Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius analizuoja tarptautinės padėties problemas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sausio 8 dieną vykusiame susitikime maloniai bendravo su kiekvienu diplomatinio korpuso nariu

Popiežius Benediktas XVI skaito pranešimą naujamečiame susitikime su prie Šventojo Sosto akredituotais diplomatais

Su Šventuoju Sostu diplomatinius santykius palaikančių 175 valstybių ambasadoriai sveikinasi su Popiežiumi

Susitikimo dalyvių bendra nuotrauka su Šventuoju Tėvu

Benedikto XVI pateikta tarptautinės padėties apžvalga buvo priimta su išskirtiniu dėmesiu

Susitikime su diplomatais iš viso pasaulio popiežius Benediktas XVI apžvelgė tarptautinę padėtį, primindamas kai kurias Bažnyčiai itin rūpimas globalines problemas, taip pat nerimą bei viltį skatinančius socialinius ir politinius poslinkius atskiruose kontinentuose. Prasidedant Naujiesiems metams Šventasis Tėvas tradiciškai susitinka su Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso nariais. Benediktui XVI tai buvo antrasis tokio pobūdžio renginys, dalyvaujant 175 valstybių ambasadoriams, vykęs sausio 8 dieną.

Bado skandalas

Savo kalboje Popiežius pirmiausia priminė „blogėjantį bado skandalą“, – šiuo metu planetoje, daugiausia Afrikoje, yra apie 800 milijonų badaujančių žmonių, ir jų skaičius nenumaldinai artėja prie milijardo, – kuris „yra nepriimtinas pasauliui, turinčiam resursus, žinias ir priemones jam nutraukti“. Nesibaigianti pasaulinio bado problema turi skatinti keisti gyvenimo būdą, pertvarkyti ekonomines struktūras bei ištaisyti dabar įprastą augimo modelį. Šis modelis, kaip dabar vis labiau darosi akivaizdu, „nepajėgus garantuoti pagarbą gamtinei aplinkai ir integraliai žmogaus pažangai“.

Ta proga Šventasis Tėvas pakvietė turtingąsias valstybes imtis visų reikalingų žingsnių užtikrinti, kad vargingosios šalys – daugelis jų yra turtingos natūralių išteklių – galėtų realiai naudotis „vaisiais tų gėrybių, kurios teisėtai priklauso joms“. Popiežius Benediktas XVI taip pat išreiškė viltį, kad Pasaulio prekybos organizacija atnaujins vadinamojo „Dohos raundo“ derybas dėl palankesnių rinkos sąlygų besivystančioms šalims sudarymo ir kad bus pratęstas Bažnyčios iniciatyva vykdytas tarptautinės skolos sumažinimas neturtingiausioms valstybėms.

Nusiginklavimas ir parama pabėgėliams

Katalikų Bažnyčios vadovas pripažino, jog nusiginklavimo srityje juntami krizės simptomai dėl iškilusių sunkumų tiek įprastinės ginkluotės, tiek masinio naikinimo ginklo sumažinimo derybose, kurios dabar yra nustumtos į antrą ar trečią vietą tarptautinėje politikoje. Savaime suprantama, saugumo klausimai tebėra aktualūs, ypač kai plinta terorizmas, kurį Bažnyčia griežtai smerkia, tačiau nusiginklavimas turi likti prioritetu „tiek globalinėje, tiek toliaregiškoje perspektyvoje“, sakė Popiežius.

Didelį susirūpinimą Benediktui XVI kelia išaugusi migracija. Milijonai žmonių priversti palikti savo namus ir gimtinę „dėl smurto arba dėl padoresnių gyvenimo sąlygų paieškos“, aiškino Šventasis Tėvas. Statistikos duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 200 milijonų migrantų, iš kurių maždaug 9 milijonai pabėgėlių, gyvenančių ypač nelengvomis sąlygomis. Pastaruoju metu vis daugiau šalių įveda griežtus migracijos įstatymus, baimindamosi, kad pernelyg didelis migrantų skaičius gali destabilizuoti socialinę ir kultūrinę padėtį. Tačiau, popiežiaus Benedikto XVI nuomone, „būtų iliuzija galvoti, jog migraciją galima užblokuoti ar kontroliuoti vien jėga. Migraciją, kaip ir ją sąlygojančias problemas, reikia spręsti žmoniškai su teisingumu ir atgaila“.

Išpuoliai prieš gyvybę ir šeimą

Pagaliau tarp didžiausią nerimą keliančių problemų Šventasis Tėvas pabrėžia išpuolius prieš gyvybę, kuri privalo būti saugoma nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Jis atkreipė dėmesį, kad netgi tuose regionuose, kur kultūra yra palanki gyvybės gynimui, pavyzdžiui, Afrikoje, dabar bandoma „trivializuoti abortą“, įteisinant negimusios gyvybės naikinimą įstatymais. Tuo tarpu Europoje bandoma legitimizuoti embrionų klonavimą dėl terapinių tikslų.

Taip pat didėja grėsmė prigimtinei šeimos sudėčiai, kuri grindžiama vyro ir moters santuoka, nes ji bandoma reliatyvizuoti, suteikiant šeimos statusą homoseksualų sąjungoms. „Visa tai žaloja ir destabilizuoja šeimą, menkina jos unikalų socialinį vaidmenį“, – sakė popiežius Benediktas XVI diplomatams. Jis kartu priminė kitus grėsmės gyvybei aspektus, kurie iškyla dėl vadinamojo mokslo progreso, kai eksperimentams aukojami embrionai, žmogiškosios gyvybės užuomazgos, netgi jas specialiai tam kuriant per žmogaus embrionų terapinį klonavimą. Pavojinga yra tai, kad „stiprėja įsitikinimai, jog tyrimas yra tik įstatymų objektas“, kad jam negalioja jokios moralinės normos ir kad jį gali riboti tik jo paties galimybės.

Tarpreliginis dialogas ir žmogaus teisės

Apžvelgdamas kai kuriuos teigiamus tarptautinio gyvenimo bruožus, Šventasis Tėvas pasidžiaugė, jog „auga suvokimas dėl dialogo tarp kultūrų ir religijų svarbos“. Jis vėl pabrėžė šio aspekto „gyvybišką būtinybę“, nes iškilo nauji iššūkiai visuomenei, kai reikia kurti darnius harmoningos koegzistencijos pagrindus. Šioje plotmėje svarbios yra pastangos įtvirtinti religijos išpažinimo laisvę, kuo vis aktyviau užsiima Jungtinės Tautos – didžiausia pasaulio valstybes vienijanti struktūra. Šių metų pradžioje pasikeitus JT vadovybei, Popiežius padėkojo buvusiam generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui už atliktus darbus ir palinkėjo sėkmės naujajam vadovui Banui Kimunui.

Šventasis Sostas, turėdamas nuolatinio stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose bei dalyvaudamas pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose, parėmė daugelį iniciatyvų skurdo mažinimui, kovai su korupcija, gero valdymo skatinimui. Benediktas XVI atkreipė dėmesį į turtingų šalių įsipareigojimą skirti 0,7 proc. bendro nacionalinio produkto tarptautinei paramai, kurį kol kas realizuoja tik nedaug (daugiausia Skandinavijos) valstybių. Šventasis Sostas taip pat remia tarptautines pastangas garantuoti efektyvią civilių gyventojų apsaugą, kas ypač svarbu kilus konfliktui ar stichinei nelaimei.

Svarbiausias dėmesys – kenčiančiai Afrikai

Apžvelgdamas padėtį atskiruose žemynuose, Popiežius pirmiausia kalbėjo apie tarptautinių ir pilietinių neramumų kamuojamą Afriką. Dramatiškiausia padėtis susidarė Sudano regione, Darfure, kur dėl vyriausybinės kariuomenės ir vietos sukilėlių kovų jau žuvo daugiau kaip 200 tūkstančių gyventojų bei gausybė jų priversta pasirinkti pabėgėlių dalią sunkiomis Sacharos dykumos sąlygomis. „Tarptautinė bendruomenė pastaruosius ketverius metus atrodo visiškai bejėgė pagelbėti nelaimėje atsidūrusiems žmonėms ir rasti politinį sprendimą“, – apgailestavo Šventasis Tėvas. Jis pakvietė aktyvesniam Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimui Darfuro konfliktui užbaigti, kurio pasekmės neretai įvardijamos kaip artimos genocidui.

Benediktas XVI taip pat kalbėjo apie aštrėjančią padėtį Somalyje ir visame Afrikos Rago regione, kur pernai buvo žiauriai nužudyta vienuolė sesuo Leonela Sgorbati, „paskyrusi savo gyvenimą didžiausių varguolių tarnystei ir kuri meldėsi, kad jos žudikams būtų atleista“. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį ir į be paliovos konfliktų alinamą Didžiųjų Ežerų regioną, – Kongą, Burundį ir Ruandą, – apimtą negailestingų karų ir brolžudiško kraujo praliejimo. Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu čia nemažai yra vilties ženklų dėl vykusių demokratinių rinkimų (po beveik 40 metų pertraukos) Kongo Demokratinėje Respublikoje ir ragino pačias regiono valstybes atstatyti funkcionuojančią įstatymo tvarką, nuginkluoti plėšikaujančius sukilėlių vadus ir skatinti visuomenės vystymąsi.

Pripažinęs tą teigiamą faktą, kad tarptautinė bendrija pastaruoju metu Afrikos žemynui teikia ypatingą dėmesį, Popiežius sakė, kad „tik derybos tarp įvairių protagonistų gali atverti kelią konfliktų sprendimui ir pažangai kuriant ilgalaikę taiką“. Taip pat yra svarbu, kad stiprėja įvairios Afrikos kontinentinės bei regioninės institucijos, skatinančios šalių susitaikymą ir bendradarbiavimą, iš viso tai liudija, jog pačios afrikiečių tautos „vis labiau imasi pačios spręsti savo likimą“.

Viltingi paraginimai Lotynų Amerikai

Pradėdamas padėties Amerikos žemyne apžvalgą, popiežius Benediktas XVI pirmiausia priminė, kad gegužės mėnesį lankysis Brazilijoje ir galės geriau susipažinti su tenykščiais reikalais. Tai, jog šiame regione gerėja ekonomikos rodikliai, dedamos pastangos narkotikų kontrabandai ir korupcijai įveikti, aktyviai veikiama, jog būtų sumažintas nedarbas bei socialinė nelygybė, „yra ženklai, kuriuos reikia priimti su pasitenkinimu“, sakė Šventasis Tėvas. Šiuos pasiekimus reikia konsoliduoti, kad būtų įveiktas paplitęs skurdas ir stabilizuotos valdžios institucijos.

Primindamas pastaraisiais metais kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse įvykusius rinkimus, kurių pasekmėje į valdžią atėjo kairiosios jėgos, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, jog čia yra reikalinga „visų visuomenės komponenčių sąveika, remiantis solidarumo, subsidiarumo ir teisingumo principais“. Be to, yra svarbu, kad demokratija nevestų į „reliatyvizmo diktatūrą“, kai iškeliami tokie antropologiniai modeliai, kurie „nesuderinami su žmogiškojo asmens prigimtimi ir orumu“.

Tarp kitų paminėtų Lotynų Amerikos šalių, Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į Kolumbiją, kurioje kelis dešimtmečius trunkantys vidiniai konfliktai tarp vyriausybės ir marksistinių sukilėlių nemažoje šalies teritorijoje išprovokavo humanitarinę krizę. Taip pat didelis dėmesys yra sutelktas į komunistų valdomą Kubą, kurioje dėl diktatoriaus Fidelio Kastro ligos vis plačiau kalbama apie artėjančias politines permainas. Popiežius Benediktas XVI, nekomentuodamas plačiau, priminė prasmingus savo pirmtako Jono Pauliaus II žodžius, pasakytus per jo vizitą Kuboje 1995 metais: „Tegul Kuba atsiveria pasauliui ir pasaulis atsiveria Kubai“. Čia galima pažymėti, kad Kubos Katalikų Bažnyčia nuolat pabrėžia demokratijos sugrąžinimo svarbą, pati patirdama totalitarinio režimo diskriminaciją.

Gausūs įtampos židiniai Azijoje

Kalbėdamas apie Azijos žemyną, Popiežius pripažino didžiųjų valstybių – Kinijos ir Indijos, turinčių po daugiau kaip milijardą gyventojų, spartų ekonominį ir tarptautinio autoriteto augimą. Tačiau Azijoje taip pat yra sutelkti įtampos židiniai, keliantys pavojų visai tarptautinei taikai. Pirmiausia tai sakytina apie Korėjos pusiasalį, nes, nepaisant tarptautinės bendrijos kritikos, komunistų valdoma Šiaurės Korėja, praėjusiais metais pasigamino ir išbandė branduolinį ginklą. „Derybomis turi būti siekiama Korėjos žmonių sutaikinimo ir pusiasalio padarymo nebranduoline zona, dėl ko naudos turėtų visas regionas“, – sakė Benediktas XVI.

Pabrėžęs nerimą keliančias pilietines kovas Afganistane ir Šri Lankoje, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad didžiausiu susirūpinimo šaltiniu lieka Artimųjų Rytų regionas. Popiežius priminė, kad praėjusių Kalėdų proga jis paskelbė išskirtinį laišką Artimųjų Rytų katalikams, pabrėždamas savo solidarumą ir dvasinį artumą. Visų regiono konfliktų sprendimas įmanomas tik derybų keliu, ir, kaip parodė 2006 metų karas Pietų Libane tarp „Hamas“ grupuotės ir Izraelio, „kariniais sprendimais nieko negalima pasiekti“, sakė Benediktas XVI.

Jis aiškino, jog libaniečiai turi teisę į pagarbą jų šalies suverenumui bei integralumui, izraeliečiai turi teisę saugiai ir taikiai gyventi savo valstybėje, o palestiniečiai – į savo tėvynės savarankiškumą. Jeigu į šių regiono tautų lūkesčius bus atkreiptas dėmesys tarptautinėse derybose, „bus sustiprintas abipusis pasitikėjimas“ ir kartu sumažės naujų konfliktų pavojus. Šio pasitikėjimo reikia Iranui, kuris turi atsiliepti į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl branduolinės programos vystymo, taip pat Irakui, kad būtų nutrauktas šalį draskantis smurtas ir pasiektas visų jo gyventojų susitaikymas.

Tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek ir visoje Azijoje krikščionys dažniausiai sudaro nedidelę mažumą ir pagrįstai rodo teisėtą siekimą gyventi ir veikti religijos laisvės aplinkoje. „Tai ne tik pagrindinė teisė, bet ir sąlyga, leidžianti reikšmingai prisidėti prie visuomenės materialinės ir dvasinės pažangos bei darnos visuomenėje įtvirtinimo“, – sakė Popiežius.

Vertybėmis grindžiama Europos integracija

Analizuodamas tarptautinę padėtį Europoje Benediktas XVI priminė, kad sausio pradžioje Europos Sąjungos narėmis tapo senas krikščioniškas šaknis turinčios Rumunija ir Bulgarija, kurių gyventojų daugumą sudaro stačiatikiai. Stačiatikių Bažnyčia, kaip ir katalikai, aktyviai pasisako už žemyno krikščioniško paveldo patvirtinimą Europos Konstitucijoje ir, kaip manoma, šis klausimas gali būti iš naujo svarstomas Europos Parlamente, kai ES dabar vadovauja Vokietija. Šventasis Tėvas pastebėjo, kad šiemet, celebruojant Romos sutarties 50-ąsias metines, dera pasvarstyti ir apie ES konstitucinę sutartį, ypač pabrėžiant joje tvirtą pagrindinių vertybių veikimą.

Popiežius teigė, jog pernai minėtos Vengrijos sukilimo prieš komunistinį totalitarizmą 50-osios metinės leido dar kartą prisiminti kontinento XX amžiaus istorijos dramatiškumą. Tai taip pat pabrėžė pareigą europiečiams „kurti ateitį, laisvą nuo engimo ir ideologinio sąlygotumo, nutiesti draugystės ir brolybės saitus, rodant rūpinimąsi ir solidarumą silpnesniems ir vargšams“. Popiežius Benediktas XVI perspėjo Europoje gyvenančius žmones nesusivilioti pragaištingu terorizmu, ieškoti sparčių sprendimų „įšaldytiems konfliktams“ bei apsirūpinimu energijos resursais. Jis reiškė viltį, jog pavyks pasiekti galutinį stabilumą Balkanų regionui, ypač apibrėžiant Kosovo statusą.

Taika – popiežiškosios diplomatijos prioritetas

Komentuodamas diplomatams sakytą Popiežiaus kalbą Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė pažymėjo, kad Benedikto XVI diplomatijos pagrindinis prioritetas yra taika Bažnyčioje ir pasaulyje. Šiam tikslui siekti vienijama Šventojo Sosto energija su vietinių Bažnyčių pastangomis, kurios, ypač Afrikoje, veikia kaip konfliktų taikaus sprendimo paieškos tarpininkės. „Kartu su būdingais diplomatijos keliais – kuo užsiima beveik kiekvienoje pasaulio šalyje ir tarptautinėse organizacijose dirbantys Šventojo Sosto atstovai – taikai siekti Bažnyčia panaudojo kultūrinį bendradarbiavimą, maldos priemones, draugiško sambūvio skatinimą tarp grupių, asmenų ir šeimų“, – sakė Vatikano radijui duotame interviu kardinolas T.Bertonė.

Šiuo metu Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius ambasadų lygiu su 175 pasaulio valstybėmis. Paskutinė šalis, atsiuntusi savo diplomatinį atstovą, buvo nuo Serbijos atsiskyrusi Juodkalnija, su kuria Vatikanas užmezgė diplomatinius santykius gruodžio 18 dieną. Be akredituotų ambasadorių, specialias misijas prie Šventojo Sosto turi Europos Sąjunga, Rusijos Federacija, Palestinos išsivadavimo organizacija ir Maltos ordinas.

© 2007 „XXI amžius“