|
Neramios šventės
Dr. Povilas JAKUČIONIS,
Seimo narys
Jau nuo Advento pradžios visi krikščionys linkėjo vieni kitiems ramių ir linksmų Kalėdų švenčių. Seimo nariai net lenktyniavo, kas sugalvos gražesnį sveikinimą savo kolegoms, neišskiriant oponentų. Dauguma nevengė dalyvauti labdaringose akcijose, ypač jei akciją filmavo televizija...
Deja, šios Kalėdos ne tik politikams, bet ir sovietinėje praeityje susitepusiems ar dabartyje interesų konfliktuose įklimpusiems nebuvo ramios. Viešų skandalų gniužulas artėjant šventėms ne tirpo, o vis didėjo. VSD veiklos tyrimas, KGB archyvų ir liustracijos įstatymų paketo svarstymas, KGB rezervistų darbo valstybės tarnyboje apribojimas, komisijos dėl EBSW veiklos išvados, galiausiai darbo stažo SSRS jėgos ir represinėse struktūrose įskaitymo valstybinėms pensijoms gauti problema visa tai Seimo valdyba sąmoningai vilkino, atidėliojo iki paskutinių prieššventinių dienų. (Kad visi ramiai galėtų švęsti Kalėdas?)
Visgi keletą problemų daugumos Seimo narių iniciatyva ir valia pavyko išspręsti. Patvirtintos Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo išvados. Atsistatydinimo prašymą parašė VSD vadovas Arvydas Pocius. Atvertas priėjimas prie Ypatingojo archyvo KGB dokumentų. Pradėti svarstyti KGB rezervistų darbo apribojimo įstatymų projektai.
Seimo rudens sesijoje buvo užsimota, sekant kaimynių posovietinių šalių pavyzdžiu, pakirsti šaknis KGB voratinklio likučiams Lietuvoje. Dėl Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos frakcijų destrukcijos ne viską pavyko padaryti iki galo. Bet tapo akivaizdu, kad šios kadencijos Seimas yra pajėgus spręsti liustracijos problemas. Ir liko viltis, kad pratęstoje sesijoje sausio mėnesį likę įstatymų projektai gali būti priimti.
Visi tie procesai ir įvykiai detaliai ir įvairiai jau nušviesti žiniasklaidoje. Nauja aštri reakcija kilo gruodžio 19 dieną Seimui vienbalsiai priėmus Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Būtent šio įstatymo 16 straipsnio 3-ioji dalis, iš kurios prieš metus svarstant Seime šio įstatymo projektą mano siūlymu buvo išbraukta 1-oji dalis. Jos formuluotė, mano nuomone, buvo nekorektiška nepriklausomos Lietuvos valstybės atžvilgiu. Ji lyg ir suponavo seniai iširusios SSRS egzistavimo tęstinumą. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos mokamos už nuopelnus Lietuvos valstybei. O išbrauktasis punktas įteisino valstybinių pensijų mokėjimą ir už SSRS jėgos ir represinėse struktūrose faktinį tarnybos laiką. Deja, tai nebe pirmas atvejis valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo praktikoje. Iki šiol yra mokamos valstybinės nukentėjusiųjų nuo okupacijos asmenų pensijos buvusiems stribams ir kadriniams KGB darbuotojams. Tik dėl to, kad jie turi Antrojo pasaulinio karo veteranų statusą. Geriau nesugalvosi...
Bet grįžkime prie minėtos nekorektiškos formuluotės. Į darbo stažą Lietuvos Respublikos valstybinei pensijai gauti įskaitomas: 1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. (išskirta mano P.J.).
Formuluotė kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose slepia ne privalomąją, o kadrinę tarnybą okupacinėje sovietų armijoje. Tuo pačiu ir galimą dalyvavimą Prahos pavasario ir Vengrijos sukilimų kruvinuose numalšinimuose, teisėtos Afganistano karaliaus valdžios nuvertime ir afganų sukilėlių prieš sovietų okupantus žudymuose ir kankinimuose.
Sovietinė pasienio tarnyba (kariuomenė), kaip visiems žinoma, buvo KGB struktūros dalis (žaliakepuriai), kurie, tik frontui pasislinkus į Vakarus, šukavo Lietuvos miškus, žudė pirmuosius partizanus ir nuo neteisėtos sovietinės mobilizacijos besislapstančius jaunus beginklius vyrus, degino kaimus kartu su jų gyventojais. Vėliau jie saugojo geležinę uždangą, šaudė į mėginančius prasibrauti į laisvąjį pasaulį žmones.
Sovietinė vidaus reikalų sistema (MVD) atskirais laikotarpiais vykdė represines funkcijas. Formuluotė ir kitose tarnybose gali reikšti tarnybą OMONe ar MVD vidaus kariuomenėje, kuri saugojo kalėjimus, griežtojo režimo politinių kalinių lagerius ir Sibiro tremtinius.
Visgi dauguma milicininkų saugojo žmones nuo nusikaltėlių. Jie tada netarnavo Lietuvos valstybei, bet tarnavo Lietuvos gyventojams. Todėl jiems darbo milicijoje stažas yra įskaitomas ir bus įskaitytas pagal dabar Seimo pakeisto įstatymo 16 straipsnio 1-ojo punkto formuluotę darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, valstybės saugume, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Priimto įstatymo 16-ame straipsnyje 1990 m. kovo 11 d. data visai neminima.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas savo 1990 m. kovo 21 d. kreipimesi socialines garantijas pažadėjo ne visų SSRS jėgos ir represinių struktūrų darbuotojams, o tik dirbantiems viešosios tvarkos palaikymo sistemoje milicijoje. Ten pat buvo pažadėta, kad milicijos (policijos) vidutinis pareigūno atlyginimas viršys uždarbio vidurkį Respublikoje. Šis pažadas yra daug svarbesnis šių dienų policijos ir visos vidaus reikalų sistemos geram funkcionavimui nei pensijos. Būtent dėl šio pažado nevykdymo išeina jauni pareigūnai iš tarnybos ir net emigruoja iš Lietuvos. Dėl jo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir žadama siekti Strasbūrą.
Manau, kad kilęs triukšmas yra įstatyminės normos skirtingo traktavimo pasekmė ir pats triukšmo mastas vargu ar adekvatus problemos mastui. Siekiant efekto, yra gerokai padidinami nuskriaustųjų skaičiai, tyčia dvejais metais sutrumpinamas tarnybos Lietuvos valstybei laikas (ne 17, bet 15 metų). Visa tai labiau panašu į perteklinį apsisaugojimą.
Visgi nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Dalies senų vadovaujančiųjų darbuotojų pasitraukimas į pensiją išeitų į gera pačiai vidaus reikalų sistemai. Juos pakeistų jaunesni Policijos akademiją ar M.Romerio universitetą baigę europietiškos teisės specialistai, paspartėtų sistemos atsinaujinimas, modernėjimas. Tas pats sakytina ir apie aukštojo mokslo sistemą, kur įsitvirtinusi sovietinių laikų profesūra nesuinteresuota reformomis ir įsikibusi laikosi senojo status quo.
© 2007 XXI amžius
|