| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Bibliotekos nori gyvuoti Benjaminas ŽULYS
Kaune veikia daugiau nei 30 bibliotekų. Tai tarsi dvasios šviesuliai, skleidžią žmonėms lietuvišką žodį, diegią visuomenėje kultūros pažangą. Tačiau neseniai pasigirdo balsų, kad kai kurias bibliotekas reikėtų uždaryti, o palikti didesnes, jas suremontuoti, labiau modernizuoti, tada esą būtų geriau ir skaitytojams, ir darbuotojams. Bet atrodo, kad tokios pažiūros gali laikytis tik kabinetiniai valdininkai. Realiame gyvenime daug kas yra kitaip. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje susirinkę Kauno bibliotekininkai svarstė bibliotekų padėtį mieste, kalbėjo apie jų materialinę bazę, kitus opius reikalus. Visų jų vadovas, Viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius kategoriškai nusistatęs prieš bibliotekų uždarymą. Neturi būti uždaryta nė viena, sakė patyręs, ne vienerius metus bibliotekų sistemoje dirbąs vadovas, gerai žinąs situaciją ne vien Kaune, rajone, bet ir kitose šalies vietovėse, užsienyje. Bibliotekų svarba ypač ženkli šiomis dienomis, kai toli gražu ne kiekvienas žmogus pajėgia knygynuose ar antikvariatuose nusipirkti brangiai kainuojančią knygą arba užsiprenumeruoti laikraštį, žurnalą. Todėl bibliotekose kasdien išvysi žmonių, tiek imančių knygas, tiek ir skaitančių laikraščius, žurnalus. Ypač aktyvūs pensininkai, kurių dauguma visą gyvenimą įpratę skaityti periodinę spaudą ir dabar be jos negali apsieiti. Pasklidus gandams apie galimą kai kurių bibliotekų uždarymą, ne vienas pensininkas skambino į Centrinę biblioteką, klausdamas, ar jų vietinė biblioteka nebus likviduota. Be to, net apie 50 proc. skaitytojų yra mokiniai ir studentai. Tai irgi šį tą sako, nes gera knyga skatina dvasinę pažangą. Žinoma, samprotavo Z.Vaškevičius, galima seną biblioteką uždaryti, bet prieš tai reikia pastatyti naują, arba seną perkelti į kitas gerai įrengtas patalpas. Taip pat labai svarbu, kad biblioteka nebūtų nukišta kažkur į užkampį, kaip kai kur yra dabar. Šias mintis pratęsusios kitos pokalbio dalyvės bėdojo, kad kai kurios bibliotekos iš tiesų veikia kaip kokiame užkampyje, sunkiai prieinamoje vietoje. Tokioje padėtyje yra Petrašiūnų biblioteka. Vėlesnį rudenį ar žiemą ėmus anksti temti, pastatas skendi tamsoje. Iki bibliotekos prieiti, ypač palijus, sunku, tenka klampoti per purvą, nes aplinka nesutvarkyta. Tiesa, netoliese stovi kažkada buvę garsūs Energetikų kultūros namai. Ten vykdavo įvairūs kultūros renginiai, veikė ir biblioteka. Dabar pastatas apleistas, apie kokią nors kultūrą kalbėti netenka. Pastatą reikia kapitaliai suremontuoti, tada gal atsirastų vietos ir bibliotekai. O tokių apleistų pastatų mieste ne vienetai. Nelengvą gyvenimą gyvena V.Kudirkos bibliotekos jaunuomenės pamėgtas Vaikų literatūros skyrius, įsikūręs Dainavos seniūnijoje. Čia ne vien išduodamos knygos, yra skaitykla, bet ir vyksta įvairūs renginiai. Tačiau nuo bibliotekos įkurtuvių, prieš 30 metų, šios patalpos nematė remonto. Pirmiausia reikėtų pakeisti nors langus, nes šaltesnę žiemą čia temperatūra siekia vos devynis laipsnius Neatidėliotinas ir stogo remontas, nes palijus koridoriuje varva vandens lašai. Dabartinės patalpos ankštokos, jas reikia praplėsti, sąlygos tam yra. Bet kol kas nieko gera šia linkme nematyti. Kauno miesto tarybos narys Andrius Kupčinskas pabrėžė bibliotekų ir bendruomenių centrų tarpusavio ryšių svarbą. Kaip tik bibliotekose vyksta įvairūs tos aplinkos kultūros renginiai. Apie bibliotekų likvidavimą neturėtų būti kalbos, nors jas išlaikyti valstybei kainuoja nemažai. Bet ne viskas, taip pat ir kultūra, matuojama vien pinigais. Juolab kad bibliotekos ne komercinės paskirties objektai. Tai vienas iš žmonių traukos centrų. Jie turėtų būti kuo arčiau žmonių, kad jiems nereikėtų į biblioteką vykti nežinia kiek kelio. Bibliotekas būtų galima įkurti ir stambiuose prekybos centruose, kur kasdien apsilanko daugybė žmonių. Pavyzdžiui, kad ir dabar statomame Akropolyje. Kai kur jau veikia nedideli knygynėliai, ko anksčiau nėra buvę. Tiesa, šiems reikia nedaug vietos, o bibliotekai daugiau nei 100 kv. metrų. Kažin, ar atsiras nors keli prekybos centrai, kurie veltui skirtų tiek ploto. Bet išeičių ieškoti reikia. Be to, Tarybos narys pabrėžė, kad būtina atlikti bibliotekų galimybių studiją. Žinoma, tai nemažai kainuotų, bet čia nederėtų žiūrėti vien prakticizmo. Juolab kad miesto biudžetas kasmet didėja. Miesto Tarybos narė Nijolė Rudgalvienė pastebėjo, kad dėl mokinių stygiaus kai kurias mokyklas, nori nenori, teks uždaryti. Tose patalpose tikriausiai atsirastų vietos ir bibliotekoms. Tarybos narė kalbėjo, kad galėtų būti nors mažesnių, bet daugiau bibliotekų. Kaunas Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |