|
Kaip Lietuvoje atrandami nusikaltėliai
Pasaulyje daug kas vyksta sunkiai suprantamai. Ir Lietuvoje kai kuriuos dalykus sunku suvokti. Aišku, jeigu į tuos dalykus nesigilinsi, jeigu jie tau nerūpi, tau ir neiškils klausimas apie vienų ar kitų įvykių nepaaiškinamumą.
Taip sunkiai paaiškinama yra ir Henriko Daktaro byla. Jau daugiau nei metus už grotų pasodintas šis Kauno nusikaltėlių pasaulio šulu vadinamas žmogus laukia savo likimo. Daug kas galėjo pastebėti, kokiu būdu, tiesiog pažeidžiančiu elementariausias žmogaus teises, pernai buvo užpultas H.Daktaro namas. Kai pernai lapkričio 7-ąją miesto centre H.Daktaras buvo suimtas ir jau nebebuvo jokio reikalo ieškoti nusikaltėlio, tą pačią dieną Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai brutaliausiu būdu šturmavo H.Daktaro namą. Šturmavo tokiu būdu, kad to galėtų pavydėti bet kokie sovietinių laikų omonininkai ir net banditai. Perlipę aukštą namo kiemo teritorijos tvorą, kaukėti automatais ginkluoti policininkai tuoj pat atstatė savo ginklus į persigandusią H.Daktaro žmoną Ramutę. Netrukus namuose jie pradėjo kratą, visur raustis, kažko ieškoti. Tai buvo pasityčiojimas iš moters žmogiškojo orumo, tai buvo prievarta, kurios Lietuvoje beveik nebuvo nuo sovietinių laikų. Jau tą pačią dieną policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius žurnalistams neaiškiai lemeno apie kažkokią tyrimo grupę, kurios tikslas išaiškinti Kauno nusikalstamų grupuočių veiklą. Į tyrimo grupę, pasak V.Grigaravičiaus, įeina Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Tyrimo grupė tiria tiek ankstesnių metų nusikaltimus vagystes, nužudymus, turto prievartavimus, tiek šiuo metu vykdomą veiklą. V.Grigaravičius teigė, jog vykdant tyrimą jau anksčiau yra sulaikyta asmenų, numatyta sulaikyti ir daugiau įtariamųjų. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog jokių nusikaltėlių nesuimta, yra tik pora policijos slapta užverbuotų nusikaltėlių, kurie aiškins apie kažkokius H.Daktaro padarytus nusikaltimus, o tiksliau, tik jo pasakytus žodžius. Kuo įtariamas iš pasalų gatvėje brutaliai suimtas H.Daktaras, pasak Lietuvos policijos vadovo, tuo metu kol kas buvo paslaptis. Įtariamojo namuose pradėtos kratos metu esą tikimasi surasti daugiau įkalčių. Deja, nieko nerasta. Vyriausias policijos vadas tada taip pat sakė, kad įtariamasis sulaikytas dviem paroms, jam bus pareikšti įtarimai.
Ir prasidėjo... Po sulaikymo dviem paroms netrukus tas suėmimas buvo pratęstas iki 10 dienų, po to iki ... dviejų mėnesių, po to jau net nebuvo skelbiama H.Daktaras dabar kalinamas be jokio teismo daugiau nei metus. Tiesa, po kurio laiko buvo paskelbta, kad H.Daktarui iškelta byla dėl neteisėto poveikio nukentėjusiam ir bandymu sukčiauti bei prievartauti turtą stambiu mastu. Iš pradžių ta proga jam buvo pareikštas įtarimas dėl bandymo apgaule iš kito Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo J.Bielskio gauti 50 tūkst. eurų. Matyt, nuo nepaliaujamo prievartavimo liudyti prieš H.Daktarą J.Bielskis buvo pabėgęs iš namų arešto net į Rusiją. Bylą nagrinėjant teisme J.Bielskis negalėjo tiksliai pasakyti, nei kokios sumos (eurais ar JAV doleriais) reikalavo H.Daktaras, nei kada ir kokiu būdu buvo reikalaujama pinigų. Jis aiškai susipainiojo paklusdamas pareigūnų nurodymui kompromituoti teisiamąjį H.Daktarą. Esant tokiai situacijai prokuroras buvo priverstas baigti komediją ir teismo paprašė išteisinti H.Daktarą dėl pasikėsinimo sukčiauti. Tačiau netrukus atsirado kitas kaltinimas: esą H.Daktaras (net su savo motina Jadvyga Daktariene) reketavo pinigus iš savo pažįstamo kauniečio G.Kučio (pravarde Kapucinas). Kokie įrodymai, kokie įkalčiai? Praktiškai jokių. Tik policijos bendradarbiu tapusio G.Kučio kažkokie nerišlūs liudijimai ir slapta įrašyti H.Daktaro žodžiai: Tu gerai gyveni, esi verslininkas, todėl gali mums, valkatėlėms, padėti, taip esą H.Daktaras prieš porą metų grasino verslininkui. Ir dėl tokių įkalčių prokurorai numatę nuteisti H.Daktarą net šešeriems metams, o jo motiną ir žmoną dešimttūkstantinėmis baudomis. Bet kol kas ši byla prokurorams ir teisėjams visiškai nesiklijuoja. Subliūško ir kitas kaltinimas H.Daktarui, esą jis net 20 metų neteisėtai naudojo elektrą ir dujas. Pernykštės kratos metu, kai H.Daktaras jau buvo suimtas, policininkai kruopščiai tyrė visų skaitiklių duomenis, po to keletą mėnesių vėl kažką aiškinosi, kol galų gale buvo priversti nutraukti ir šią bylą.
Bet nė kiek ne mažesnis puolimas teisėtvarkos institucijų yra vykdomas prieš visą H.Daktaro šeimą. Tai jau peržengia visas teisėtumo ribas. Įvyko keli teismo posėdžiai, kaltinant, kad H.Daktaro žmona R.Daktarienė ir jų dukra Ž.Levanienė esą įžeidinėjo kriminalinės policijos biuro pareigūnus vedant antrankiais surakintą Henriką į teismą. Teismo nuosprendyje teigiama, kad kai teisme buvo sprendžiamas H.Daktaro kardomosios priemonės paskyrimo klausimas, moterys iškeikė ir apspjaudė Kriminalinės policijos biuro pareigūnus. Nukentėjusiais byloje pripažinti trys policijos pareigūnai skundėsi esą įžeisti dėl pasakytų žodžių, buvo paminta jų garbė ir orumas. Posėdžių metu buvo pagarsinta, kad jos sakė žodžius: ubagai, valkatos, šunys, pakalikai, pederastai. Kaltinamos moterys teigė, kad šie žodžiai buvo skirti ne policininkams, o visai policininkų sistemai. H.Daktaro moterys neigė spjaudžiusios ant policininkų. Už viešosios tvarkos pažeidimą ir policininkų įžeidimą teismas joms skyrė baudas po 4 tūkst. Lt. R.Daktarienės advokatas tikino, kad būtent nepagarbus pareigūnų elgesys ir kelias dienas tebesitęsęs spaudimas prieš Daktarų šeimą paveikė kaltinamąją. Kai pernai kratai vykdyti į namus įsiveržė ginkluoti Aro pareigūnai, jie į mane atkišo keturis automatus, teisme kalbėjo R.Daktarienė. Pamaniau, kad tai užpuolimas. Visą dieną namuose buvo atliekama krata, tik vakare sužinojau, kad mano vyras sulaikytas. Tą patį vakarą kratą atliekantys pareigūnai mane nuvedė į rūsį ir apkaltino, kad vagiame dujas ir elektrą. Tačiau tuo viskas nesibaigė kitą dieną visi laikraščiai rašė apie vyro sulaikymą, patikėkite, negalėjau net užmigti. Dar kitą dieną važiavome į teismą, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimas. Prieš tai nusipirkau laikraštį ten parašyta, kad R.Daktarienė slapstosi, ji bus suimta. R.Daktarienė pasakojo teismui, jog ji sunkiai išgyveno įvykius, todėl mano, kad buvo paveikta afekto būsenos. Vėliau, neatlaikiusi įtampos, ji kreipėsi į psichiatrus, vartojo antidepresantus. Žinojau, kad jeigu nenueisiu pas gydytojus, širdis neatlaikys, nes net negalėjau naktimis miegoti, teismo salėje R.Daktarienė, prisimindama prieš metus nutikusius įvykius, apsiverkė. Teisėjų kolegija paskyrė R.Daktarienei ambulatorinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę.
Labai neįtikinamai atrodo ir H.Daktaro sūnui Enrikui sudaryta byla, kai jis buvo nuteistas 6 metams dėl neva psichotropinių medžiagų kontrabandos ir netikrų pinigų platinimo pripažinus jį nusikaltimų organizatoriumi. Bylos duomenimis, jaunuoliai į Ameriką greituoju paštu esą siuntė Ecstasy tabletes bei apie 10 tūkst. padirbtų JAV dolerių. Pagrindiniai įkalčiai policijos pasiklausyti E.Daktaro draugų pokalbiai telefonu. Kas padirbo tuos dolerius ir kur nukeliavo narkotikai, teismas ir policija nesiaiškino, matyt, svarbiau buvo nuteisti Henriko sūnų.
Policijai, VSD ir prokuratūrai į pagalbą atėjo žiniasklaida. Tikrai galima abejoti, kad ji tai daro nesavanaudiškai, iš altruistinių paskatų. Nuo pat pradžių H.Daktaras jau buvo įvardijamas kaip didžiausias nusikaltėlis, jam niekuo neįrodyti nusikaltimai aprašomi, kaip jau tikrai jo padaryti. Tam nagrinėti vietos tikrai čia nėra. Savo įžūlumu stebina paskutinioji per TV3 televiziją parodyta sekmadienio laida Savaitės komentarai (vedėja jau beveik VSD darbuotoja tapusi Buškevičienė), kai buvo liejamas įsiūtis, jog H.Daktaro sūnus Enrikas buvo paleistas pirma laiko už gerą elgesį lageryje (ten jis skaitydavo knygas ir mokėsi dirbti kompiuteriu, neįsileisdamas į jokius santykius su kitais kalinamaisiais). Atseit jis buvo neteisėtai paleistas dėl tapusios nėščia savo žmonos. Laidoje buvo piktinamasi, kad E.Daktaro žmonai buvo leista nustatytu, įstatymais leidžiamu laiku atvykti į lagerį ir tokiu būdu jo žmona neteisėtai pastojo, todėl nusikaltėlis Enrikas buvo paleistas pirma laiko. Nusikalbėta iki to, kad Seimas turi pakeisti įstatymus, siekiant sutrukdyti nuteistiesiems, o ypač E.Daktarui, turėti santykių su žmona, ir taip pasinaudojus pirma laiko išeiti į laisvę. Kyla klausimas: iki kokio nepadorumo turi kristi normalieji žiniasklaidininkai, kad siūlytų tokius atradimus? Už kiek jie gali parsiduoti ir su neapykanta pulti moteris ir nekaltus, dar negimusius kūdikius?
Tad už ką taip tapo valstybės neapkenčiamas H.Daktaras ir jo šeima? Sunku į tai atsakyti. Sklando gandai, kad sovietiniais metais H.Daktaras atsisakė dirbti KGB informatoriumi. Pasigirsta žinių, kad H.Daktaras baudžiamas teisėtvarkininkų už jo knygoje aprašytus valdžios žmonių nedorus poelgius ir net nusikaltimus, o dar didesnę jų baimę sukėlė kratos metu kitos knygos fragmentai. Redakcija turi informacijos, kad dar sovietiniais metais kalėjime kalėjęs H.Daktaras užstodavo nuo kitų kalinių persekiojimo tikinčius žmones ir net vieną būsimą kunigą, nuteistą už jo religinę veiklą. Yra žinoma, kad H.Daktaras ir jo šeima yra katalikai, savo namuose jie yra įrengę gražų altorėlį. Berods, altorėlį Henrikas buvo įsirengęs ir kalėjimo kameroje.
E.Š.
Tai, kad katalikiškas laikraštis imasi rašyti ar dar ginti
didžiausiu kriminalinių nusikaltėlių autoritetu vadinamą ir jau
daugiau nei metus suimtu laikomą Henriką Daktarą, gali sukelti pasipiktinimą.
Ką bendra turi kriminalinių nusikaltėlių autoritetu vadinamas žmogus
ir katalikiškas laikraštis? Išties neturi nieko bendra. Bendra yra
tik tai, kad visi mes esame žmonės, ir todėl net ir su didžiausiu
nusikaltėliu valstybės teisėtvarkos institucijos turi pagarbiai
elgtis bent iki tol, kol nėra įrodyti jo nusikalstami veiksmai.
Dar daugiau, katalikiškas laikraštis ar net katalikų bendruomenė
turi ginti bet kokį žmogų, kad ir galimą nusikaltėlį, kai jis be
jokio pagrindo juodinamas ir drabstomas purvais, o ypač įvairiausiai
persekiojama jo šeima. Net ir nuteisus nusikaltėlį valstybė (o jos
vardu juk ir veikia teisinės ir kitos institucijos) su jo šeimos
nariais negali elgtis nesąžiningai ir neteisėtai.
© 2006 XXI amžius
|