|
Nevilties šešėlis
Petras KATINAS
Jau net žmonėms, visiškai nesidomintiems politika, koktu darosi matant ir girdint, kokie keisti viražai, tapę nuolatiniai, vyksta Lietuvos Seime. Įstatymų leidžiamoji institucija virto tarsi kokio nors provincijos miestelio turgumi, kuriame nesant pirkėjų prekiautojai iš dyko buvimo kimba į atlapus vieni kitiems. Na, o praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seime įvyko nepaprastas įvykis, kažkuo primenantis 1991 m. sausio 8 d., kai Valerijaus Ivanovo vadovaujama Jedinstvos gauja, sutelkta LKP įsakymu, bandė įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Tą kartą jiems nepavyko. Užtat dabar Seimo nario, besiskelbiančio dideliu krikščioniu ir iš Krikščionių demokratų partijos pašalinto, P.Gražulio atvežti jo rėmėjai, apsiginklavę lazdomis, taip pat ir geležinėmis, įsiveržę į Seimo rūmus užpuolė Etikos ir procedūrų komisijos sekretoriato patalpas ir, neradę jose liaudies priešo, buvusio šios komisijos pirmininko Algirdo Monkevičiaus, vos neapkūlė šios komisijos sekretoriato patarėjos Birutės Putienės. Įsiveržėliai šūkavo, kad P.Gražulis yra šventas žmogus, o komisijos tyrimas dėl šio parlamentaro mokesčių nemokėjimo valstybei už neseniai Latvijoje įsigytą prabangų automobilį BMW XS yra susidorojimas su vieninteliu visų vargšų užtarėju.
Po šio dar neregėto incidento, kai įsibrovėliai švaistėsi lazdomis valstybės parlamento rūmuose, pagaliau atsipeikėjo ir Seimo kancleris Gintautas Vilkelis. Skubiai sudaryta darbo grupė, kuri turėtų ištirti incidentą. Ji taip pat turės pateikti pasiūlymų, kaip keisti leidimų į Seimą išdavimo tvarką. Aišku, dėl to, kad kitiems Seimo radikalams, o tokių ten yra ne vienas, nekiltų noras pasekti P.Gražulio pavyzdžiu ir prireikus atsigabenti savo gvardiečius. O tai padaryti vienas juokas. Juk iki šiol kiekvienas Seimo narys vienkartinių leidimų, galėjo išrašyti kiek tiktai nori. Tad kas gali garantuoti, kad vieną dieną koks nors skriaudžiamas darbietis ar paksininkas neatsigabens iš kokio nors Balbieriškio ar Krekenavos sovietine nostalgija beviltiškai susirgusių rėksnių ir neišvaikys parlamento.
Taigi buvęs krikščionis demokratas P.Gražulis nušluostė nosį pačiam ubagų karaliumi apsiskelbusiam V.Šustauskui, kuris savo gaują buvo atsivedęs tiktai prie sostinės Rotušės rūmų. Dabar jis, aišku, kramto nagus, kad nepasinaudojo galimybe išsiveržti į Seimą. Bet nenusimena. Randa ir kitų būdų apie save priminti. Antai ilgokai tūnojęs apkasuose prašneko, kad prokurorai ir kiti aukšti teisėsaugos šulai per Kauno nusikaltėlių vadeivų rengiamas puotas bei pasilinksminimus pirtyse ar panašiose mafijos landynėse bučiuodavo rankas nusikalstamo pasaulio autoritetams. Ir, ko gero, ubagų karalius nemeluoja. Juk visi regi, kaip už rankos sučiupti narkomanijos tūzai ar dešimtis milijonų iššvaistę buvę bankininkai aukštai pakeltomis galvomis palieka teismų sales.
Žinoma, P.Gražulio atvejis kiek kitoks. Agresyvių gynėjų jam prireikė tada, kai paaiškėjo, kad savo prabangų visureigį jis užregistravo kaimyninėje Latvijoje pasinaudodamas ten galiojančių įstatymų lengvatomis, kurios leidžia išsisukti nuo pridėtinės vertės mokesčio. P.Gražuliui, ne tik parlamentarui, bet ir neaiškios koldūnų firmos Judex šeimininkui, sumokėti 30 tūkstančių litų mokesčių, aišku, vieni niekai. Svarbu principas nebaudžiamai niekinti ir apgauti valstybę, kurios žmonių atstovu dedasi.
Dėl V.Šustausko paskelbtos informacijos, kad aukštieji Temidės sargai bučiuoja rankas mafijos bosams, kažkodėl nepasirodė, bent jau kol kas, jokio prokurorų ar teisėjų pasipiktinimo pareiškimų. Užtat per visas žiniasklaidas ir vaizdasklaidas išliaupsintas humaniškas Kauno apygardos teismo sprendimas nuteisti ketveriems metams kalėjimo buvusį Seimo Saugumo ir gynybos komiteto narį, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos pirmininką, už savo rezistencinę veiklą Lietuvos laisvės labui apdovanotą Vyčio kryžiumi, Algirdą Petrusevičių. Esą už neteisėtą disponavimą šaudmenimis ir šaunamaisiais ginklais. O bulvarinė ir nepriklausomoji žiniasklaida net kelis mėnesius piktdžiugiškai mėgavosi, kad Vyčio kryžiaus kavalierius, kuriam prikergtas netgi Rankelės slapyvardis, nusikaltėliams gamino ginklus, netgi su duslintuvais, kurie, anot prokurorų ir teisėjų, kėlė ypatingą grėsmę visuomenei. Taigi jei KGB nepavyko sunaikinti Lietuvos patrioto sovietiniame lageryje, tai daroma nepriklausomos Lietuvos prokurorų ir saugumiečių rezervininkų rankomis. Juk nuteistasis A.Petrusevičius, būdamas garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos, gali ir neištverti tokios humaniškos Kauno apygardos teismo teisėjų paskirtos bausmės. Tai jau net ne provokacija prieš Lietuvos patriotus, o tiesioginė ataka prieš visus nepriklausomybės atkūrėjus ir gynėjus. Užtat su didžiuliu pasimėgavimu nepriklausomoji žiniasklaida cituoja nuteistojo A.Petrusevičiaus juodintojos, buvusios Savanoriškosios krašto apsaugos Kauno rinktinės Bendrojo poskyrio viršininkės kažkokios K.Sudžienės komentarus, esą A.Petrusevičius gavo per mažai, bet ji vis tiek labai džiaugiasi tokiu teismo nuosprendžiu.
Ir ne tik ji. Buvęs generalinis prokuroras ir Seimo pirmininkas A.Paulauskas ėmėsi nepaprastai energingos veiklos, neva iš naujo pradėti parlamentinį tyrimą dėl J.Abramavičiaus žūties. Paknopstomis įkurta netgi dar viena laikinoji Seimo komisija dėl prieš dešimt metų įvykusio neaiškaus tuomečio SKAT vieno iš vadovų automobilio susprogdinimo. Iš anksto duodama suprasti, kad sprogdinimą organizavo konservatoriai, konkrečiai, nuo pat nepriklausomybės laikų begėdiškai šmeižiamas ir niekinamas prof. V.Landsbergis. Kaip ir liūdnojoje A.Petrusevičiaus byloje. Norima įteigti mintį, kad šį kriminalinį elementą į Seimą prastūmė tas pats Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo architektas V.Landsbergis, nors iš tiesų tai buvo kelių dešiniųjų partijų sprendimas.
Įdomiausia tai, kad jau atvirai niekinamo A.Paulausko iniciatyvai sukurti naują komisiją J.Abromavičiaus žuvimo aplinkybėms tirti pritarė visi vadinamieji socdemai, valstiečiai, paksininkai ir, aišku, darbiečiai. Tos komisijos išvadas galima prognozuoti iš anksto, nes komisijos pirmininke paskirta neoficiali V.Uspaskicho įpėdinė draugė L.Graužinienė. Tad komisijos išvadas galima paskelbti iš anksto: J.Abromavičiaus nužudymą, nuteistojo V.Petrusevičiaus išrinkimą į Seimą organizavo tas pats visų Lietuvos nepriklausomybės priešų keikiamas prof. V.Landsbergis.
Na, o dabartinių Lietuvos valstybininkų elgesys kelia tiktai beviltišką pesimizmą. Tai, kad A.Brazausko įpėdinis premjeras G.Kirkilas kiek įmanydamas gina savo susikompromitavusius ministrus ir net žada atsistatydinti, jeigu per metus nebus pažabota išsikerojusi korupcija, aiškiai rodo, kad jis vykdo A.Brazausko instrukcijas: nomenklatūrinis klanas neliečiamas. Ką ten nomenklatūrinis! Štai tapęs vidaus reikalų ministru lyg ir liberalas R.Šukys, nuvykęs į Maskvą, pasiprašė audiencijos pas į Rusiją pabėgusį ir ten politinio prieglobsčio pasiprašiusį darbiečių partijos, tiksliau, Maskvos penktosios kolonos, įkūrėją V.Uspaskichą! Tai jau visiškas absurdas ir Lietuvos valstybės žeminimas. Kas toliau? Negi ir vėl dalysime aukščiausius valstybės ordinus Rusijos KGB generolams, kaip tai buvo padaryta 2002 metais, kai prezidentas V.Adamkus už nuopelnus skatinant dialogą tarp Rusijos ir Lietuvos LDK Gedimino ordino Komandoro kryžių įteikė KGB generolui Vladimirui Jakuninui. Tas skatinimas jau seniai puikiai žinomas: paversti Lietuvą klusniu Maskvos satelitu ir vasalu. O aukštas Lietuvos valstybės apdovanojimas KGB generolui neabejotinai yra buvusio Prezidento patarėjo ir užsienio reikalų ministro pavaduotojo A.Januškos nuopelnas.
Toliau žengti nebėra kur. Nėra nieko nuostabaus, kai A.Brazauskas, J.Karosas, Č.Juršėnas, B.Bradauskas vykdo Kremliaus valią. Tačiau kai jų estafetę perima tokie pažangūs veikėjai kaip A.Januška, R.Šukys, Prezidentūros patarėjų korpusas, 1940 metų vasaros tragedija gali pasikartoti netrukus.
© 2006 XXI amžius
|