|
Antros Konstitucijos dienos, dvelkiančios svetimybe, nereikia
Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Seimui
nepritariame E. Zingerio pasiūlymui
Neseniai Žinių radijas ir kai kurie Respublikos laikraščiai pranešė, kad LR Seimo narys Emanuelis Zingeris pasiūlė Seimui į mūsų kalendoriaus Atmintinų dienų sąrašą įrašyti 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kurią priėmė vadinamasis Ketverių metų seimas (1788-1792). Ši konstitucija istorine prasme buvo pirmoji Europoje. Tai teisėtai kelia lenkų tautos pasididžiavimą, Lenkijoje švenčiama jos diena. Pagal ją bajoriškoji respublika paversta konstitucine monarchija, sustiprinta centrinė valdžia. Iš buvusios federacinės Abiejų Tautų Respublikos pereita į unitarinę Lenkijos valstybę. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jau toje konstitucijoje neminima. Konstitucijos pagrindinis tikslas buvo išsaugoti Lenkiją.
Kiek žinoma, tokios konstitucijos priėmimui, kurioje išbraukiamas Lietuvos vardas, minėtame Seime priešinosi dauguma LDK deputatų. Kaip rašo Bronius Makauskas savo Lietuvos istorijoje, ypač lietuvių teises Ketverių metų Seime gynė lietuvių artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega. Jis kalbėjo: Tautų privilegijos nėra jos valdovų nuosavybė ir net nėra visos šiuo metu gyvenančios kartos nuosavybė. Mes negalime jų atsisakyti, o paveldėję jas iš protėvių privalome jas visas išsaugoti palikuonims. Tačiau į lietuvių norą daugumą Seime sudarę lenkai neatsižvelgė. Jiems rūpėjo tik Lenkijos interesai. Lietuvos vardas toje konstitucijoje nebuvo įrašytas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, teisiškai pradėta naikinti Liublino unijos aktu, čia buvo galutinai sunaikinta. Sunaikinti paskutinieji Lietuvos valstybingumo likučiai. Lygiai kaip XIX amžiaus viduryje Lietuvos vardą iš žemėlapio išbraukė carinė Rusija. 1791 m. spalio 20 d. pasirašytas lyg gegužės 3-iosios konstitucijos atsvarai Abiejų Tautų savitarpio garantijos įstatymas buvo tik bevertis popierius... Lietuvos valstybės ir jame nebuvo, liko tik kažkoks regionas sritis.
Remiantis 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos idėja Lenkija teisino jau XX amžiaus pradžioje J.Pilsudskio ir L.Želigovskio grobikiškus tikslus, mūsų sostinės okupaciją, sukurptą vadinamą Vidurinės Lietuvos įkūrimą, priešiškumą Lietuvos valstybingumo atkūrimui.
Taigi pono E.Zingerio pasiūlymą būtų galima pavadinti neatsakingu, pigiu politiniu triuku, dangstantis Europos Sąjungos skraiste, atviresne Lietuvos visuomene ir panašiai. Štai Lietuvos lenkų liaudies partija gegužės 3-iosios konstitucijos vardu jau siūlo pavadinti net vieną Vilniaus skverą. Tokius siūlymus būtų galima pavadinti tik pasityčiojimu iš mūsų tautos išgyventų realijų.
Nuostabą kelia mūsų Seimo daugumos narių lengvabūdiškumas, neįsigilinimas į E.Zingerio projekto esmę. Kaip skelbė ELTA, sausio 17 dieną LR Seimas po pateikimo pritarė E.Zingerio minėtam pasiūlymui... Šis projektas toliau bus svarstomas kovo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje. Dar yra laiko atsipeikėti, prisiversti pavartyti Lietuvos istorijos puslapius.
Kalbant apie įstatyminės medžiagos ištakas, reikėtų prisiminti Vilniaus Seime 1529 metais priimtą LDK kanclerio Alberto Goštauto parengtą Pirmąjį Lietuvos Statutą, įtvirtinusį LDK valstybingumą, jos politinę santvarką. Pagaliau dabar mes turime savą Lietuvos Respublikos Konstituciją, žyminčią Lietuvos istorinį valstybingumą, jos teisinius pamatus, grįstus Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, padėjusiomis išsaugoti ir savo dvasinės kultūros pagrindinį elementą kalbą, raštą, savo papročius. Turime ir savo Konstitucijos, priimtos 1992 metais visuotine žmonių apklausa, dieną. Tai spalio 25-oji. Antros dienos, ypač dvelkiančios svetimybe, mums tikrai nereikia.
Zigmas TAMAKAUSKAS,
Kauno miesto savivaldybės Švietimo tarybos
ir Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio štabo narys,
LKD Kauno skyriaus Švietimo sekcijos pirmininkas
© 2007 XXI amžius
|