|
Drąsūs ir nepalaužiami tikėjimo liudytojai
120osioms Kęstaičių bažnyčios gynimo metinėms
Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS
Lapkričio 25 dieną į Telšių rajone esantį Kęstaičių kaimą rinkosi žmonės iš įvairių Žemaitijos vietovių. Čia XVII amžiuje pastatytos bažnytėlės, rokitų vienuolyno, veikusios ligoninės ir kunigų invalidų prieglaudos vietoje, 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, prisimenant Kęstaičių bažnyčios gynėjus. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupas J.Boruta, SJ, koncelebravo Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. teol. lic. V. Gudeliūnas, iš Vilniaus atvykęs kun. prof. A. Narbekovas, Gargždų parapijos klebonas kan. J. Paulauskas, keletas kitų kunigų, dalyvavo Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Pamaldų pradžioje gausiai susirinkusiems tikintiesiems Telšių vyskupas priminė, kokie buvo drąsūs ir nepalaužiami Kęstaičių bažnyčios gynėjai. Jie negailėdami savęs stengėsi išsaugoti bažnyčią. Tie narsūs bažnyčią ginantieji žmonės prieš 120 metų net tris mėnesius nepaliaujamai budėjo, tuo stengdamiesi išsaugoti savo maldos namus. Bažnyčios gynėjai, vyrai ir moterys, rinkosi ne tik iš Kęstaičių, bet ir iš gretimų parapijų Alsėdžių, Gadūnavo, Lieplaukės, Sedos. Carinė valdžia nusprendė uždaryti Kęstaičių bažnyčią, o ją nugriovus iš jos rastų pastatyti stačiatikių cerkvę.
Valdžia laikėsi strategijos, jog Lietuvoje reikia retinti katalikų bažnyčių tinklą, nes jis esą buvo per tankus. Tai priminęs vysk. J.Boruta kvietė nuoširdžiai dalyvaujant šv. Mišių aukoje susimąstyti, teigė, jog šių gynėjų narsa ir tvirtas tikėjimas kviečia kiekvieną tikintįjį iš naujo permąstyti savo, kaip krikščionio, pašaukimą ir kartu paklausti savęs, kaipgi sekasi liudyti ir apginti savo įsitikinimus mūsų dienų pasaulyje.
Pamokslo metu Telšių vyskupijos kurijos sekretorius diak. mgr. Karolis Petravičius išsamiai papasakojo apie prieš 120 metų Kęstaičiuose vykusius įvykius. Jis priminė, jog Kęstaičių bažnyčią ir kunigų invalidų namus, buvusius prie bažnyčios, carinės Rusijos valdžia rengėsi uždaryti jau nuo 1886 metų pavasario. Vyskupas Motiejus Valančius nepajėgė kovoti su caro valdžia ir paties caro įsakymais, todėl ragino tikinčiuosius burtis į norimas uždaryti bažnyčias ir neprileisti prie jų valdžios atstovų. Kvietė budėti bažnyčiose, jose melstis ir iškęsti visus sunkumus ir nepatogumus, netgi mušimą ir kapojimą bizūnais. Vietiniai parapijos tikintieji surinko tūkstantį katalikų parašų po prašymu carui Aleksandrui III, kad bažnyčios neuždarytų, tačiau caras atstovų nepriėmė ir įsakė Kęstaičių bažnyčią uždaryti 1886 m. rugsėjo 24 d. Tikintieji bažnyčioje budėjo ir dieną, ir naktį, jie giedojo ir visą laiką meldėsi. Jiems vadovavo keturiasdešimtmetis Žvirblaičių kaimo ūkininkas Dominykas Daračius. Tų pačių metų lapkričio 19 dieną iš Telšių į Kęstaičius buvo pasiųsti kazokų būriai. Atvyko ir pats gubernatorius, kuris vadovavo bažnyčios atėmimui ir nugriovimui. Kazokai jėga įsiveržė į bažnyčią ir ten esančius žmones mušė, daužė, plakė bizūnais, išvaikę juos, sunaikino viską, kas buvo bažnyčioje, o pačią bažnyčią nugriovė. Dalis beginklių Kęstaičių bažnyčios gynėjų buvo suimti ir nuvežti į Telšių kalėjimą, iš kurio vėliau buvo paleisti. Kęstaičiuose dirbęs kunigas Juknevičius ištremtas į Sibirą.
Po šv. Mišių Telšių vyskupas J.Boruta, SJ, tikintiesiems papasakojo, jog 1936 metais, minint Kęstaičių tragedijos 50metį, tuometinio prelato, vėliau Telšių vyskupo kankinio, rūpesčiu buvo atstatyta šventoriaus tvora ir atkasti bažnytėlės pamatai. Po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu šią vietovę buvo stengiamasi kuo labiau suniokoti, kad neliktų jokių ženklų, jog čia stovėjusi bažnyčia ir rokitų vienuolynas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais, bažnyčios vietoje tikintieji atstatė iki karo čia stovėjusį kryžių, vietovė buvo nuolat tvarkoma. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus kasdien ryte maldininkai yra kviečiami iš Kęstaičių pradėti piligriminę kelionę į Žemaičių Kalvarijos šventovę. Iš Kęstaičių maldininkus atlaidų dienomis išlydi pats Telšių vyskupas J.Boruta.
Tą pačią dieną, po šv. Mišių, Telšių vyskupas J.Boruta pašventino tragedijos vietoje Alsėdžių bendruomenės pastatytą kryžių, kurio autorius tautodailininkas Rimantas Laima. Taip pat Telšių ganytojas pašventino Telšių vyskupijos kurijos iniciatyva pastatytą koplytstulpį rodyklę, kurio autorius tautodailininkas Vytautas Savickis.
Tą pačią dieną Alsėdžių vidurinėje mokykloje vyko mokslinė konferencija, skirta Kęstaičių bažnyčios gynimo 120osioms metinėms pažymėti. Konferencijos pradžioje savo parengta menine programa visus susirinkusius pasveikino Alsėdžių vidurinės mokyklos moksleiviai. Konferencijos dalyvius taip pat sveikino atvykę svečiai ir valdžios atstovai.
Konferenciją savo pranešimu Kęstaičių reikšmė dvasinių kovų istorijoje pradėjo Telšių vyskupas dr. J.Boruta. Pranešime jis pabrėžė, kad Kęstaičių bažnyčios gynimas kilo iš tvirto žmonių tikėjimo ir pasiryžimo nepasiduoti. Kęstaičių bažnyčios gynėjų pasipriešinimas rusams buvo pirmas lietuvių smūgis stačiatikinimo akcijai. Tai įvyko penkeriais metais anksčiau negu garsiosios Kražių skerdynės, ir aukų buvo ne ką mažiau. Ši dvasinio pasipriešinimo tradicija buvo gyva ir stipri ilgus metus. Pranešimą baigdamas vyskupas J.Boruta, SJ, klausė, ar ši tradicija padės šiandien atsilaikyti prieš praktinio materializmo, hedonizmo ir sekuliarizmo brutalų veržimąsi į mūsų, o ypač jaunimo protus ir sielas.
Dr. Vacys Vaivada iš Klaipėdos universiteto skaitė pranešimą Kęstaičiai XVIXVII amžiais, kuriame išsamiai nagrinėjo Kęstaičių įvykių raidą tuo laikotarpiu. Kitas pranešėjas kun. lic. Saulius Bytautas, OFM, savo pranešime Vienuoliai rokitai Lietuvoje. Kęstaičių vienuolyno gyvenimas ir aktualijos 18531861 m. aptarė rokitų vienuolynų kūrimosi raidą Lietuvoje ir konferencijos dalyviams išsamiai pristatė Kęstaičiuose veikusio rokitų vienuolyno tuometines gyvenimo aktualijas. Istorikas Povilas Šverebas supažindino su Kęstaičių įvykių dokumentais, saugomais Telšių vyskupijos kurijoje, o dr. Vilma Žaltauskaitė nagrinėjo, kaip Kęstaičių įvykiai buvo pristatyti visuomenei nelegalioje XIX a. pabaigoje leidžiamoje spaudoje. Po konferencijos visi jos dalyviai dalyvavo diskusijose ir konferencijos aptarime.
Kęstaičių tragedija taip pat buvo paminėta ir Telšiuose. Lapkričio 26 dieną 12 val., Telšių Katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurių metu prisiminti Kęstaičių bažnyčios gynėjai, o po šv. Mišių Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatre įvyko šiam įvykiui paminėti skirta mokslinė konferencija, kurios teatralizuotą atidarymą parengė Žemaitės dramos teatro režisierė L. Pacevičienė.
Kęstaičių bažnyčios gynimo 120ąsias paminėjimo metines organizavo Telšių vyskupijos kurija, Žemaičių akademija, Alsėdžių seniūnijos bendruomenė, Žemaičių dailės muziejus. Visi rengėjai atliko didelį darbą, nes mums būtina gerai pažinti savo praeitį, kad galėtume sėkmingai kurti savo ateitį. Ši sąlyga būtina tam, kad jaunoji karta gerai suvoktų, kaip gyveno tėvai ir protėviai ir kaip jie narsiai ir didvyriškai gynė tikrąsias gyvenimo vertybes.
© 2006 XXI amžius
|