|
Į kariuomenę tik konkurso būdu
Pastaruoju metu Maskvos propaganda ir patys aukščiausieji Kremliaus pareigūnai visais balsais šaukia apie Gruzijos keliamą pavojų, jos kariuomenės ginklavimąsi, ketinimus ginklo jėga atsiimti nepriklausomas respublikas Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tačiau beveik nieko neskelbiama apie kitų buvusių NVS broliškų respublikų ginkluotąsias pajėgas, kiek pinigų jos skiria savo armijoms. Štai, Uzbekistanas, kuris pagal karines išlaidas nuo bendrojo vidaus produkto tvirtai pirmauja visoje posovietinėje erdvėje. Tam skiriama net 5,2 proc. BVP. Tokios karinės reformos, didinant išlaidas ginkluotosioms pajėgoms, iniciatorius buvo ir yra Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas, kai armija dar 2000 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais patyrė labai skaudžius smūgius nuo 120 maištininkų būrio įsiveržimo iš kaimyninio Tadžikistano į Sariaso aukštikalnę Suerchandarijos srityje. Būrys daugiau kaip mėnesį įnirtingai kovėsi su dešimtis kartų didesnėmis Uzbekistano karinėmis pajėgomis. Ši gerai ginkluotų opozicijos kovotojų grupė priklausė Uzbekistano islamo judėjimui. Tose kautynėse armija patyrė didžiulių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių. Nuo to laiko Uzbekistano armijai prezidentas I.Karimovas skiria ypač didelį dėmesį.
Prieš Naujuosius metus visuomenės nuomonės tyrimų centras Ižtimoj tikr atliko gyventojų apklausą, kas kelia Uzbekistanui didžiausią pavojų. Net daugiau kaip 97 proc. apklaustųjų uzbekų atsakė, jog didžiausią pavojų kelia tarptautinis terorizmas, o 65,2 proc. paminėjo Afganistaną. Antroje vietoje liko Pakistanas 12,8 proc., o 11 proc. respondentų pavojų įžvelgė iš JAV. Pažymėtina, jog tiktai 7 proc. apklaustųjų pareiškė nenorintys, kad jų sūnūs tarnautų kariuomenėje.
Iš tiesų ne visi jauni uzbekai, nors ir labai norintys tarnauti kariuomenėje, į ją pakliūva. Šiandieninė demografinė situacija Uzbekistane tokia, kad naujokų, šaukiamų į karinę tarnybą, netrūksta. Todėl Uzbekistano valdžia niekuo nerizikuodama įvedė tvarką, jog kiekvienas šaukiamasis į būtinąją karinę tarnybą turi praeiti specialų konkursą ir surinkti pakankamai balsų, kad galėtų būti priimtas į karinę tarnybą. Nepraėję konkurso naujokai priskiriami mobilizaciniam rezervui ir kiekvienas privalo sumokėti į valstybės kasą 25 minimalius darbo užmokesčius. Tai sudaro 310 tūkstančių Uzbekistano sumų (apie 252 dolerius). Paprastam uzbekui tai nemaži pinigai. Oficialiai skelbiama, kad tie pinigai skiriami kariuomenėje tarnaujančių karių gerovei ir buičiai pagerinti.
Todėl kiekvienam šaukiamam į karinę tarnybą naujokui gana naudinga atitarnauti armijoje, o pasibaigus tarnybos laikui gauti nemažai svarbių lengvatų. Specialiu Uzbekistano vyriausybės nurodymu, į šalies jėgos struktūras uždrausta priimti asmenis, netarnavusius ginkluotosiose pajėgose. Tas pats ir privačiose saugos tarnybose. Be to, kiekvienas kareivis, baigęs tarnybą, gauna vienkartinę pašalpą 100 tūkst. sumų (90 dolerių). Stojant į aukštąją mokyklą buvusieji kariai irgi turi nemažų lengvatų. Jiems stojimo konkursuose papildomai priskaičiuojama 25 balai. Panašios lengvatos demobilizuotiems kariams taikomos ir priimant į darbą įmonėse bei organizacijose. Beje, kiekvienas Uzbekistano armijos eilinis kas mėnesį gauna 40 tūkst. sumų (apie 32 dolerius). Tai Uzbekistano masteliais gana solidi suma, sudaranti vidutinį Uzbekijos mokytojo atlyginimą. O ką jau kalbėti apie šios šalies aviacijos karininkus ir liktinius seržantus. Jų atlyginimai vieni didžiausių iš visų šalies valstybės tarnautojų.
Pasak Uzbekistano prezidento I.Karimovo administracijos pareigūnų, toks dėmesys kariuomenei neatsitiktinis, nes radikaliųjų islamistų įsiveržimo pavojus, ypač į aukštikalnių rajonus, tebėra visai realus. Todėl dabar, pasimokius iš 2000 metais patirtų skaudžių armijos nuostolių, ypač stiprinami kalnų kariuomenės daliniai. Tam tikslui nuspręsta panaudoti seną amžiais išbandytą kalnuose krovinių gabenimo ir pervežimo, tiksliau, pernešimo priemonę ištvermingus asilus. Gisaro kalnų masyve įsteigtas specialus karinis dalinys, kuriame specialistai treniruoja asilus pernešti minosvaidžius ir šaudmenis siaurais kalnų tarpeklių takeliais.
Taip pat pranešama, kad pagal atnaujintą Rusijos ir Uzbekistano karinio bendradarbiavimo sutartį Rusija lengvatinėmis sąlygomis ėmė tiekti ginkluotę Uzbekistanui. Dabar vyksta derybos tarp Rusijos ir Uzbekistano gynybos ministerijų dėl rusiškų zenitinių raketinių sistemų ir kompleksų Oka ir Top M1 pirkimo.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|