Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ieškant „modus vivendi“ su komunistais

Vatikano ir Vietnamo santykių peripetijos

Mindaugas BUIKA

Nepaisant persekiojimų Vietnamo katalikai liko ištikimi savo tikėjimui

Popiežius Benediktas XVI su jį aplankiusiu Vietnamo vyriausybės vadovu Ngujenu Dan Tunu

Vietnamo premjerą priėmė ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tercizijus Bertonė

La Vango Dievo Motinos atvaizdas

Vietnamiečiai tikintieji rodo ypatingą pagarbą savo ganytojams

Vietnamo katalikų šventovė

Vietnamo katalikai pasižymi aktyvia tikėjimo praktika

Bažnytinio gyvenimo klestėjimą sąlygoja aktyvi religinė praktika

Komunistų valdomas Vietnamas yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, dar neturinčių oficialių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu. Todėl Vietnamo vyriausybės vadovo Ngujeno Dan Tuno pirmasis apsilankymas Vatikane visuotinai vertinamas kaip popiežiaus Benedikto XVI reikšmingas pasiekimas stengiantis gerinti vietnamiečių katalikų bendruomenės, vienos didžiausių Azijoje, padėtį totalitarinio režimo sąlygomis.

„Šventasis Sostas reiškia savo pasitenkinimą dėl to vizito, kuris ženklina naują ir svarbų žingsnį į dvišalių santykių normalizavimą, – teigiama po sausio 25 dieną įvykusio Vietnamo premjero ir Popiežiaus susitikimo paskelbtame Vatikano spaudos centro komunikate. – Per pastaruosius keletą metų šie santykiai padarė konkrečią pažangą, atverdami naujas religijos laisvės sritis Katalikų Bažnyčiai Vietname.“

Iš 84 milijonų Vietnamo gyventojų katalikai sudaro 8-10 proc., jų yra apie 6-8 milijonai. Dauguma vietnamiečių yra budistai, tačiau, dešimtmečius šalyje vyraujant valstybinei ateistinio komunizmo ideologijai, jie beveik nepraktikuoja savo tikėjimo. Visai priešinga padėtis yra Vietnamo Katalikų Bažnyčioje, kuri sugebėjo atsispirti komunistų persekiojimams pirmiausia dėl vietos katalikų ištikimos ir aktyvios religinės praktikos. Įvairiais statistiniais ir sociologiniais vertinimais, sekmadienio šv. Mišiose dalyvauja 85-90 proc. vietnamiečių katalikų, tikinčiųjų būna gausu ir kasdienėse pamaldose.

Tarptautinės katalikų misijų žinių agentūros „Fides“ duomenimis, Vietname veikia 26 katalikų arkivyskupijos ir vyskupijos, kuriose darbuojasi 39 vyskupai, 2200 diecezinių kunigų ir 522 kunigai vienuoliai. Sielovadoje jiems padeda 1800 brolių vienuolių, 11,5 tūkst. seserų vienuolių, 1,5 tūkst. pasauliečių misionierių ir apie 51 tūkstantis katechetų. Tik praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje palaipsniui komunistų valdžios legalizuotose ir dabar perpildytose šešiose Vietnamo kunigų seminarijose studijuoja apie 1200 klierikų.

Iš pradžių į seminarijas buvo leidžiama priimti naujus studentus tik kas šešeri metai, tai yra, kai studijas baigdavo viena besirengiančių kunigystei laida. Dabar į seminarijas naujus studentus leidžiama priimti kas dveji metai, o sostinės Hanojaus seminarijai – kasmet. Visose Vietnamo kunigų seminarijose kartu su teologiniais dalykais yra privalomos marksizmo-leninizmo studijos. Net ir baigus seminariją dėl kiekvieno diakono kunigystės šventimų reikia gauti atitinkamų valdžios struktūrų leidimą.

Iki šiol sunkiai sprendžiamas naujų vyskupų skyrimo Vietnamui klausimas. Pagal esamą tvarką komunistinė vyriausybė pasilieka vadinamąją „veto teisę“ parenkant ganytojus. Taip Vatikanas siūlo konkretų dvasininką vyskupo postui, o vyriausybė pasako „taip“ arba „ne“. Neretai Vietnamo komunistai atmeta iškeltas pirmąsias ar netgi antrąsias kandidatūras, todėl vyksta netrumpos derybos. Ši „sistema“, be abejo, prieštarauja Katalikų Bažnyčios kanoninėms nuostatoms ir tradicijai, todėl, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, turės būti atšaukta.

Herojiška ištikimybė tikėjimui padėjo atlaikyti represijas

Kad komunizmas yra iš principo nusistatęs prieš religiją, kaip „liaudies opiumą“, ir kad jo galutinis tikslas yra Bažnyčios sunaikinimas, neturi kilti jokių abejonių. Todėl Vatikano santykiuose su valstybę valdančiu komunistų režimu – tas pats galioja ir Vietnamo atžvilgiu – kalbama apie pasiekimą dalinės tolerancijos, pasiremiant tarptautinėmis žmogaus teisių normomis, bei įgyvendinimą vadinamojo „modus vivendi“, suteikiančio kiek įmanoma normalesnę tikinčiųjų bendruomenės egzistenciją. Bažnyčios persekiojime ir jos veiklos suvaržyme Vietnamo komunizmo specifika – dėl sudėtingos vietnamiečių tautos XX amžiaus istorijos priešinantis okupantams ir kolonizatoriams japonams ir prancūzams, sunkaus karo Pietų Vietname (1960-1975), dalyvaujant Jungtinių Valstijų kariuomenei, – yra kaltinimas katalikybei neva „bendrininkavimu su kolonialistais“.

Nors popiežius Paulius VI (1963-1978) viešais pareiškimais buvo pasmerkęs JAV vykdytą Šiaurės Vietnamo bombardavimą, savo laiškais tuometiniam JAV prezidentui Lindonui Džonsonui bei Pietų ir Šiaurės Vietnamo lyderiams ragino taikiai išspręsti konfliktą, tačiau būtent po šalies suvienijimo ir komunizmo visiško įsivyravimo Pietų Vietname buvo vykdomos didžiosios represijos prieš vietos katalikus, nuteisiant ir ilgam įkalinant dvasininkus, „bendradarbiavusius su kolonizatoriais“. (Tėvų dominikonų ir jėzuitų XVI ir XVIII amžiais pradėta Vietnamo evangelizacija buvo vienodai stipri šalies pietuose ir šiaurėje. Tačiau po 1954 metų Ženevos tarptautinių sutarčių, faktiškai įteisinusių komunistų valdymą šiaurėje, katalikai masiškai traukėsi į pietus, kur jie dabar sudaro žymiai didesnę dalį (kai kur iki 20-25 proc.) tarp vietos gyventojų.)

Tačiau herojiškas vietnamiečių katalikų atkaklumas ir ištikimybė savajam tikėjimui, žlugęs komunistų bandymas Kinijos pavyzdžiui sukurti režimo kontroliuojamą „patriotinę Bažnyčią“, taip pat Vatikano diplomatų išmoningas darbas siekiant įtikinti Vietnamo vyriausybę sąlyginio sambūvio su Katalikų Bažnyčia naudingumu padėjo rasti tam tikrą pusiausvyrą katalikų bendruomenės gyvenime. Čia taip pat prisidėjo naujos kartos Vietnamo komunistų vadovybės suartėjimo su Vakarais pastangos ir siekimas visavertiškai dalyvauti tarptautiniame gyvenime. Pavyzdžiui, šiemet Vietnamas buvo priimtas į Tarptautinę prekybos organizaciją, ir šio sprendimo viena pagrindinių sąlygų buvo pagerėjimas žmogaus teisių srityje, tarp jų ir religijos laisvės garantijos.

Pradedant žymiojo Vatikano diplomato, buvusio Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininko kardinolo Rožero Ečegerajaus 1989 metų vizitu, Vietnamą reguliariai, beveik kasmet, lanko Šventojo Sosto delegacijos, tvarkydamos vietinės Bažnyčios reikalus, ypač naujų vyskupų skyrimą. Kulminaciniu laikytinas paskutinis, 14-asis, Vatikano delegacijos apsilankymas Vietname 2005 metų lapkritį, kai delegacijai vadovavęs tuometinis Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Kresčensijus Sepė susitiko su Vietnamo vicepremjeru Vu Choanu. To vizito metu kardinolas K.Sepė šalies sostinės Hanojaus katedroje suteikė kunigystės šventimus 57 vietnamiečiams diakonams bei aplankė popiežiaus Benedikto XVI ką tik įsteigtą naują Ba Rija vyskupiją.

Jonas Paulius II komunistų režimo nebuvo pakviestas

Buvo daromos tam tikros pastangos organizuoti popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkąją kelionę į Vietnamą 1989 metų spalį minint garsiosios La Vango Dievo Motinos šventovės 200-ąsias metines. Nepaisant vietnamiečių vyskupų oficialaus kvietimo ir Jono Pauliaus II viešo pareiškimo apie „galimybę“ tokiai jo piligrimystei, tuometinė Vietnamo vyriausybė davė suprasti, kad „tuo momentu neturėjo intencijų kviesti Popiežiaus“. Negalėdamas nuvykti, Šventasis Tėvas paskelbė kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad „malda prisijungia prie vietnamiečių tikinčiųjų ir piligrimų, kurie patiki save Mergelės Marijos globai ir prašo Švenčiausios Motinos vesti Katalikų Bažnyčią Vietname jos kelionėje pas Viešpatį ir padėtų jai tame liudijime, kurį ji turi nešti prasidedant trečiajam krikščionybės tūkstantmečiui“.

Mirus popiežiui Jonui Pauliui II, į laidotuves Vietnamo valstybinė delegacija nebuvo atsiųsta, tačiau tuometinis šalies premjeras Famas Van Kajis savo notoje Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Andželui Sodanui pareiškė „gilią užuojautą Šventajam Sostui, pasaulio katalikų bendruomenei ir Vietnamo katalikams“. Ta proga valdžia Hanojaus katedroje pastatė didžiulį ekraną, kad susirinkę tikintieji galėtų stebėti Popiežiaus laidotuvių ceremoniją. Išvis Vietnamo režimo pareigūnų vizitai į Vatikaną buvo žymiai retesni nei Šventojo Sosto atstovų apsilankymai Pietryčių Azijos šalyje. Tačiau tokie vizitai buvo, įskaitant Vietnamo vicepremjero Vu Choano priėmimą Apaštališkuose rūmuose 2002 metų lapkritį, ir tai taip pat ženklino siekį normalizuoti dvišalius santykius.

Paskutinysis Vietnamo vyriausybinės delegacijos (iki dabartinio premjero Ngujeno Dun Tuno vizito) apsilankymas Vatikane vyko 2005 m. birželio 27-liepos 2 d. „Valstybės sekretoriate vykusiame darbiniame susitikime, kuriame vyravo nuoširdžios pagarbos ir vaisingo dialogo atmosfera, vadovaujant santykių su valstybėmis paseksetoriui monsinjorui Pietrui Parolinui, buvo susitelkta, kaip paprastai, į kai kuriuos Katalikų Bažnyčios Vietname gyvenimo klausimus, apžvelgiant įvykusius poslinkius ir likusias problemas“, – teigiama vėliau paskelbtame Vatikano spaudos centro komunikate.

Vietnamo delegacija taip pat buvo priimta tuometinio Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus (užsienio reikalų ministro) arkivyskupo Džiovanio Lajolo, ji aplankė Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektą kardinolą K.Sepę, vedė pokalbius su Romos katalikiškuose universitetuose studijuojančiais vietnamiečiais seminaristais. Delegacija taip pat dalyvavo Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės šv. Mišiose, kuriose popiežius Benediktas XVI įteikė palijus naujai paskirtiems arkivyskupams metropolitams, tarp kurių buvo ir naujasis 63 metų Hanojaus arkivyskupas Ngo Kvan Kietas. Šiuo paskyrimu pagaliau gavo įpėdinį 85 metų kardinolas Polis Žozefas Fam Tin Dunas, šalies sostinės diecezijai vadovavęs daugelį metų.

Diplomatiniams santykiams reikalinga religijos laisvės

Daugelis stebėtojų, vertindami šį Vatikano ir Vietnamo ryšių vystymąsi, kelia klausimą dėl galimo visiško jų „normalizavimo“, tai yra formalių diplomatinių santykių atkūrimo, kas realiai leistų ir Popiežiui apsilankyti toje šalyje, ko taip trokšta vietos katalikai. Sausio pabaigoje įvykusio Vietnamo premjero Ngujen Dan Tuno vizito Vatikane išvakarėse duotame interviu žiniasklaidai šalies didžiausios Ho Ši Mino (buvusio Saigono) katalikų diecezijos arkivyskupas kardinolas Fam Min Manas sakė, kad diplomatinių santykių užmezgimas visai įmanomas.

„Praėjusį lapkritį aš ir keletas vyskupų buvome susitikę su Vietnamo Socialistinės Respublikos prezidentu Ngujen Min Trietu, – diplomatiškai kalbėjo kardinolas katalikų žinių agentūrai „Asia News“. – Mes svarstėme ir apsikeitėme nuomonėmis dėl religijos laisvės, nuosavybės teisių, Bažnyčios atsakomybės šalies pažangai, ypač švietimo ir sveikatos srityse. Prezidentas pažadėjo, kad vyriausybė palaipsniui atsilieps į (Bažnyčios) teisėtus lūkesčius“. Ganytojas reiškė įsitikinimą, kad dėl šių susitikimų ir dialogo „Vatikanas ir Vietnamo vyriausybė vis labiau vieni kitus supras“ ir jų santykiai toliau gerės. „Aš taip pat manau, kad atėjo laikas oficialių santykių užmezgimui“, – sakė kardinolas F. Min Manas.

Iš tikrųjų pastarųjų kelerių metų laikotarpiu Katalikų Bažnyčiai Vietname buvo leista vykdyti ribotą švietėjišką ir karitatyvinę veiklą, kuri iki šiol buvo rezervuota tik valstybinėms institucijoms. Bažnyčia dabar skiria ypatingą dėmesį AIDS ligonių, našlaičių, neįgaliųjų ir senų žmonių globai, stebindama komunistų pareigūnus ne tik atsidavimu, bet ir kompetencija. Taip pat, kaip pastebėjo interviu tarptautinei katalikų žinių agentūrai „Zenit“ neseniai Vietname su Prancūzijos vyskupų delegacija apsilankęs Turo arkivyskupas Bernaras Nikola Obertenas, vietos Bažnyčiai „pamažu grąžinami kai kurie konfiskuoti pastatai bei kitos gėrybės“, duodami leidiniai naujoms bažnyčioms statyti ir patalpos seminarijoms.

Kita vertus, visose tarptautinėse žmogaus teisių gynėjų ataskaitose komunistų valdomas Vietnamas išvardijamas tarp šalių su rimtais religijos laisvės pažeidimais. Ekspertai pažymi, kad ypač atokiose provincijose tikinčiųjų bendruomenės patiria stiprią diskriminaciją, tikėjimo niekinimą ir draudimą celebruoti viešas pamaldas. Išaiškinami faktai, kada provincijos valdžios pareigūnai arba kompartijos funkcionieriai teigia tikintiesiems, kad jų visa religinė veikla „draudžiama įstatymų“ kaip labai „reakcinga“, ir jeigu jie nepaliks savo tikėjimo, „bus izoliuoti“. Valdžios agentai stengiasi paveikti ir dvasininkus, kad jie vengtų viešų pamaldų ir artimesnio bendravimo su tikinčiaisiais ir jų šeimomis. Vietnamo premjero vizito išvakarėse didelė, beveik dviejų tūkstančių asmenų grupė aktyvių vietnamiečių dvasininkų, vienuolių ir pasauliečių paskelbė jų pasirašytą peticiją Popiežiui, kurioje pažymima, jog 2004 ir 2005 metais priimtais Vietnamo kompartijos ir parlamento dekretais siekiama stiprinti Bažnyčios gyvenimo kontrolę.

Todėl baigiamajame komunikate apie įvykusį popiežiaus Benedikto XVI ir Vietnamo ministro pirmininko N. Dan Tuno susitikimą nieko nekalbama apie oficialių diplomatinių santykių užmezgimą. Jame tik teigiama, kad „diskusijų eigoje dėmesys buvo sutelktas į liekančias problemas, kurios, kaip viliamasi, bus nagrinėjamos ir išspręstos per esamus dialogo kanalus, kas ves į vaisingą bendradarbiavimą tarp Bažnyčios ir valstybės“. Taip katalikų bendruomenė galės dar efektyviau prisidėti prie šalies bendrojo gėrio kūrimo, ypač „skatinant moralines vertybes“ ir „skleidžiant solidarumo kultūrą“ tarp visų gyventojų ir ypač jaunimo. Vietname, kaip ir pokomunistinėje Rytų Europos buvusios valstybinio ateizmo ideologijos moraliai nualintoje visuomenėje, prasidėjus ekonominėms ir socialinėms permainoms, labai suvešėjo godumas turtui, seksualinis palaidumas bei korupcija, tad Hanojus tikisi šioms blogybėms įveikti pasitelkti didžiulį dvasinį autoritetą turinčią Bažnyčią.

© 2007 „XXI amžius“