirą antgamtei būtybę. Jeigu žmogus negalės kreiptis į Dievą, jis nesugebės atsakyti į pagrindinius klausimus, „kurie jaudina ir visada jaudins jo širdį“, ypač į tuos, kurie susiję su jo egzistencijos prasme, aiškino Šventasis Tėvas. Be nuorodos į Dievą svarstymai apie žmogaus paskirtį sukelia skausmingą apleidimo ir vienišumo jausmą, o tai savo ruožtu veda į visišką beviltiškumą.

Ir atvirkščiai, tik tada, jeigu remiamasi nuoroda į Dievą – Meilę, kuris apsireiškė Jėzuje Kristuje, žmogus gali rasti savo gyvenimo prasmę ir gyventi viltimi nepaisydamas patiriamo blogio, sužeidžiančio jo asmeninę egzistenciją ir visuomenę, kurioje jis gyvena. „Viltis padeda žmogui neužsisklęsti paralyžiuojančiame ir steriliame nihilizme, bet atsiverti dosniai veiklai jo gyvenamoje visuomenėje ir sugebėti ją pagerinti“, – sakė popiežius Benediktas XVI. Jis studentams tvirtino, kad, norint pažinti Dievą, nepakanka vien tik studijuoti teologiją, Šventąjį Raštą ar Bažnyčios istoriją. „Tam, kad iš tiesų Jį sutiktumėte, jūs turite Jį irgi pamilti. Pažinimas turi tapti meile“, – aiškino Šventasis Tėvas. Studijos ir dėstymas katalikiškame universitete – tai yra nelengvas darbas – įgyja prasmę ir tada, jeigu skirti kurti Dievo karalystę, kuri yra meilės, teisingumo ir taikos karalystė. Reikia stengtis visuomenėje įtvirtinti krikščioniškas etines vertybes, kurios vienintelės leidžia pasiekti žmogaus vertą sambūvį.

Popiežius Benediktas XVI savo kalboje pripažino, kad universitetas gali nemažai pasitarnauti ir dialogo su kitomis religijomis plėtrai. Grigaliaus universitete kaip tik šiuo tikslu veikia Religijų ir kultūrų studijų institutas, kuriame studijuoja ir musulmonai bei žydai studentai. Tačiau katalikų palaikomas tarpreliginis dialogas bus „konstruktyvus tik tada, jeigu jame bus vengiama bet kokių dviprasmybių, kurios kaip nors galėtų silpninti krikščionių tikėjimą į Kristų, kaip vienintelį visų žmonių Išganytoją, ir į Bažnyčią, kaip būtiną sakramentą visai žmonijai išganyti“.

Atsakas į kultūros ir tapatybės krizę

Romoje yra ir daugiau katalikiškų universitetų, turinčių garbingą „popiežiškosios“ institucijos titulą, tačiau spalio 23 dieną popiežiaus Benedikto XVI aplankytas Popiežiškasis Laterano universitetas tradiciškai palaiko ypatingą ryšį su Petro įpėdiniu, nes būtent Laterane yra Romos vyskupo rezidencija ir pontifikalinė Šv. Jono katedra. Todėl Šventasis Tėvas, atvykęs į Laterano universitetą, sakė, kad jis yra laimingas galėdamas būti „savajame“ universitete, „nes tai yra Romos vyskupo universitetas“.

Šventąjį Tėvą pasitiko ir pasveikino Laterano universiteto didysis kancleris, Romos vyskupijos generalinis vikaras kardinolas Kamilas Ruinis ir šios aukštosios mokyklos rektorius vyskupas Rinas Fizikela. Vizito pradžioje Popiežius palaimino neseniai pastatytą universiteto Šv. Pijaus X bibliotekos pastatą, Jono Pauliaus II skaityklą ir neseniai baigtą restauruoti didžiąją salę, kuriai suteiktas Benedikto XVI vardas. Dėl ypatingos bibliotekos vietos katalikiško universiteto gyvenime jos atidarymą Šventasis Tėvas pavadino ne tik akademiniu, bet ir „dvasiniu, teologiniu įvykiu“.

Savo kalboje Laterano universiteto bendruomenei popiežius Benediktas XVI susitelkė į aukštosios mokyklos vaidmenį įveikiant pastaraisiais dešimtmečiais patiriamą „kultūros ir tapatybės krizę“. Universitetas kaip tik yra viena tinkamiausių vietų pakeisti šią situaciją, nes saugo šimtmečiais išugdytą ir gyvą tiesos paieškos tradiciją, kuri priimama autentiška „su paprasta ir atvira siela“. Universitete ugdomos naujosios intelektualų kartos „laukia rimto ir reiklaus pasiūlymo, gebančio naujajame kontekste atsakyti į amžinąjį mūsų egzistencijos prasmės klausimą, ir šio laukimo negalima nepatenkinti“, pabrėžė Benediktas XVI.

Kalbėdamas apie šiuolaikinį kontekstą, jis pastebėjo, kad dabar pirmenybė teikiama „dirbtiniam išmanymui“, kuris vis labiau darosi priklausomas nuo eksperimentinės technologijos, bet užmirštama, kad svarbiausias mokslo tikslas – ginti žmogų ir palaikyti jo tikrąjį gėrio siekį. „Darymo“ pervertinimas ir „buvimo“ menkinimas nepadeda išlaikyti tos dvasinės pusiausvyros, kuri reikalinga žmogaus egzistencijai, norint turėti tvirtą pagrindą ir aiškų tikslą. „Kiekvienas žmogus pašauktas suteikti prasmę savo veiksmams“, ir tai svarbu pabrėžti, kai kreipiamas dėmesys tik į mokslinės pažangos perspektyvą, kuri gali susilpninti asmeninio gyvenimo turinį.

Kaip perdėtas pasidavimas „atradimo skoniui“, neturint atitinkamų etinių kriterijų ir aiškesnės vizijos, gali sukelti gyvenimo dramą, popiežius Benediktas XVI aiškino pasiremdamas antikos legenda apie jaunąjį Ikarą. Jis, apimtas absoliučios laisvės svaigulio, skrido saulės link, nekreipdamas dėmesio į seno tėvo Dedalo perspėjimus ir užmiršęs, kad jo sparnai padaryti iš tirpaus vaško. Ikaro neišvengiamas kritimas ir mirtis buvo jo iliuzijų kaina, konstatavo Šventasis Tėvas, pabrėždamas, jog ir šiandienos gyvenime pakanka iliuzijų, kuriomis negalima pasitikėti, nes jos gali turėti tragiškų pasekmių savo ir kitų egzistencijai.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, ieškant ir pateikiant tiesą, ypač svarbus universiteto profesorių darbas. Profesoriaus pareiga – „ne tik ištirti tiesą ir pažadinti nuolatinį stebėjimąsi ja, bet ir skatinti pažinti kiekvieną jos savybę bei ginti ją nuo supaprastintų ir iškreiptų interpretacijų“. Tiesos svarstymas neturi likti tik riboto mąstytojų sluoksnio objektu, nes tai yra gyvybiškas klausimas, suteikiantis esminį tapatumą kiekvieno asmens gyvenimui ir iškeliantis atsakomybę už socialinius santykius. Jeigu tiesos paieškos klausimas nutylimas arba nenorima pripažinti konkrečios galimybės į jį atsiliepti kiekvienam asmeniui, tai gyvenimas galų gale tampa tik iškreipta hipotezių terpe be jokio tikrumo ir garantijų.

Tylos ir kontempliacijos įtaka tiesai pažinti

Aiškinantis tiesą, universitetas turi sutelkti savo pastangas, plėsti atitinkamas studijas ir tyrimus „kantraus atkaklumo dvasia“. Pasak popiežiaus Benedikto XVI, šioje veikloje, žinoma, turi likti vietos „tylai ir kontempliacijai“, nes malda yra vertinga kiekvienam asmeniniame ir socialiniame gyvenime. Juk „galutinė tiesa yra Dievas, į kurį natūraliai krypsta kiekvienas protas, sutvirtintas troškimo iki galo atlikti šią kelionę ir Jį pasiekti“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis dar kartą pabrėžė, kad Dievas nėra tuščias žodis ar abstrakti hipotezė, bet pagrindas, ant kurio turi būti kuriamas kiekvienas gyvenimas.

Krikščionys žino, „kad šis Dievas turi Veidą“ ir kad Jis per Jėzų Kristų tapo artimas kiekvienam žmogui. Popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį į klasikinį II Vatikano Susirinkimo priminimą, kad savuoju įsikūnijimu Dievo Sūnus įsiterpė į kiekvieno asmens gyvenimą. „Jis savo žmogiškomis rankomis dirbo darbus, žmogaus protu mąstė, žmogaus valia veikė ir žmogaus valia mylėjo. Gimęs iš Mergelės Marijos, iš tiesų tapo vienu iš mūsų, išskyrus nuodėmę, visais atžvilgiais į mus panašus“ („Gaudium et spes“, Nr. 22).

Studijuojančio žmogaus maldos gyvenimo temą popiežius Benediktas XVI toliau tęsė spalio 21 dieną sakytoje homilijoje per Vatikano bazilikoje aukotas šv. Mišias, skirtas Romos popiežiškųjų aukštųjų mokyklų akademinių metų pradžiai. Siekimas labai artimas draugystei su Jėzumi, kai tuo tikslu gilinamasi į krikščioniškas tiesas, studijuojamos teologijos ir kitos religinės disciplinos reikalauja atitinkamo pasirengimo „tylai ir kontempliacijai, nes reikia sugebėti klausyti Dievo, kalbančio širdyje“, aiškino Šventasis Tėvas.

Mintis turi būti nuskaistinta, kad galėtų gerai suvokti kūrybingą ir atperkamąjį Dievo Žodį, kuris „ateina iš tylos“. Popiežius Benediktas XVI kvietė universitetų studentus ir profesorius prašyti Dievo pamaldumo malonės, kaip kad apaštalai prašė Jėzaus: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Lk 11, 1). O kartu prašyti išmokyti mąstyti, rašyti ir kalbėti, nes tai tarpusavyje artimai susiję.

„Vatikano radijas“ naujųjų akademinių metų proga pranešė, kad Romoje iš viso šiuo metu veikia septyni popiežiškieji universitetai ir kitos devynios aukštojo mokslo įstaigos, turinčios „popiežiškosios“ institucijos vardą. Visose šiose Romos popiežiškosiose mokymo įstaigose dirba apie 2000 dėstytojų ir mokosi daugiau kaip 17 tūkst. studentų, atvykusių iš įvairių pasaulio šalių.

„L’Osservatore Romano“ ir Reuters nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“