Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nevykusio eksperimento herojus – kunigas

Vėlinės. Narcizai iš LNK Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Jau ne kartą Lietuvos televizijos, ypač komercinės, akivaizdžiai įrodė žiūrovams, kad kai kurių laidų kūrėjams trūksta kūrybinės ugnelės, iniciatyvos, nuovokumo, išradingumo. Todėl arba daug kas tiesiog nukopijuojama nuo rusiškų ar kitų šalių televizijų laidų, arba sukurpiamos nevykusios, banalios, naivios savos laidos. Kai laidų kūrėjams trūksta kūrybiškumo, tiesiog graibstyte graibstomos visokios sensacijos, tveriamasi gandų gandelių, į pagalbą pasikviečiami visokiausi šarlatanai, vadinami ekstrasensais, parapsichologais, vaiduoklių medžiotojais ir kitais vardais.

Tokią nuomonę buvo galima susidaryti Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse per LNK televiziją žiūrint laidą „Srovės“. Vienas siužetas pasakojo apie policijos pareigūną, kurio nuotraukos pasirodė laikraščiuose šalia apsinuoginusios gražuolės. Pats pareigūnas dievagojosi, kad jis tapo šantažo auka, nes gimtadienio proga bendradarbiai pakvietė striptizo šokėją, su ja nufotografavo, o kai vieną savo pavaldinį jis atleido iš darbo, šis viešai paskelbė nuotraukas. To policijos darbuotojo vadovai vengė komentuoti faktą, esą dar vyksta tarnybinis tyrimas. Taip ir turėtų būti. Kol vyksta tarnybinis patikrinimas (ar ikiteisminis tyrimas), negalima žmogaus apkaltinti. Juk gyvename teisinėje valstybėje ir pas mus galioja nekaltumo prezumpcija – kol žmogus nenuteistas ir kol neįsigalioja to teismo sprendimas, negalima jo kaltinti, vadinti nusikaltėliu, vagimi ir pan. Tuo tarpu „Srovėse“ žūtbūt norėta tą policijos darbuotoją apkaltinti arba ryšiais su palaido elgesio merginomis, arba dorovės stoka, arba moraliniu nuosmukiu ir pan. Labai „graži“ ir „gera“ tema prieš Visus Šventuosius ir Vėlines!

O štai kita tos pačios laidos tema. Apie vaiduoklius viename iš apleistų Vilniaus miesto namų. Esą anksčiau ten buvo kažkokia ligoninė, kurioje buvo kankinami vaikai ir tie nukankintieji nebuvo palaidoti. Taigi jų sielos klaidžioja ir vaidenasi. Žurnalistė Audra Kudabienė, panašiais pasakojimais mėgstanti šiurpinti televizijos žiūrovus, su kažkokiu vaiduoklių medžiotoju išsiruošė tirti tą paslaptingą namą. Kuo baigėsi jų kelionė? Ogi „susitikimu“ su vaiduokliais. Neva kažkas užpuolė tuose požemiuose vaiduoklių medžiotoją, nes jis klykdamas išlėkė laukan. O viena šarlatanė rimtu veidu žiūrovams aiškino, kaip galima apsisaugoti nuo vaiduoklių, kaip juos išvaryti iš savo namų. Ne, nesiūlė melstis, kreiptis į kunigus ar tuo tikslu vyskupų skiriamus dvasininkus egzorcistus. Ta moteris iš tešlos nulipino žmogeliuką ir jį sudegino. Esą taip galima paveikti tuos vaiduoklius ir juos išprašyti iš namų. Šiame siužete tokių paistalų buvo pilna, net koktu žiūrėti ir klausyti.

Bet tai – dar ne viskas. Kulminaciją „Srovių“ laida pasiekė trečiuoju siužetu, kurio tikslas – atlikti eksperimentą. Tam eksperimentui buvo pasirinktas kunigas. Tiesa, tas kunigas buvo netikras: iš karnavalinių apdarų parduotuvės buvo gauta kunigo sutana ir ja aprengtas vienas vyriškis. Žinoma, dalyvauti panašiame kvailame eksperimente joks tikras kunigas nesutiktų. Todėl surastas kažkoks naivuolis ir pasiųstas į... erotikos kavinę (ar klubą), kur lankytojus aptarnauja pusnuogės merginos. Esą norėta įsitikinti, kaip tos kavinės darbuotojus bei kitus lankytojus paveiks kunigo apsilankymas.

Žinoma, tas apsišaukėlis su kunigo sutana buvo įleistas, nekibo prie jo apsaugos vyrukai, neatsisakė aptarnauti merginos. Tiktai kai į tą įstaigą su filmavimo kameromis užsuko „Srovių“ kūrėjai, darbuotojai sutriko, išsigando. Pasak A.Kudabienės, tos erotikos įstaigos atstovus TV darbuotojai su filmavimo kameromis labiau šokiravo ir išgąsdino, nei žmogaus su sutana. O vienas to naktinio klubo atstovas prieš televizijos kamerą atvirai pasakė, jog jie laukia visų lankytojų ir stengiasi juos aptarnauti, nekreipdami jokio dėmesio, koks tai žmogus, kokiai profesijai atstovauja. Ir tai nieko nestebina. Pas mus kavinės, barai, visokios užeigos užeigėlės dėl pinigo aptarnautų ir patį šėtoną, svarbu, kad kuo daugiau būtų lankytojų, taigi ir pelno.

Tad nereikia ir panašių eksperimentų. Tarsi ir „Srovių“ kūrėjams, ir televizijos žiūrovams dar būtų neaišku, kaip viliojami į užeigas klientai, kaip stengiamasi išvilioti iš žmonių pinigus. Geriau jau būtų pasidomėta, kokiais būdais sugeba nusipirkti alaus, vyno ar dar kai ko stipresnio paaugliai – nepilnamečiai. Ne paslaptis, ir kai kuriose parduotuvėse, kavinėse nepilnamečiai gauna gėrimų.

Nežinia, kodėl eksperimentui buvo pasirinktas būtent kunigas (tai yra pašalinis žmogus su kunigo apdaru). Juk buvo galima parinkti ir kitokios profesijos atstovą, pavyzdžiui, prokurorą su mantija, policininką, kariškį. Arba netgi visišką elgetą su nuskurusiais drabužiais. Betgi ne – ieškota kokios sensacijos, akibrokšto. O gal tiesiog norėta pasityčioti iš kunigų, neva eikite drąsiai į erotikos klubus, striptizo barus, linksminkitės, jūsų tenai laukia. Gal norėta pasijuokti iš katalikų kunigų, kuriems nevalia kurti šeimos, pasiduoti aistroms, dalyvauti linksmybėse, lankytis panašiose užeigose.

Dar gana nemalonų įspūdį paliko apsišaukėlio kunigo elgesys. Jis, vadindamas pusnuoges padavėjas seserimis, vis bandė įtikinti, kad yra neturtingas, kad parapijiečiai suaukoja nedaug pinigų, kad bažnyčiose apsilanko tik vieni seniai ir pan. Tikrus katalikus tokie postringavimai žeidė. Netiesa, kad bažnyčiose meldžiasi vien tik seni žmonės. Pakankamai yra ir jaunų žmonių. Žinoma, nedideliuose miesteliuose, bažnytkaimiuose gyvena mažokai jaunų žmonių, tad ir melstis ateina nedaug jaunimo. Tačiau rajonų centruose, miestuose į bažnyčias susirenka nemažai jaunimo, kuris patarnauja kunigams per šv. Mišias, gieda bažnytiniuose choruose. Todėl nedera visokiems eksperimentuotojams menkinti Katalikų Bažnyčios ir kunigų, sapalioti visokias nesąmones.

Prieš gražias ir prasmingas šventes parodyta „Srovių“ laida tikrai buvo, kaip liaudis sako, nei į tvorą, nei į mietą, nusišnekėta, nusivažiuota į valias. Juk buvo galima per TV parodyti kitokius siužetus. Juk kai kur amžinajam poilsiui nebepakanka žemės, o krematoriumo Lietuvoje niekaip neprisiruošiama statyti. Kodėl atviriau nenagrinėjami kai kurių seimūnų svaičiojimai apie būtinybę apmokestinti kapaviečių žemę? O kodėl nepasidomėjus amžinojo poilsio vietų niekintojais ir jiems už tokius nusikaltimus skiriamomis per švelniomis bausmėmis? Argi neverta dėmesio tema apie tai, kad gražias ir prasmingas mirusiųjų pagerbimo tradicijas Lietuvoje vis labiau užgožia iš Vakarų pasaulio atėjusios kažkokio „helovino“ linksmybės? Panašių temų būtų į valias. Betgi pas mus svarbiausia ieškoti vaiduoklių, bendrauti su šarlatanais, šaipytis iš tikinčiųjų jausmų, Katalikų Bažnyčios bei jų tarnų.

Vytautas BAGDONAS

© 2006 „XXI amžius“