Nutylėti pasaulio proletariato vado biografijos puslapiai
Petras KATINAS
|
Ilgametė Lenino meilužė
Inesa Armand
|
|
Lenino brolis Dmitrijus Uljanovas,
sesuo Marija Uljanova ir jos
vyras Markas Jelizarovas
|
Rusijos komunistai nepaliauja piktintis, kad kapitalistams,
tai yra naujiesiems rusams, parsidavę istorikai klastoja bolševikų
vado, pasaulio proletariato lyderio Vladimiro Lenino biografiją,
reikalauja palaidoti jo mumiją, o patį mauzoliejų Maskvos Raudonojoje
aikštėje nugriauti. Lenino mylėtojai ypač piktinasi, kad istorikai
esą klastoja jų mylimo vado biografiją. Deja, ji gana žinoma, nors
iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo buvo kruopščiai slepiama. Kaip
ir pasaulio proletariato vado genealoginis medis. Tačiau komunistai
bent jau privalo žinoti, kad Lenino biografiją klastoja ne istorikai
ar rašytojai, o buvę artimiausi vadui žmonės. Dėl tos nelemtos jo
biografijos aistros virė jau seniai, netgi rūsčiausiais Stalino
vienvaldystės ir neregėtų represijų metais.
Šiandien daugelis Rusijos istorikų nė kiek neabejoja, kad Leninas 1917 metų bolševikų perversmą, pavadintą Didžiąją Spalio revoliucija, surengė už vokiečių pinigus ir vėliau savo iniciatyva įstūmė Rusiją į chaosą ir badą. Teigiama, kad jis pasirinko Rusiją tokiam eksperimentui, nes nejautė jai jokių patriotinių jausmų pirmiausia todėl, kad jo gyslomis tekėjo labai nedaug rusiško kraujo. Beje, pats Leninas visą laiką vengė kalbėti apie savo šeimą. Pavyzdžiui, jau po bolševikų perversmo, pildydamas kiekvienam partiečiui būtiną anketą, į klausimą apie senelius atsakė trumpai: Nieko nežinau apie juos. Vadinasi, iš tiesų nežinojo arba nenorėjo žinoti. Tuo labiau skelbti. Praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje Lenino gerbėjai sumanė atkurti savo stabo genealoginį medį. Archyviniai dokumentai aiškiai rodo, kad jo senelis iš motinos pusės Aleksandras Blankas buvo žydas. Vėliau jis perėjo į stačiatikybę, dirbo gydytoju ir net gavo rūmų patarėjo titulą. Taip jis tapo bajoru su paveldėjimo teise. A.Blankas įsigijo dvarą Kazanės gubernijoje ir buvo įrašytas į Kazanės gubernijos bajorų knygą.
1932 metais Lenino sesuo Ana laiške Stalinui rašė: Tyrimai dėl mūsų senelio parodė, kad jis yra kilęs iš neturtingos žydų šeimos. Kaip matyti iš jo krikšto dokumentų, jis buvo Žitomiro miestiečio sūnus. (...) Vargu ar yra teisinga slėpti nuo masių tą faktą, kuris gali neva pakenkti Vladimirą Iljičių mylinčių ir gerbiančių žmonių nuomonėms. Atvirkščiai, šio biografijos fakto paskelbimas duotų didelį impulsą kovoje su antisemitizmu ir niekam pakenkti negali.
Bet Stalinas įsakė visus dokumentus apie A.Blanką (Lenino motinos tėvą) iš archyvų perduoti į komunistų partijos CK slaptą saugyklą. Tačiau istoriniai vado biografijos tyrimai tęsėsi. Garsiosios komunistinės rašytojos Marietos Šaginian rūpesčiu buvo atskleista, kad Lenino senelė iš tėvo pusės Ana Smirnova, ištekėjusi už Nikolajaus Uljanovo, buvo kalmukė. Todėl neatsitiktinai Lenino veidas turėjo tipiškų kalmukiškų, tai yra totoriškų, bruožų. O pasklidus kalboms apie Lenino mumijos perlaidojimą, Kalmukijos prezidentas Iliumžinovas pasisiūlė už milijoną dolerių nupirkti mumiją kartu su mauzoliejumi ir pastatyti jį Kalmukijos sostinėje Elistoje. Kaip pagarbos ženklą didžiai nusipelniusiam gentainiui.
Išleidus M.Šaginian knygą apie Lenino senelius, Stalinas labai įsiuto. 1938 m. rugpjūčio 5 d. pasirodė triuškinantis komunistų partijos CK politinio biuro nutarimas. Jame sakoma: Pirmoji M.Šaginian romano dalis apie Uljanovų šeimos gyvenimą, taip pat apie Lenino vaikystę ir jaunystę yra politiškai ir ideologiškai žalingas kūrinys. O kaltė dėl šios didelės politinės klaidos buvo suversta ne tiek rašytojai M.Šaginian, kiek Lenino našlei Nadeždai Krupskajai. Stalinas asmeniškai padiktavo CK politinio biuro pareiškimo tekstą: Laikyti Krupskajos elgesį ne tik netaktišku, bet ir neleistinai žalingu. Tuo labiau kad draugė Krupskaja visa tai padarė (atskleidė Lenino kilmę P.K.) be visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) CK žinios ir už jo nugaros. Krupskaja pavertė šį visos partijos reikalą šeimyniniu ir asmeniniu reikalu. Taip pat pasisavino monopolinę teisę aiškinti visas Lenino asmeninio gyvenimo ir darbo bei jo šeimos aplinkybes. Centro komitetas niekam ir niekada nedavė tokios teisės.
Kitaip tariant, Stalino ir jo pakalikų spaudimu Leninas turėjo būti tiktai grynakraujis rusas, be jokių žydiškų ir kalmukiškų priemaišų. Taigi net užsiminti, kad Lenino gyslomis tekėjo nerusiškas kraujas, buvo griežtai uždrausta. Na, o Krupskajai pavydėti iš tiesų neverta. Dar Leninui gyvam esant, ji pajuto Stalino leteną. Pasikvietęs Lenino žmoną į savo kabinetą, Stalinas paprasčiausiai ją iškeikė, nors kiti partiniai bičiuliai jai linkčiodavo iki žemės. Stalinas kaltino Krupskają, kad ji perdavinėjo Trockiui savo sergančio vyro raštelius. Jis grasino, kad Krupskajos reikalų imsis Centrinė kontrolės komisija, kuri dar likusių gyvų Lenino bendražygių buvo vadinama partine inkvizicija. Jau M.Gorbačiovo laikais SSKP slaptajame archyve buvo rasti Lenino sesers Marijos užrašai apie tai, kaip Krupskaja reagavo į Stalino užsipuolimus. Ji rašė: Nadeždą Konstantinovną nepaprastai sujaudino Stalino grubus elgesys. Ji buvo visiškai nepanaši į save, isteriškai raudojo, raitėsi ant grindų. Tiesa, vėliau ji bandė užstoti artimiausius savo vyro bendražygius Kamenevą ir Zinovjevą, bet Stalinas vis tiek juos sušaudė, kaip ir daugumą kitų Lenino bendražygių. Be to, Krupskaja puikiai žinojo apie ilgametę Lenino meilužę Inesą Armand, kuriai pasaulio proletariato vadas specialiai įkūrė darbo su moterimis skyrių partijos centro komitete. Na, o ilgametei revoliucionierei teko tiktai kuklus švietimo liaudies komisaro pavaduotojos postas.
Kartu su Leninu dirbę partijos nariai puikiai žinojo apie jo meilužę I.Armand. Ją Lenino bendražygiai vadino blogio genijumi. Vienas bendražygis eiliniame Liaudies komisarų tarybos posėdyje netgi drįso pasakyti: Imperatoriaus Nikolajaus II blogio genijus buvo jo žmona Alisa iš Heseno, Leninas irgi turi tokią Inesą Armand.
Tačiau šis trikampis vertas atskiro straipsnio. Galima tiktai priminti, kad M.Gorbačiovo perestroikos metais daug rusų žurnalistų lankėsi Lietuvoje, Marijampolės sovietinių karių kapinėse, kur apžiūrėdavo 1944 metais didvyrio mirtimi žuvusio kovoje su vokiečiais-fašistais okupantais Raudonosios armijos gvardijos kapitono Andrejaus Armando kapą. Manoma, kad jis buvo I.Armand ir V.Lenino nesantuokinis sūnus.
© 2006 XXI amžius
|