|
Aleksoto dekanate
Rytas su malda ir pusryčiais
Išlaužas. Į savąją Švč.M.Marijos, Krikščionių Pagalbos
bažnyčią vietos bei aplinkinių vietovių tikintieji rinkosi paminėti
trečiąją šv. Kalėdų dieną. Parapijiečiai žino ir geru žodžiu mini
šios bažnyčios statytoją kleboną kun. Vytautą Gurevičių, kuris praeito
šimtmečio ketvirto dešimtmečio pradžioje, surinkęs iš tikinčiųjų
ir kitų žmonių aukų, už jas per trejus metus pastatė šią šventovę,
kuri daug metų žavi ir gerai nuteikia čia apsilankančiuosius, panorusius
būti arčiau Dievo.
Ir tą šv. Kalėdų dieną parapijiečiai meldėsi už taiką ir ramybę bei susitaikymą, taip pat už mirusiuosius.
Per šv. Mišias Eucharistijai vadovavo tos pakilios dienos svečias, Kauno Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčios klebonas kun. Virginijus Veprauskas. Jis savo pamoksle pabrėžė atlaidumą, susitaikymą vienų su kitais, pagarbą, meilę tėvams ir vaikams. Tikintieji buvo pakviesti blogį nugalėti gerumu, padėti vieni kitiems.
Tos dienos iškilmės buvo sumanytos ir organizuotos daugiausia kunigo altaristos Vlado Jurgio Bobino iniciatyva bei pastangomis. Kunigystėje jis praleido daugiau nei 40 metų, ir visą šį laiką jis ėjo ir tebeeina Aukščiausiojo skirtu keliu, nepaisydamas patirtų sunkumų, ypač sovietmečiu, kai už Dievo žodžio skleidimą buvo persekiojamas, tardomas, prievarta kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Kartą jis sumanė Santaikos Kristaus Karaliaus bažnyčiai, kur jis buvo klebonu, pristatyti bokštą. Jis išaugo per vieną naktį. Ne tik saugumiečiai, partiniai pareigūnai, bet ir visi parapijiečiai nustebo vieną rytą išvydę bažnyčią su bokštu. Pasirodo, klebono paslapčia sukviesti katalikai meistrai kurį laiką ruošė bokšto detales, o per tą vieną naktį jas sumontavo. Užtat kunigas tuoj pat buvo iššauktas pas tuometinį partijos sekretorių G.Konopliovą (vėliau jis buvo pagarsėjusio banko Tauras prezidentu ir gyvenimą baigė, kaip spėjama, savižudybe B.Ž.). Kunigas jam tarsi su humoru pasakęs jo nė kiek nebijąs, nes apsivilkęs šiltomis vatinėmis kelnėmis, tad jei muštų, jis ne ką jaustų
Šiandien tai galima prisiminti su šypsena, o tada galvoje buvo ne juokai. V.Bobinui teko pabuvoti Vilniaus saugumo rūmuose, aiškintis kagėbistams, kas davė teisę suorganizuoti katalikišką vaikų chorą ir kt.
Šiandien kun. V.Bobinas žvalus, jaunatviškas, mėgstąs pašmaikštauti žmogus. Tokio optimizmo jam gali geranoriškai pavydėti žymiai jaunesni.
Šv. Kalėdų trečioji diena dar vadinama Ledų diena. Pagal vieną pasakojimą tą dieną taip pat meldžiamasi, kad ūkininkų pasėlių neišmuštų ledai, metai būtų derlingi. Pagal kitą versiją po kalėdinių vaišių kai kam skauda galvą, todėl tenka ją apdėti ledais. Sako, kad tai padėdavę. Būta įvairių pasakojimų.
Po šv. Mišių kun. V.Bobinas pakvietė visus buvusius bažnyčioje į savo namus netolimoje Žvejų gatvėje pratęsti iškilmę kalėdiniais pusryčiais. Prie kalėdinio vaišių stalo susirinkusieji linkėjo vieni kitiems meilės bei ramybės. Buvo klausomasi kalėdinių giesmių, pasimelsta už visų sveikatą ir gerovę. Kun. V.Bobinas džiugiai prisiminė, kad kun. V.Veprauskas prieš daug metų buvo jo aukojamų šv. Mišių patarnautojas (ministrantas). Kunigui kažkada patarnavęs ir dabartinis Kauno rajono Rokų Šv. Antano Paduviečio klebonas kun. Virginijus Gražulevičius.
Šv. Mišių aukoje, kalėdiniuose pusryčiuose dalyvavo Prienų rajono Šilavoto Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas kun. Ričardas Kmitas, Vilkaviškio rajono Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas kun. Remigijus Veprauskas, Prienų rajono Kristaus Apreiškimo vikaras kun. Mindaugas Martinaitis, suprantama, Išlaužo parapijos ganytojas kun. Žydrūnas Burnys ir kiti jau minėti dvasininkai.
Iškilmėse dalyvavęs vietos gyventojas Vytautas Kunigėnas, vaistinės darbuotoja Astrida, kiti katalikai džiaugėsi surengta švente.
Benjaminas ŽULYS
© 2007 XXI amžius
|