|
Vilniaus miesto savivaldą kontroliuoja komunistų partija?
Sausio 13-ąją Vilniuje surengtas viešas jaunimo renginys žuvusiems lietuvių patriotams pagerbti. Renginyje prisiminta ne tik 1991 metais įvykusi tragedija, bet ir jos užsakovai. Drauge prisimintas ir visas Lietuvos išsilaisvinimo kelias. Šiame jaunimo renginyje buvo numatytos dvi dalys: atminimo laužas ir koncertas Rokas prieš komunizmą. Atminimo lauže rengtasi dūmais į nebūtį išsiųsti užsilikusią okupacinę simboliką. Tačiau ši idėja laisvos Lietuvos valdininkams sukėlė tikrą siaubą.
Vilniaus miesto savivaldybė iš pradžių mielai sutiko duoti leidimą šiam renginiui, tačiau, anot atsakingo šios institucijos darbuotojo, savais šaltiniais sužinojusi antisovietinius renginio akcentus, jį uždraudė. Argumentas tai gali įžeisti tam tikrą visuomenės dalį. Klausimas kurią? Sovietinius kolaborantus? Sausio 13-osios perversmininkus? O gal stribus?
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Morkūnas raštiškai įvardijo dar įstabesnę atsisakymo priežastį: pasirodo, okupacinių simbolių likvidavimas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nors kuo nenurodyta. Įdomu, ar tai vieno J.Morkūno, ar visos Vilniaus miesto valdžios požiūris? Anot buvusio vicemero Kęstučio Masiulio, kas gi ryšis nervinti gerus mero bičiulius: Brazauską, Kristutę ir pan. Iš visų valdžios atstovų šiuo klausimu susidomėjo tik vienintelis Seimo narys Sąjūdžio vadovas Rytas Kupčinskas, visi kiti didvyriškai pratylėjo.
Įdomiausia, jog šio renginio išvakarėse teko diskutuoti apie šiandieninę komunistinės konjunktūros grėsmę. Ne vienas kolega nuoširdžiai suabejojo: ar nekovojame prieš jau mirusį slibiną? Deja tolesnė įvykių eiga verčia kelti jau kitą klausimą: ar ne per anksti jį palaidojome?
Šiandien komunistinę ideologiją Lietuvoje bandoma reabilituoti iš įvairių pusių: Rytų, Vakarų ir, kas keisčiausia, iš vidaus. Europos Parlamente veikianti komunistinė frakcija spaudžia Lietuvą atkurti komunistų partiją, atskiri sovietinės nomenklatūros radikalai reikalauja to paties, šie reikalavimai jau randa atgarsį kai kuriose profesinėse sąjungose ir net jaunimo subkultūrose, o atskiruose didžiuosiuose miestuose jau kuriasi iš Latvijos kuruojami Rusijos nacionalbolševikų padaliniai.
Regisi, į šį chorą įsitraukė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Komunistinės ideologijos ir simbolikos žeminimas šiai institucijai didžiulis tabu: po to, kai mūsų tauta beveik pusę šimtmečio kentėjo bolševikų jungą; kai trečdalis tautos išvežta gyvuliniuose vagonuose, kai daugybė lietuvių sušaudyta ir nukankinta miškuose, kalėjimuose, KGB ir NKVD požemiuose.
Baimė ar susisaistymas? Ne paslaptis, jog daugelis okupacinės sistemos atstovų ir šalininkų niekur nedingo. Suimti arba pasitraukė tiktai radikaliausieji ir matomiausi. Daugelis išsisklaidė įvairiose kairiosiose ir dešiniosiose (?) partijose, kiti tebedirba valstybės administracijoje, saugumo ir teisėsaugos tarnybose. Kas galėtų paneigti, jog ir savivaldos institucijose?
Tai nebe pirmas toks Vilniaus miesto savivaldybės akibrokštas. Ne taip seniai to paties likimo sulaukė akcija Už sveiką šeimą, tautos dorovę ir vaiko teises. Savivaldos institucijos atstovai, iš pradžių mielai pažadėję suteikti leidimą ir netgi prašydinęsi patys pasakyti kalbą, vėliau šią akciją uždraudė, o po to leido sau viešai meluoti, jog leidimas buvo duotas, nors įstatymas numatė tai padaryti per atitinkamą laiko tarpą. Įstatymų pažeidinėjimas, matyt, ne be pagrindo: savivaldos atstovai leido suprasti patyrę spaudimą iš kai kurių interesų grupių. Kiek vėliau sostinėje, prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, raudonomis gėlėmis pražydo sovietinė žvaigždė, papiktinusi ne vieną okupacijos metų rezistentą ir politinį kalinį. O šiandien atvirai ginamos komunistinės vėliavos.
Kas toliau? Patriotinių ir antikomunistinių organizacijų uždraudimas? Teisminės bylos? Išties įdomių laikų sulaukėme: okupantą pavadinęs okupantu, kolaborantą kolaborantu, iškrypėlį iškrypėliu, o banditą banditu lengvai gali sulaukti baudos, jei ne kalėjimo.
Tad ar iš tikrųjų Lietuva jau laisva?
Marius KUNDROTAS
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|