Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Katalikai ir stačiatikiai vienybės kelyje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina į Vatikaną atvykusį Graikijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinį vadovą Atėnų arkivyskupą Christodulą „L’Osservatore Romano“ nuotrauka

Graikijos Bažnyčios vadovas aplankė Popiežių

Praėjusio Advento metu, gruodžio 13-16 dienomis, įvykęs Graikijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinio vadovo Atėnų arkivyskupo Christodulo apsilankymas Vatikane faktiškai vainikavo popiežiaus Benedikto XVI ekumenines pastangas, kurios buvo ypač atkaklios jo 2006 metų sielovadinėje veikloje. Žinant Graikijos Bažnyčios, save laikančios pasaulinės stačiatikybės mokymo grynumo kustode, didžiulę įtaką bei ypatingą atsargumą ekumeninių santykių plotmėje, taip pat senas nuoskaudas Romos atžvilgiu, pirmasis abiejų Bažnyčių vyriausių ganytojų susitikimas laikytinas tikrai istoriniu. Jis ženklina dar vieną rimtą žingsnį krikščionių vienybės siekimo kelyje.

Įsimintinas 2001 metų vizitas į Atėnus

Romos ir Atėnų suartėjimas net ir po II Vatikano Susirinkimo (1962-1965), į kurį, nors ir kviečiama, Graikijos Bažnyčia savo stebėtojų neatsiuntė, buvo gana lėtas ir gerokai vėlavo. Net ir po 1965 metų popiežiaus Pauliaus VI broliško apsikabinimo su Konstantinopolio stačiatikių patriarchu Atenagoru I, graikai nerodė didesnio entuziazmo. Pirmieji tiesioginiai kontaktai buvo užmegzti 1971 metais, kai Atėnuose apsilankė tuometinis Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininkas olandas kardinolas Johanesas Vilebrandsas. Vėlesnis bendravimas apsiribojo Graikijos Bažnyčios delegacijų siuntimu į popiežių laidotuves ir jų inauguracijos iškilmes. Aukšti graikų stačiatikių hierarchai buvo atvykę į Romoje vykusias 2000 metų jubiliejaus bažnytinius renginius. Pagaliau kokybiškai nauja bendrystė buvo užmegzta 2001 metais, kai Atėnuose lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Tas vizitas nebuvo lengvas: dar prieš jo pradžią ir vėliau vyko stačiatikių vienuolių bei aktyvių pasauliečių protesto demonstracijos. Kai kuriose bažnyčiose ir vienuolynuose gedulingai gaudė varpai, kai Šventasis Tėvas pasiekė graikų žemę. Jis taip pat turėjo į savo palydą nepaimti Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto kardinolo Ignaco Musos Daudo, nes šis anksčiau vadovavo sirų Katalikų Bažnyčiai, tai yra „unitams“, kurie graikų stačiatikių požiūriu yra „parsidavę“ Katalikų Bažnyčiai.

Atėnuose 2001 metų gegužę vykusiame popiežiaus Jono Pauliaus II priėmime savo kalboje arkivyskupas Christodulas nerodė ypatingos diplomatijos iš karto teigdamas, kad „didelė dalis Graikijos Bažnyčios prieštarauja tam vizitui“. To priežastis, anot Graikijos primo, yra „Vakarų krikščioniško pasaulio nebroliškas elgesys“ stačiatikybės atžvilgiu. Jis aiškino, jog graikų atmintyje lieka „atviros žaizdos“, tokios kaip kryžiuočių rodytas smurtas. (Kalbama apie 4-ąjį kryžiaus žygį į Šventąją Žemę XIII a. pabaigoje, kai pakeliui riteriai suniokojo tuometinį graikų stačiatikybės centrą Konstantinopolį.) Visiškai sekdamas Maskvos patriarchato stiliumi, arkivyskupas Christodulas apkaltino „neteisėtu pozelitizmu“ vienybėje su Roma esančias Rytų Katalikų Bažnyčias.

Prasmingas atsiprašymas už padarytas nuoskaudas

Popiežius Jonas Paulius II nesiteisino, tik su būdingu dvasiniu kilnumu pasakė: „Už tuos praeities ir dabarties atvejus, kai Katalikų Bažnyčios sūnūs ir dukterys nusidėjo darbais ir apsileidimais prieš brolius ir seseris stačiatikius, Viešpats tesuteikia mums atleidimą, kurio mes maldaujame“. Po šių žodžių graikų stačiatikių vyskupai surengė audringas ovacijas; garsiausiai plojo pats arkivyskupas Christodulas. Ledai buvo pralaužti, ir prasidėjo artimesnis Romos ir Atėnų ekumeninis bendravimas. 2002 metų kovą Šventąjį Sostą aplankė Graikijos Bažnyčios sinodo delegacija, o 2003-iaisiais Vatikano atstovai, vadovaujami Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio, buvo nuvykę į Atėnus.

Popiežius Jonas Paulius II 2004 metais pakvietė Atėnų arkivyskupą Christodulą atvykti į Vatikaną, tačiau šiam galimam vizitui užkirto kelią konservatyvusis Graikijos Bažnyčios sinodas. 2005 metais vis dėlto arkivyskupas Christodulas apsilankė Romoje, dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse bei susitiko su tuometiniu Kardinolų kolegijos dekanu kardinolu Jozefu Ratcingeriu, kuris netrukus buvo išrinktas popiežiumi Benediktu XVI. Naujasis Šventasis Tėvas, pabrėždamas ekumeninės politikos prioritetą, toliau siekė Katalikų Bažnyčios ir Graikijos Stačiatikių Bažnyčios susitaikinimo. Tam progą davė bendras Vatikano ir Graikijos Bažnyčios projektas, „Bazilijaus II monologų“ manuskripto (parašyto apie 985 metus) faksimilės publikacija 2005 metų lapkričio mėnesį.

Šio leidinio pristatymui į Atėnus vykusiam Vatikano archyvų vadovui kardinolui Žanui Lui Toranui pasiųstame laiške popiežius Benediktas XVI prašė perduoti arkivyskupui Christodului sveikinimus, kartu pakviesdamas jį apsilankyti Romoje. Šventasis Tėvas rašė, kad tokiu būdu galėtų būti „pasiektas naujas etapas susitaikinimo ir bendradarbiavimo kelyje“. Tokių pasitikėjimo ir broliškumo santykių intensyvinimas yra reikalingas kartu įveikiant iškilusius naujus iššūkius evangelizacijai. Benediktas XVI pažymėjo, jog katalikai ir stačiatikiai turi „padėti Europos tautoms sutvirtinti krikščioniškąsias šaknis, iš kurių teikiamų syvų yra maitinama kiekvieno asmens ir visos visuomenės ateitis“.

Relikvijų perdavimas ženklino santykių gerėjimą

Dar vienas simbolinis gestas gerinant Romos ir Atėnų santykius buvo Stačiatikių Bažnyčios pagrindinio globėjo šv. Andriejaus relikvijų perdavimas Graikijos Bažnyčiai, ko pageidavo arkivyskupas Chiristodulas. Ceremonija įvyko šių metų vasario 27 dieną Romos Kristaus Atsimainymo parapijoje, kada nuo 1208 metų Amalfio katedros kriptoje saugomas relikvijas buvęs Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Rožeras Ečegerajus perdavė Graikijos Bažnyčios delegacijai, vadovaujamai „Apostoliki Diakonia“ teologijos akademijos generalinio direktoriaus vyskupo Agatangelio.

Visos Graikijos ir Atėnų arkivyskupo Christodulo vardu vyskupas Agatangelas padėkojo kardinolui R.Ečegerajui už tą „brangiausią relikviją“, kurią Katalikų Bažnyčia, vyskupo įvardyta kaip „seseriška Bažnyčia“, perdavė Graikijos Stačiatikių Bažnyčiai. Dovanotos relikvijos buvo nugabentos į Atėnus ir išstatytos tikintiesiems pagerbti Šv. Barboros stačiatikių bazilikoje. Vyskupas Agatangelas savo ruožtu perdavė kardinolui žymaus graikų dailininko sukurtą Kristaus Atsinaujinimo ikoną, kuri liko minėtoje Romos parapijos bažnyčioje. Vyskupas sakė, kad Graikijos Bažnyčios delegacija atvyko į Romą „kaip piligrimai pasimelsti prie apaštalų kapų“ ir kad jaučiasi sustiprinti tikėjime, kuris vienija visus krikščionis. „Šiuo metu, kai plinta blogis, mes, visi krikščionys, turime kartu tam priešintis su tikėjimu, meile ir viltimi“, – sakė jis.

Visi šie žingsniai, atrodė, pašalino paskutines kliūtis Atėnų arkivyskupui Christodului apsilankyti Vatikane, tačiau Graikijos Bažnyčios sinodas praėjusių metų gegužę vėl 42 balsais prieš 15 pasisakė prieš tokio vizito intenciją. Ir tik po sėkmingos popiežiaus Benedikto XVI piligrimystės į Konstantinopolį (Turkijos Stambulą), vykusios lapkričio pabaigoje apaštalo šv. Andriejaus liturginės iškilmės proga, arkivyskupui Christodului pavyko įtikinti Graikijos Bažnyčios sinodo narius, kad jie nesipriešintų jo vizitui į Romą. Nors, kaip minėta, arkivyskupas Christodulas ten jau buvo apsilankęs per popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves, tačiau gruodžio viduryje vykęs vizitas buvo pirmasis oficialus Graikijos Bažnyčios primo svečiavimasis pas Katalikų Bažnyčios vyriausią ganytoją Popiežių.

Pripažinti sekuliarizmo pavojai Europoje

Gruodžio 14 dieną vykusiame susitikime Benediktas XVI ir arkivyskupas Christodulas apsikeitė kalbomis bei pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje patvirtino katalikų ir stačiatikių artimesnio bendradarbiavimo poreikį ypač gyvybės gynime ir Europos krikščioniškų šaknų gaivinime. Pirmasis kalbėjęs Šventasis Tėvas priminė svarbius suartėjimo žingsnius, priimtus santykiuose tarp katalikų ir graikų stačiatikių, kaip rezultatą jo pirmtako Jono Pauliaus II 2001 metų gegužės vizito į Atėnus, kuris tapo „svarbiausiu atskaitos tašku kontaktams ir bendradarbiavimui intensyvinti“. Popiežius Benediktas XVI taip pat pasiūlė savo pašnekovui „pažvelgti į ateitį“, nes abipusei vaisingai bendrystei yra atsivėrusi „neaprėpiama erdvė“.

Tiek katalikai, tiek ir stačiatikiai yra pakviesti pateikti dvasinį ir kultūrinį įnašą šių dienų sekuliarizuotai visuomenei. „Jų pareiga – saugoti Europos krikščioniškąsias šaknis, kurios šimtmečiais ugdė kontinento civilizaciją“. Kaip tik krikščionybės tradicijų pagrindu buvo suformuotos tokios vertybės, kaip pagarba žmogaus orumui, tautinėms mažumoms ir kultūrinei įvairovei. Šventasis Tėvas pabrėžė poreikį toliau ginti žmogaus teises, ypač religijos laisvę visoje Europos Sąjungoje bei kiekvienoje jos narėje, nes jai yra iškilę realūs pavojai perdėtai sekuliarizuotoje ES terpėje. Šios aplinkybės, taip pat vis labiau įsivyraujantis reliatyvizmas bei nihilizmas „atveria kelią tokiai elgsenai bei įstatymams, kurie pažeidžia žmogaus orumą ir kelia grėsmę fundamentalioms institucijoms, tokioms kaip santuoka“, – aiškino Popiežius. Jis pabrėžė gyvybišką svarbą katalikų ir stačiatikių sutelkto pastoracinio aktyvumo bei vieningo liudijimo ir vilties raiškos mūsų amžininkams.

Atėnų stačiatikių arkivyskupas Christodulas atsakomojoje kalboje iš esmės iškėlė tas pačias bendradarbiavimo aktualijas kaip ir Benediktas XVI, kartu pripažindamas jo išskirtinius nuopelnus teologijai ir Bažnyčiai. „Mes atvykome aplankyti įžymaus teologo ir universiteto profesoriaus, uolaus senovės graikų minties ir Rytų krikščionybės tėvų tyrinėtojo. Bet taip pat pranašiško krikščionių vienybės ir religijų bendradarbiavimo skatintojo, kad būtų užtikrinta taika visame pasaulyje“, – kalbėjo Graikijos Bažnyčios dvasinis vadovas. Jis pabrėžė, jog įvykęs vizitas suteikė galimybę „pasiekti naują lygmenį bendrame mūsų Bažnyčių kelyje įveikiant šiuolaikinio pasaulio problemas“. Tarp pastarųjų arkivyskupas Christodulas pabrėžė „progresuojantį Europos nukrikščionėjimą“, pastangas išstumti tikėjimą iš viešojo gyvenimo, išpuolius prieš žmogaus gyvybę, tarp jų eksperimentus su embrionais, kas yra paskata stačiatikių ir katalikų sutelktam religiniam ir moraliniam veikimui.

Viltys dėl krikščionių vienybės ir taikos pasaulyje

Paliesdamas ekumeninės bendrystės sritį, Graikijos Bažnyčios primas užtikrino savo siekį, kad būtų „įveiktos dogmatinės kliūtys, kurios kliudo kelionei į vienybę tikėjime“ ir kad būtų pasiekta visiška vienybė prie brangaus Viešpaties kūno ir kraujo Gyvybės taurėje. Jis reiškė viltį dėl katalikų ir stačiatikių atnaujinto Jungtinės teologų komisijos darbo vaisingumo. Šios komisijos susitikimas po septynerių metų pertraukos, rugsėjo mėnesį, įvyko Serbijos sostinėje Belgrade. Prieš susitikimą su Benediktu XVI arkivyskupas Christodulas apsilankė Šv. Petro bazilikoje, pasimeldė prie Jono Pauliaus II ir kitų popiežių kapų. Vėliau arkivyskupas Christodulas dalyvavo Šv. Pauliaus bazilikoje įvykusiose ekumeninėse pamaldose, kurių metu katedros administratorius kardinolas Andrea Korderas Lanca di Montedžemola įteikė šv. Pauliaus grandinės relikviją. Šią Romos Bažnyčios dovaną Atėnų Bažnyčiai buvo parengęs dar popiežius Jonas Paulius II, kuris nesulaukė arkivyskupo Christodulo vizito.

Popiežiaus Benedikto XVI ir jį aplankiusio graikų stačiatikių arkivyskupo Christodulo pasirašytoje bendroje deklaracijoje patvirtintas įsipareigojimas krikščionių vienybės siekimui „sekant apaštalų pavyzdžiu, rodant abipusę meilę ir susitaikinimo dvasią“. Abu ganytojai pripažino II Vatikano Susirinkimo sprendimų reikšmę ekumeniniam dialogui, ypač reikšdami viltį dėl šio dialogo pažangos teologinėje plotmėje. (Tai itin svarbu, žinant, jog, kaip minėta, Graikijos Bažnyčia atsisakė pasiųsti savo stebėtojus į Susirinkimą.) Abiejų Bažnyčių vadovai taip pat paragino kitus religinius lyderius „stiprinti tarpreliginį dialogą ir kartu darbuotis kuriant taikos ir brolybės tarp individų ir tautų visuomenę“.

Popiežius ir Atėnų arkivyskupas pripažino mokslinės pažangos svarbą, kartu išreikšdami susirūpinimą „dėl eksperimentų su žmonėmis, kas rodo nepagarbą jų orumui arba integralumui visuose egzistencijos tarpsniuose nuo prasidėjimo iki natūralios mirties“. Abu ganytojai, pabrėžę „vaisingo bendradarbiavimo“ svarbą Europos krikščioniškųjų šaknų gaivinimui, kreipėsi į turtingąsias pasaulio valstybes, kad jos neužmirštų solidarumo mažiau išsivysčiusiems kraštams pareigos. Pabrėžę savo susirūpinimą kenčiančių, ypač badaujančių žmonių likimu bei visos kūrinijos apsauga, jie meldė Viešpatį „taikos dovanos visai žmonijai“.

© 2007 „XXI amžius“