Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Problemos išlieka

Gimtadienio tortas Prancūzijos prezidentui Žakui Širakui. Rygoje per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą jį sveikina Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis

Kremliui ir jo valdovui V.Putinui teko praryti dar vieną karčią piliulę, kai NATO aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko ne kur kitur, o buvusioje sovietinėje „respublikoje“ – Latvijos sostinėje Rygoje. Oficialus Aljanso viršūnių susitikimo darbotvarkės vertinimas – išsiplėtusio NATO požiūris ir veiksmai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Šiuo metu NATO vienija 26 valstybes. Atrodo, naujų narių priėmimas į Aljansą bus atidėtas neribotam laikui. Nors Narystės veiksmų planas pateiktas vykdyti norinčioms tapti NATO narėmis Albanijai, Kroatijai ir Makedonijai, tačiau, specialistų nuomone, kol kas tiktai Kroatija turi realiausią galimybę tapti 27-ąja Aljanso nare. Visai kitas klausimas yra Gruzija, kurios vadovai nuolat deklaruoja siekį tapti NATO nare. Tokį pageidavimą, ypač po „oranžinės revoliucijos“, reiškė Ukraina. Tačiau dabar Ukrainos premjeru tapus vadinamam prorusiškam politikui V.Janukovičiui, apie tai kalbama vis mažiau. Kremlius dėjo didžiules pastangas, kad Rygoje apie Gruzijos priėmimą ar net pateikimą jai Narystės veiksmų plano negalėtų būti ir kalbos.

Rygos NATO aukščiausiojo lygio susitikime neapsieita ir be siurprizų. Tiksliau, Maskvos akibrokštų. Į Rygą panoro atvykti ir Rusijos prezidentas V.Putinas. Tariamai pasveikinti savo gero bičiulio Prancūzijos prezidento Žako Širako su gimtadieniu. Tai akivaizdus noras sumenkinti šio svarbaus politinio renginio reikšmę, nes pasaulio žiniasklaidos dėmesys būtų buvęs nukreiptas pirmiausia į V.Putiną. Kita vertus, Ž.Širako gimtadienis V.Putinui mažiausiai rūpi. Ir Rygoje buvo bandoma sukiršinti kai kurias Aljanso šalis su JAV. Jeigu su buvusiomis komunistinėmis valstybėmis, tapusiomis NATO narėmis, Maskvai tas kiršinimas sunkiai sekasi, tai „senojoje“ Europoje tokių atsiranda vis daugiau. Beje, Rusijos prezidento atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad V.Putinas į Rygą neatvyks, nes esą nepavyko suderinti tokios kelionės organizacinių detalių.

JAV prezidentas Džordžas Bušas, iš Talino vos atvykęs į Rygą, džiaugėsi ir ypač pabrėžė, kad pirmą kartą toks svarbus tarptautinis renginys – NATO viršūnių susitikimas – vyksta ilgus metus okupaciją kentusioje Baltijos valstybėje. Dž.Bušas taip pat pabrėžė apie NATO šalių energetinės priklausomybės pavojų, ypač Rytų ir Vidurio Europai. Taip pat pažadėjo, kad dės visas pastangas dėl vizų režimo supaprastinimo šių šalių piliečiams įvažiuojant į JAV.

NATO viršūnių susitikime daug dėmesio buvo skirta padėčiai Afganistane, o ypač tai, kad ten trūksta NATO pajėgų. Tačiau savo karių nenori siųsti į Afganistaną tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija, remdamosi įstatymais, kad jų karinės pajėgos negali dalyvauti puolamosiose operacijose. Taigi nesutarimų NATO viduje daugiau nei pakankamai. O paskutiniaisiais pranešimais, Prancūzijos prezidento kanceliarija atšaukė savo sprendimą pakviesti V.Putiną į Rygą pasveikinti prezidentą Ž.Širaką jo gimtadienio proga. Didelį šurmulį Rygoje sukėlė įtakingo JAV senatoriaus Lugaro pareiškimas, kad pernelyg didelė kai kurių NATO valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos gali sukelti labai pavojingų problemų taikai ir saugumui.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“