|
Taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus
Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą
(Lk 3, 4, 6)
Gruodžio 3-iąją pradedame Adventą. Adventas yra kruopštaus pasiruošimo Kalėdoms metas. Čia pat ir Kalėdos, Kristaus Gimimo šventės minėjimas. Pradedame naują metų ciklą šiais metais bažnyčiose Evangelijos pagal Luką skaitomas ištraukas.
Bažnytinius metus užbaigėme didžia ir reikšminga Kristaus Valdovo švente. Šią šventę 1926 metais įvedė popiežius Pijus XI, skelbdamas pasauliui, kad aukščiausias valdovas ir karalius yra Jėzus Kristus. Tada buvo labai sunkus metas: po Pirmojo pasaulinio karo Rusijoje siautėjo kruvinas komunizmas, Vakaruose masonai, įvairios klaidingos idėjos suvedžiojo ir kai kuriuos žmones, ir tautas.
Po Antrojo pasaulinio karo kilo dar didesnė protų ir širdžių sumaištis. Pasaulio dvasinė krizė užliejo ir Lietuvą. Kasdien sąmoningai kurstoma neapykanta laisvės kovotojams ir ypač partizanams. Baigia įsigalėti pinigo (dolerio) religija. Esame lyg stabmeldžiai. Moralinė tvarka kasdien nyksta. Todėl daugelis tikinčiųjų, ir ne tik jie, klausia: Kas dabar bus? Kuo visa tai baigsis? Bažnyčia niekinama per masines informacijos priemones. Lapkritį per LNK televiziją buvo tyčiojamasi iš Bažnyčios vien todėl, kad neleidžiama moterims būti kunigėmis. Įžūlus laidos vedėjas, kaip bolševikmečio ateistas, kardinolą vadino ponu Bačkiu. Kardinolas A.J.Bačkis yra ne ponas, bet Vilniaus arkivyskupas, o jo tėvas buvo Lietuvos diplomatas, patriotas. Manau, vieši asmenys turi paisyti ir tiesos, ir mandagumo taisyklių. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, mūsų, katalikų, yra 79 proc. Bet mes neįžeidinėjame kitataučių, kitatikių ar ateistų. Todėl ir mes neleisime, kad mus niekintų ir užgauliotų. Taigi ateityje dar griežčiau protestuosime. O katalikai negali žiūrėti šios ar panašių kitų televizijos laidų. Gana mums, katalikams, būti nusižeminusiais.
Tarp kitko, šiemet per Lietuvos kariuomenės šventę buvo užmiršta paminėti partizaninio karo didvyrį, ketvirtą Lietuvos prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą. Kaltininkai privalėtų būti įvardyti ir nubausti.
O dabar prie reikalo. Lotyniškas žodis Adventas (liet. atėjimas) Dievo Sūnus Jėzaus Kristaus atėjimas į žmonijos istoriją ir gimimas Betliejuje. Žodis Adventas mums primena du laikotarpius. Pirmasis ilgas nuo pirmojo žmonių nusikaltimo iki Viešpaties Jėzaus gimimo Betliejuje. O antrasis nuo Kristaus gimimo iki žmonijos istorijos pabaigos. Filosofas Vilniaus universiteto profesorius Levas Karsavinas, miręs kankiniu Abezėje (Komi ASSR), sakė, kad Kristaus gimimas yra aukščiausia žmonijos istorijos pakopa. O po Jo gimimo žmonija bręsta pjūčiai ir eina į savo istorijos pabaigą.
Adventas prasideda sekmadienį, kuris yra artimiausias Šv. Andriejaus šventei, t.y. lapkričio 30 dienai. Adventas mums primena žmonijos ilgą Mesijo laukimą, kuris buvo pažadėtas pirmiesiems tėvams rojuje. Šio laikotarpio dvasią romėnai bandė išreikšti tvirtindami, kad žmogus žmogui vilkas. O žydai reikalavo akies už akį, danties už dantį. O pranašas Izajas meldėsi: Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja teisųjį.
Šviesiausi to meto žmonijos protai nematė išeities. Kinai manė, kad ateis Išganytojas, kuris savo kančia atlygins Dievui už žmonijos nusikaltimus. Arabai ilgėjosi ateinančio Gelbėtojo. Sokratas aiškino savo mokiniui: Nieko nereikalauk, Alkibiade, iš dievų. Laukiam, kol ateis dangaus pasiuntinys mūsų pamokyti, kaip turime elgtis su dievais ir žmonėmis. Romos istorikai Tacitas ir Svetonijus tvirtino, kad Rytų padavimai nurodo žydų tautą, iš kurios kils pasaulio Išganytojas.
Dievo buvimas ir išganymo ilgesys yra visuotinis tautose, bet netikro Dievo supratimas. Ir šiandien vadinamasis modernus gyvenimas Tiesą pridengė, idealus išplėšė ir tautas veda į susinaikinimą! Dabar mes laukiame antrojo Kristaus atėjimo laikų pabaigoje, kuomet ateis Viešpats Jėzus Kristus su visa Dangaus galybe ir užbaigs mūsų istoriją.
Turėdami prieš akis tragišką mūsų padėtį ir galimus fizinių ir dvasinių priešų puolimus, budėkime, kovokime su blogiu ir skleiskime gėrį savo širdyje, šeimoje ir visoje Lietuvoje. Siūlyčiau, jei bus galimybių, per Adventą ir Kalėdų laikotarpį perskaityti kan. Algimanto Kajacko knygą Bažnyčia liturgijoje. Jei jau išpirkta, derėtų išleisti naują laidą. Nuolatinis tikinčiojo žmogaus troškimas per maldą stiprinti, gilinti ryšį su Dievu. Daug svarbaus duoda ir ispanų teologo Francisko Fernandezo Carvajalo knyga Kalbėti su Dievu (I tomas: AdventasKalėdos, II tomas: Gavėnia-Velykos). Turėdami prieš akis tas knygas, jas apmąstydami galėsime pagilinti savo religinį gyvenimą.
Per Adventą Bažnyčia kviečia daugiau melstis, susilaikyti nuo triukšmo. Privalomas pasninkas penktadieniais visiems žmonėms nuo 16 iki 60-ies metų. Visus kitus Bažnyčia kviečia pasninkauti savanoriškai. Draudžiami koncertai, triukšmingi pasilinksminimai ir dainos.
Nepasiduokime masonų, ateistų propagandai. Išlaikykime tai, ką mūsų tėvai ir protėviai sukūrė per šimtmečius. O katalikus, kaip ir per praeitą okupaciją, kviečiu atsiriboti nuo žudančios propagandos. Be to, katalikai per Adventą privalo padaryti ir asmeninę auką ir ją atnešti šventą Kalėdų rytą prie Betliejaus prakartėlės. Taigi per šventes nė vieno kataliko be savanoriškos aukos! O kokios tos aukos? Per Adventą nepakelti, nors ir saikingai, stiklelio, nerūkyti, nevalgyti saldainių ir saldumynų, duoti televizoriui keturias savaites atostogų. Vaikai sugeba pasiryžti didelėms aukoms. Prisimenu, kaip važiuodamas pas ligonius, nuveždavau vaikams saldainių. Prisimenu, šias dovanas jie sudėdavo į dubenėlį ir nevalgydavo iki Kalėdų. Tokios aukos grūdindavo jų valią ir rengdavo didesnėms gyvenimo aukoms. Galima daryti kokį nors gerą darbą ar užsakyti katalikišką laikraštį sau arba kaimynui. Reikia įsisąmoninti, kad katalikiška spauda ant sunykimo ribos! Už jos likimą esame atsakingi prieš Dievą ir Tėvynę. Perskaityti gerą katalikišką knygą arba paremti naudingą visuomenei projektą, paaukoti savo pelno 2 proc. katalikiškai spaudai ir pan. Pamąstyti apie ateinančius rinkimus vasario mėnesį. Ar galima balsuoti už tuos, kurie neseniai vykdė genocidą prieš Bažnyčią ir Lietuvą? Taigi kiekvienas tepasirenka auką pagal savo galimybes ir sugebėjimus. O Lietuvoje dar, ačiū Dievui, yra patriotų ir ryžtingų žmonių. Štai grupė su kryžiumi nukeliavo pėsčiomis per Europą į Šventąją Žemę. Kaip gražiai jie atstovavo Lietuvai, keliaudami per dvasinės krizės slegiamą Europą.
Taigi nė vieno šventų Kalėdų rytą be dvasinės aukos!
Kalėdos tebūnie mums naujas didis žingsnis per iškankintą Lietuvą Dievo link.
Daug tyro, dvasinio džiaugsmo po prasmingai praleisto Advento!
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
© 2006 XXI amžius
|