|
Susitarimo viltys žlunga
Petras KATINAS
Jau kelios savaitės, kai Šiaurės Ispanijos miestuose Vitorijoje, Sebastijane ir Bilbao, kuriuose gyvena daug nepriklausomybės siekiančių baskų, vyksta neramumai. Jaunimas stato barikadas, apmėto akmenimis ir buteliais tvarką bandžiusius palaikyti policininkus. Buteliais su degančiuoju skysčiu atakuojamos politinių partijų būstinės, užsienio kompanijų atstovybės. Charakteringa tai, kad tų riaušių dalyviai nekelia kokių nors konkrečių politinių reikalavimų, o tik skelbia tradicinius nacionalistinius šūkius dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
Kaip žinoma, baskai tai tauta arba kitų vadinama etninė grupė, gyvenanti Pietų Prancūzijoje ir Šiaurės Ispanijoje. Jokiu istorijos laikotarpiu baskai neturėjo savo valstybės, tačiau jau daug dešimtmečių Baskų šalyje veikia daugybė politinių grupuočių, reikalaujančių atsiskyrimo nuo Ispanijos. Pati radikaliausia karinė organizacija ETA siekia teroru ir panašiais būdais priversti nuosaikias baskų partijas ir grupuotes paklusti jų reikalavimams. Nemažai baskų verslininkų ir bankininkų tampa ETA smogikų šantažo ir bauginimo aukomis ir priverčiami finansuoti jos smogikus.
Tačiau 2006 metų pavasarį kelių stambių baskų separatistų organizacijų vadovai netikėtai paskelbė, kad nutraukia teroro išpuolius Ispanijos teritorijoje ir sutinka pradėti derybas su Ispanijos vyriausybe, kaip išspręsti Baskų šalies problemas. Baskų separatistų vadovai tikėjosi, kad naujoji socialistų vadovaujama Ispanijos vyriausybė sutiks su jų reikalavimais. Savo ruožtu Madridas, tikėdamasis, jog pagaliau pavyks sustabdyti baskų ETA karinio sparno terorizmą, sutiko pradėti politines derybas su nuosaikia laikoma baskų Batasunos partija dėl labai plačios autonomijos ar net baskų nepriklausomybės. Tokiam Ispanijos vyriausybės žingsniui pritarė ir Europarlamentas, priėmęs netgi specialią rezoliuciją, kurioje solidarizuojamasi su Madrido pozicija. Tačiau radikalusis karinis baskų separatistų sparnas ETA grupuotė, nors ir miglotai užsiminusi apie teroro išpuolių apribojimą, taip ir nepriėmė oficialių įsipareigojimų nutraukti terorą. Dar daugiau, praėjusių metų spalio mėnesį Prancūzijos pietuose nežinoma grupė gerai ginkluotų asmenų apiplėšė didelį šaunamųjų ginklų sandėlį ir pagrobė kelis šimtus automatų, pistoletų bei labai daug šaudmenų. Prancūzijos policijos atstovai dėl šio išpuolio iškart apkaltino baskų separatistus, konkrečiai, ETA, ir įspėjo, kad baskų nacionalistai rengiasi dideliam ginkluotam išpuoliui. O lapkričio pabaigoje aukšti Prancūzijos žvalgybos ir policijos pareigūnai pranešė turintys pakankamai svarių įrodymų, jog ginklų sandėlis buvo užgrobtas ETA vadovybės įsakymu. Prancūzijos ir Ispanijos policija areštavo keliolika ETA aktyvistų, tačiau likusieji laisvėje neslepia, kad jų pagrindinis tikslas neleisti, jog vyktų bet kokios derybos su Ispanijos vyriausybe dėl vadinamosios Baskų šalies politinio statuso. Teroristinių veiksmų šalininkai iš ETA grupuotės deda visas pastangas perimti iniciatyvą iš nuosaikių baskų nepriklausomybės judėjimo partijų ir galutinai sužlugdyti derybų dėl Baskų šalies ateities. Atrodo, kad ETA bauginimais ir šantažu gali pasiekti savo tikslų.
Tačiau Naujųjų metų išvakarėse įvykdytas bombų sprogdinimas moderniame Madrido oro uoste, atrodo, niekais pavers kairiosios Ispanijos vyriausybės ketinimus susitarti su baskų separatistais. Tuo labiau kad ETA atstovai iškart pareiškė, jog sprogimas Madrido oro uoste yra jų organizacijos darbas. Ispanijos opozicijos vadovai iškart apkaltino socialistų vyriausybę, kad šis teroro aktas yra valdžios nuolaidžiavimo baskų separatistams išdava ir įspėjo apie naujus galimus teroristinius išpuolius. Savo ruožtu Ispanijos vidaus reikalų ministras pareiškė, jog ETA grupuotė yra pastebimai sumažėjusi ir didelio pavojaus nebekelia. ETA teroristai per savo teroristinės veiklos laikotarpį jau nužudė daugiau kaip 850 žmonių. Po įvykdyto sprogimo Madrido oro uoste taip pat kilo didelis gyventojų nepasitenkinimas kaltinant kairiųjų vyriausybę, jog ši nuolaidžiauja baskų separatistams.
© 2007 XXI amžius
|