|
Metų slenkstį peržengus
Petras KATINAS
Pagaliau baigėsi šventinis naujametis šurmulys. Daugelis lengviau atsiduso, nes tikisi ramiau pailsėti. Pirmiausia nuo didžiųjų miestų centruose nesiliaujančių petardų sproginėjimų, kurie aidėjo vos tik sutemus beveik nuo lapkričio vidurio. Jau nekalbant apie gruodį. Atrodė, tarsi gyventume kokiame Bagdade. Šis petardinis pamišimas, ačiū Dievui, gal pagaliau baigsis. Nors vilties ne per daugiausia. Dabar kiekvienu atveju rengiami įvairiausi fejerverkai. Jų gali net padaugėti, nes, atsipūtę nuo šventinių pokylių, pretendentai į savivaldybių tarybas dar labiau suaktyvins savo propagandinį triukšmą. Žinoma, ne tiek patys, kiek jų pasamdyti viešųjų ryšių meistrai ir pameistriai, kuriems, aišku, mokami mokesčių mokėtojų pinigai.
Tai šie meistrai ir pameistriai savo samdytojų gerų darbų aprašymais užpildo laikraščių puslapius. Apie tai, ką anie nuveikė sėdėdami merų ar kokių nors aukštesnių klerkų kėdėse. Ką ten merai! Štai tik ministerijos viešųjų ryšių akcijoms išleidžia šimtus tūkstančių (o gal ir milijonų). Vien kiek kainuoja Lietuvos ryte per visą puslapį įdėtos pagiriamosios reklaminės liaupsės! Vartant spaudą, aiškiai matyti, jog ne mažiau, o gal net daugiau tiems viešiesiems ryšiams išleidžia savivaldybės.
Tad ką jau kalbėti apie komercines televizijas. Jau kelias savaites prieš Kalėdas ir Naujuosius metus iš jų ekranų neišlįsdavo visas būrys puikiai klestinčių šarlatanių, pasivadinusių astrologėmis, tarologėmis bei kitais vardais. Jų pranašystės pylėsi kasdien. Bet įdomiausia, tos žvaigždžių ir planetų išsidėstymo žinovės beveik visos pranašavo, jog netrukus prasidės nuo lovio nustumtųjų politikų ir kitų veikėjų atgimimas. Aišku, pirmiausia turėta galvoje tas pats V.Uspaskichas ir neteisėtai nušalintas prezidentas R.Paksas. Išties būtų įdomu sužinoti, kas užmokėjo toms astrologėms už tuos neva planetų tiems veikėjams optimistinius išsidėstymus.
Bet tai tik viena viešųjų ryšių juodųjų technologijų detalė. Sulauksime dar ne tokių pranašysčių ir pagyrų sau patiems. Jau dabar skaitant tas liaupses sau patiems, ką jie gera padarė savo miesto, rajono žmonėms, atrodo, tarsi skaitytume okupacijos metais skelbtas partinių sekretorių ataskaitas ir rožinius planus, ką jie dar geresnio padarys. Aišku, jeigu vėl bus išrinkti. Ir, ko gero, išrinks. Nes mūsų rinkėjai, o tokių, deja, dauguma, jau įpratinti tikėti visomis fantastiškomis pasakomis ir jau seniai tapo ne piliečiais, o tik balsuotojais, statistiniais vienetais, kitaip sakant. Beje, ir tų statistinių vienetų vis mažėja. Jau net tradiciniai savo nuopelnų aukštintojai su nerimu prakalbo, kad broliai lietuviai išsilaksto kas kur. Jeigu taip tęsis ir toliau, tai netrukus nebeliks nei gydytojų, nei inžinierių, pagaliau nebus kam ir mokesčių mokėti. Didelių bendrovių vadovai visais balsais šaukia, jog reikia imtis priemonių, kaip prisivilioti dirbančiųjų iš kitų šalių. Aišku, pirmiausia iš artimojo užsienio. Vadinasi, vėl pusė Lietuvos pradės kalbėti rusiškai, kaip jau yra kai kuriose Klaipėdos ir Vilniaus įmonėse.
Rašytojas, dramaturgas ir publicistas Vytautas V.Landsbergis šv. Kalėdų išvakarėse paskelbė filosofinę pasaką Kambarys Lietuva, kalėdiniai stebuklai. Joje autorius rašo, kaip vaikai, matydami ir girdėdami protingus Lietuvos dėdes, kurie vienas kitam šaukė, jog šalyje netvarka, jog taip daugiau nebeįmanoma gyventi tokiame šiukšlyne, pasiėmė šluotas ir iššlavė iš Lietuvos gatvių visus geltonus laikraščius ir nuorūkas, išmetė į šiukšlyną dėdžių išgertus alaus butelius. Pasodino gėlių ir ėmė per Lietuvos televiziją rodyti laidas apie gamtą ir Tėvynę, apie kūrybą ir žmoniškus žmonių santykius. O protingieji Lietuvos dėdės atsikėlė kitąryt plyštančiomis nuo pagirnių galvomis, išsipagiriojo ir nutarė dar padiskutuoti, kaip toliau gerinti Lietuvą. Išėję į gatves jie net amo neteko: kas drįso tvarkytis Lietuvoje be jų leidimo? Įsakome tučtuojau viską sujaukti! Ką mes veiksime, jei Lietuvoj bus tvarka ir niekam nebereikės mūsų svarstymų ir konferencijų, kaip sutvarkyti Lietuvą. Puiki pasaka, puikus pamfletas, atspindintis mūsų kasdienybę. Atsiranda ir tokių naivuolių, kurie imasi ar ketina imtis šluotų, kol dar galima iššluoti visas bjaurasties šiukšles, pagaliau paversti savivaldybes ne gorkomais ir rajkomais, o tikromis savivaldos institucijomis, kuriose dirbantys žmonės pirmiausia žiūrėtų ne savo kišenių, suktų galvas, kaip gauti kuo daugiau komisinių nuo įvairių nešvarių sandorių, o rūpintųsi miestų ir miestelių žmonių interesais.
Gal tos sunkiai besikuriančios bendruomenės ir atitirpdys tą per šešiolika atkurtosios nepriklausomybės metų susidariusį nomenklatūrinį pašalą. Bet kol atsiras tikra piliečių savivalda, tikriausiai dar nemažai vandens nutekės. Tą rodo prieš Naujuosius metus paskelbtos įvairių sociologinių institucijų atliktos piliečių apklausos. Daugelis nustėro išvydę, kad tarp populiariausių Lietuvos žmonių puikuojasi Rusijoje politinio prieglobsčio pasiprašęs avantiūristas V.Uspaskichas, nedaug kuo atsilikęs nuo prezidento V.Adamkaus. Arba dienraščio Kauno diena atliktoje panašioje apklausoje pirmajame populiariausių žmonių dešimtuke yra ne kas kitas, o politikuojantis populistas, ciniškas marginalas V.Šustauskas. Jeigu tikėtume tų apklausų rezultatais, tai labai nedaug vilties, kad iki vasario 25-osios savivaldybių rinkimų tokio elektorato galvos ir protai prašviesės. Bet ir negali prašviesėti. Pakanka tik pažvelgti, ką transliuoja ir kokias vertybes visuomenei kasdien nuo ryto iki vakaro diegia komercinės televizijos. Jos tapo paskutinių sveiko proto likučių naikinimo fabrikais, niekalo brukimo monstrais, nežabotais bet kokių moralės liekanų naikintojais. O ką jau kalbėti apie bulvarinę spaudą! Liežuvis neapsiverčia tokią niekalo produkciją vadinti spauda.
Vis dėlto, kaip teigia optimistai, ne viskas taip tragiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nesvarbu, kad nuo sausio 1-osios brangiau mokėsime už elektrą, tačiau štai Lietuvos dujų generalinis direktorius V.Valentinavičius pasigyrė, kad jo vadovaujama įmonė iš Rusijos Gazprom iškovojo naujametę dovaną. Jo žodžiais tariant, artimiausią pusmetį gamtinės dujos gyventojams nebrangs. Kartu jis pažymėjo, jog iš Rusijos Gazprom perkamos dujos nuo sausio, palyginti su praėjusių metų liepa, brangsta apie 30 procentų. Reikės mokėti apie 200 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Laukiama, kad 2008 metais gamtinės dujos kainuos dar 50 dolerių brangiau. Tačiau Lietuvos dujų vadovas įspėjo, kad Lietuvos gyventojai iš Gazprom negalės tikėtis jokių išlygų ar labdaros, jeigu Seimas balsuos už įstatymą, reguliuojantį visų dujų vartotojų kainas. Kitaip tariant, jeigu Seimas išdrįs balsuoti už dujų kainų reguliavimą, kam jau seniai priešinasi Gazprom, tai derėtis šiuo klausimu jokių galimybių nebus. Taigi Seimui aiškiai leista suprasti, jog reikia šokti tik pagal Gazprom muziką ir apie jokį dujų kainų reguliavimą negali būti ir kalbos.
Taigi įžengus į vadinamosios kiaulės metus ko ne ko, o jau kiaulysčių tikrai netrūks. Jų galima laukti ne tik iš Maskvos, bet labiausiai iš savų netikrų pranašų, kurių tūkstančiai jau ėmė skelbti savo rožines pranašystes prieš vasario 25-osios rinkimus.
© 2007 XXI amžius
|