|
Koks bus kito politinio torto skonis?
Visai neseniai literatūrologija pasipildė nauja kryptimi. Tai vadinamasis fanfiction. Šios literatūros kūrėjai, pasinaudodami filmų, knygų, muzikos ir panašia aplinka, kuria pramanytas istorijas apie savo dievukus. Fanfiction kartais interpretuojami personažų jausmai ir motyvai, kartais bandoma kaip nors pakeisti savo garbinamą objektą, taigi improvizacijos šioje kūryboje netrūksta.
Tad, labai nenukrypdami nuo šio žanro taisyklių, pabandykime šiek tiek paimprovizuoti lietuviškos politikos fanfiction rėmuose. Juk kiekvienas Lietuvos pilietis, vakarais žiūrintis TV Žinias, yra tautinės politikos fanas.
Pradėkime nuo objektyvios tikrovės: iki rinkimų į savivaldybių tarybas liko mėnuo. Visi ir viskas, kas verda šių dienų politiniame katile, yra patiekalo, kuris pasirodys rinkimuose, ingredientai. O jų esama nemažai: su VSD susiję įvykiai, Mažeikių naftos pardavimo peripetijos, 2007-ųjų valstybės biudžeto formavimo reikalai.
Sunku būtų nuspėti, kuris iš jų svarbiausias, tačiau aišku viena šventinio rinkimų torto receptas ruošiamas jau dabar. Nuosekliai laikantis fanfiction reikalavimų pasakojimas turėtų būti apie tai, kaip gaminama tešla rinkimų tortui.
Taigi prie orkaitės stovi išsirikiavę visi televizorių ekranuose vis pasirodantys personažai. Kiekvienas iš jų yra kažkokių paslaptingų už nugarų, šešėlyje, esančių žmonių atstovai. Kepėjai-konservatoriai sako: Klausykite, manom, kad torto pagrindas turėtų būti VSD skandalas. Tik reikėtų saikingai jį dozuoti. Su jais nelabai sutinka socialdemokratai, kurie šiaip jau privalo derintis prie konservatorių. Juk šie neprieštarauja, kad į visus patiekalus dedama posovietinio mentaliteto prieskonio, prie kurio jau beveik priprato valgytojai-piliečiai.
Socialdemokratų kulinarams geriau būtų, jeigu tortas būtų pagamintas iš storų Mažeikių naftos pardavimo kekso blynų, kurie tarpais būtų pertepti konservatorių, darbiečių ir šiek tiek kitų partijų kremais. Skonis tikrai neprastas ir labai sotu, tvirtina šiuo metu pagrindinis socialdemokratas. Jis visiškai nepaiso priimtų higienos normų ir net virtuvėje iš dantų nepaleidžia savo pypkės.
Įvairių rūšių liberalams, kaip visada, labiausiai rūpi prieskoniai. Jie tokie dėl torto dydžio ir sotumo nesuka sau galvos. Jiems svarbiausia yra, kiek ir kaip bus naudojami biudžetiniai prieskoniai-litai. Liberalus sąjūdietis Petras A. tvirtina: Biudžetas pasižymi tomis pačiomis struktūrinėmis bėdomis, apie kurias buvo kalbėta ankstesniais metais: jis didelis, bet be turinio.
Nors patys liberalūs kepėjai niekaip nesugeba susitarti tarpusavyje ir nuolat riejasi kepdami menkesnes bandeles, tačiau, atėjus laikui kepti didijį tortą, jie vieningi: Tik mes žinome tikrąjį biudžetinių prieskonių receptą. Jo esmė paprasta kiekvienas laisvai beria savų prieskonių, ir visai nesvarbu, koks bus kepinio skonis. Svarbu tik, kad kiekvienas laisvai galėtų barstyti, ką tik nori. Tokia kulinarinė anarchija jiems prie širdies.
Itin daug dirbančiais pasiskelbusi virėjų draugija (senbuviai juos dėl to vadina darbiečiais) pastaruoju metu apskritai nelabai supranta, ką jie virtuvėje veikia. Savo kulinarinių žinių patobulinti į Rytus išvykus vyriausiajam kepėjui, darbiečiai liko be receptų knygos. Tad nurodymus, ką ir kaip dėti į tešlos puodą, jie gauna telefonu. Tačiau visi juk žino, kad gera šeimininkė net ir savo šeimos nariui apie firminio patiekalo gamybą visko niekada nepasakys. Dėl to darbiečiai daro ką išgali ir nepaliaujamai vaidina, kad receptų knyga vis dar pas juos.
Praūžus Naujųjų metų šventėms (šv. Kalėdos niekada neūžia, jos tiesiog ateina) visi kepėjai į orkaitę įstūmė savo kūrinį-kepinį. Netrukus ištrauks ir pradės dalyti tiems, kurie išalkę stovi palei virtuvės duris ir langus. Dalys ir sakys: Valgykite, gerbiamieji piliečiai, mes, konservatoriai, socialdemokratai, liberalai ir t.t., galime daug tokio iškepti. Jei leisite virtuvėje pasilikti ir po rinkimų, tai to pyrago visiems iškepsime po kokius kelis pūdus per mėnesį.
Valgysime mes tą tortą, čepsėsime, aptarinėsime skonį ir kažkam iš tikrųjų leisime likti virtuvėje dar kelerius metus. Ten likusieji bus labai laimingi, nes būti arti puodų visada gerai pats nevalgęs niekada neliksi.
O kiti?.. Kiti palauks... Ne pirmas kartas.
Dainius VARNAS
Kaunas
© 2007 XXI amžius
|