|
Istorikų isterija dėl 1926 metų
Vilius Bražėnas
Astrologai kartais šiurpina žmones jų žvaigždėms ir planetoms suėjus į vieną tašką. 1926 metų valdžios perversmo 80-mečio jubiliejaus ir ano meto prezidento K.Griniaus 140-ųjų gimimo metinių sutapimas gan astrologiškai paveikė Lietuvos istorikus. Atrodo, kai kuriems istorikams tokios progos sudaro pavojų tapti isterikais.
Gerokai prajuokino vieno istoriko keisto straipsnio dar keistesnė antraštė: Ar komunistai 1926 metų rengė perversmą?. Į tai visiškai atsako paprastas klausimas: Ar kada nors, kur nors komunistai NERENGĖ perversmo? Komunizmas juk nėra ideologija, o tik sąmokslas valdžiai užgrobti. Komunistai paprastai skleidžia propagandinius nuodus masėms nusmegeninti, kad tai išnaudotų tinkamu momentu. Tad niekus kalba tie, kurie nematė 1926 metų masinio, gal net ginkluotų komunistų pulkų galios demonstravimo, neranda pateisinimo nuvertimui valdžios, kurios vadovai, nors buvo patriotai, matyt, nežinojo komunizmo strategijos esmės. Nedaug padeda lyg ir moksliškai nešališki likti siekiantys sukilimo komentatoriai. Tokie pirmiausia teigia: vertinamas prieštaringai. Jei siekiama tiesos, komentatorius turėtų pasverti teigiamą prieš neigiamą argumentų puses ir pasakyti, kuri pusė nusveria. Net Dievo sukurtas pasaulis kai kieno vertinamas prieštaringai. Vieniems gal norėtųsi, kad skruzdėlė būtų didesnė, o kitiems kad dramblys būtų mažesnis. Ar nebuvo ir, atrodo, tebėra prieštaringai vertinamas 1990 m. kovo 11-osios Aktas?
Net 1940 metais, pirmosios sovietų invazijos į Baltijos valstybes metu, dėl komunizmo esmės nesuvokimo aukšti pareigūnai prarado laisvę ir gyvybę. Matyt, toks buvo Nepriklausomos Lietuvos VSD direktorius A.Povilaitis. Jis tikriausiai nežinojo tikrovės apie sovietinę teisę. Vienas istorikas rašo, kad 1939 metais A.Povilaičio apžvalginiame pranešime apie visus įvykusius perversmus Lietuvoje neminima jokia komunistų grėsmė. Gali būti, kad (toje vietoje) neminima. Tačiau, nuvertus aklą socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų vyriausybę, savaime išnyko ir bet kokia komunistų perversmo ir net atviros propagandos grėsmė.
Tad ir prezidentui K.Griniui galima atlaidžiai taikyti vokišką posakį: Geras žmogus, bet blogas muzikantas. Perversmas savaime yra blogis. Tad jame ką nors teigiama nerasi. Kaip nieko teigiama nėra operacijoje pūliuojančiam apendicitui išpjauti. Žinau, nes pats išgyvenau tokią operaciją. Išgyvenau ir 1926 metų sukilimo operaciją. Šią be skausmo: buvau 13 metų moksleivis. Tačiau vėliau džiaugiausi abiem operacijomis, nes abi pašalino pūlius, kurie galėjo privesti prie mirties.
Tačiau stebina isteriškųjų istorikų trumparegiškumas geopolitinei ano periodo istorijai. Juk apie visą Sovietų Sąjungą savigynai buvo susidaręs autoritarinių komunizmui priešnuodinių režimų ratas. Tiesa, buvo dar ir demokratinė Suomija. Tačiau ir isteriški istorikai turėtų žinoti, jog ji buvo pirmoji, prieš kurią buvo panaudotas Kremliaus karinis ginklas.
Dar vaikystėje teko Maskvos gatvėse akis akin susitikti su F.Dzeržinskio čekistais. Todėl 1918 metais džiaugiausi, kad savanoriai iškovojo Lietuvos valstybės atkūrimą. Jiems esu dėkingas už tai, kad 1922 metais galėjau grįžti į nepriklausomą, be čekistų, Lietuvą. Taip pat esu dėkingas 1926 metų perversmininkams už tai, kad net iki 1940-jų metų nebeteko susidurti su čekistais. Dabar belieka rūpintis ir veikti, kad antiperversmininkai ir panašūs istorikai bei tautas naikinančiu globalizmo poloniu apnuodyti valstybės vadovai ir kiti politikai neatiduotų lietuvių tautos V.Putino Maskvos ar diktatūrinio Briuselio čekistams. Jei pagaliau politikoje dalyvavimo ir tautos politinio švietimo pareigą prisimins bent dalis mūsų inteligentijos, Lietuvos nepriklausomybė ir tautos laisvė bus saugi.
© 2007 XXI amžius
|