Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Laiškas Viktorui Chuanui, išėjusiam negrįžtamai

Viktoras Chuanas Spitrys

Skamba ir žvanga, gaudžia varpai

Liūdną ir skambų nešdami gandą.

Vėl paviliojo žmogų kapai,

Dieną ir dieną, tiek jų atranda

Maironis

2006 m. gruodžio 29 d. Užliedžių kapinės (Kauno r.) visiems laikams priglaudė ilgametį Kauno apskrities viešosios bibliotekos bibliografą, žymų kultūrininką Viktorą Chuaną Spitrį.

Mielas Viktorai,

gimei 1931 m. spalio 5 d. Montevidėjuje (Urugvajuje) iš didelės tėvų meilės, apie kurią taip gražiai mokėjai ir mėgai pasakoti...

Gyvendamas žemišką gyvenimą Lietuvoje, siekei mokslo žinių. 1956 metais baigei Vilniaus pedagoginį institutą, studijavai vokiečių ir prancūzų kalbas, buvai poliglotas, labai apsišvietęs, plačios erudicijos žmogus. Mes visi Tave taip ir vadinom: „Vaikščiojanti enciklopedija“.

1961 metais atėjai dirbti į Kauno viešąją biblioteką. Ilgą laiką vadovavai Bibliografijos ir Kraštotyros, vėliau – Kaunistikos skyriams. Parengei ir publikavai nemažai bibliografinių leidinių. Daugiausia triūso ir žinių sudėjai į tritomį bibliografinį leidinį „Senasis Kaunas (XVI a.– 1918-ieji metai )“ bei knygelę „Pirmieji pasaulio tautų spausdinti leidiniai“ (2002 metai).

Tau rūpėjo viskas, kas gražu žemėje. Tavo sielai labiausiai buvo artima ir gerai pažįstama viso pasaulio literatūra, dailė, muzika, kultūra. Tu buvai ne tik gabus bibliografas ir vertėjas, bet ir puikus oratorius. To meno Tu mokei ir kitus. O kokios įtaigios, įdomios buvo Tavo kurtos muzikinės literatūrinės kompozicijos, Tavo skaitomos paskaitos, kuriose Tu sklaidei įžymių žmonių gyvenimo puslapius. Sekei jų meilės istorijas ir išsiugdei gausų gerbėjų ir klausytojų būrį.

2001 metais Tu skausmingai atsisveikinai su biblioteka. Gaila tik to, kad ne visada ir ne visų buvai suprastas ir tinkamai įvertintas; o gal tik Tau taip atrodė?!. Daugelio širdyse Tu likai mielu mokytoju, bičiuliu.

Paskutinė Tavo dovana mums – Tavo lyrinių miniatiūrų ir poezijos leidinys „Koketavimas su praeitimi“, kuriame randame eilėrašį „Didžiausias troškimas“:

Kai ateis paskutinė valanda,

Viešpatie, prašau, pasiųsk man mirtį,

Savan sodan teikis priimti...

Iki ausų prisižaidžiau, – gana!

Tavo kolegos, bičiuliai

© 2007 „XXI amžius“