|
Dalyvaukime rinkimuose
Savivaldybių rinkimų išvakarėse su dideliu nerimu reaguojame į pranešimus, kad daugiau kaip pusė piliečių neketina juose dalyvauti. Kai žmonės vengia spręsti, kas rytoj tvarkys jų vietovės reikalus, atkeliami vartai į valdžią atsakomybės stokojančioms grupėms, nes joms pakanka suvilioti santykinai nedidelę rinkėjų dalį. Bažnyčia moko, kad gyvenimas demokratinėje sistemoje negalėtų vaisingai plėtotis be aktyvaus, atsakingo ir dosnaus visų dalyvavimo (...). Tikintys pasauliečiai, kurie, vadovaudamiesi krikščioniškąja sąžine, vykdo savo bendrąsias pilietines pareigas pagal šią sąžinę atitinkančias vertybes, kartu vykdo ir savo užduotį pripildyti laikinųjų dalykų tvarką krikščioniškosios dvasios (2002 m. Tikėjimo mokslo kongregacijos Doktrininė nota dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime, 1). Todėl raginame nenumoti ranka į savo teisę ir pareigą dalyvauti miesto ar rajono valdyme.
Mėginame suprasti ir priežastis, kurios atgraso nuo balsavimo. Žmonėms be galo sunku atskirti tikruosius politikų darbus ir dorus užmojus nuo reklamos sukurtų greitos gerovės pažadų. Todėl jau ne kartą nusivilta daug žadėjusiomis, bet netesėjusiomis ir pavadinimus keičiančiomis partijomis. Taigi ryžtamės priminti, kokių agitacinių apgavysčių dera saugotis, kokiais principais išmintinga grįsti savo sprendimą.
Rinksime savivaldos deputatus, todėl pirmiausia susimąstykime, ką reiškia savivalda. Tai valdžia, kuri yra arčiausiai mūsų, sprendžia kasdienius reikalus. Vadinasi, renkamieji turėtų nuolat būti šalia žmonių, išmanyti konkrečios vietovės rūpesčius, o ne bendromis frazėmis kalbėti apie visuotinę gerovę bei tvarką. Nepasitikėkite tais, kurie žada spręsti visos šalies problemas sutvarkyti sveikatos apsaugą ar kompensuoti sausros nuostolius. Visuomet klauskite, ar tai, kas žadama, gali nuveikti savivaldybė. Juk ji atsakinga už vangiai dirbančius vietos tarnautojus, žmonių vargui abejingus socialinius darbuotojus, šaltas mokyklas, uždaromas ambulatorijas, atmestinai teikiamas komunalines paslaugas.
Balsuosite ne už konkrečius asmenis, bet už partijas. Jos mėgina į sąrašus įtraukti kuo daugiau garsių vardų politikų, televizijos žvaigždžių. Verta suabejoti, ar Seimo ir Europos Parlamento nariai, į svetimą valstybę pasitraukę asmenys, šou verslo atstovai, kurių veidai mirga ekrane, pames turimus užsiėmimus ir mandatus dėl vietos savivaldybės taryboje. Tikėtina, kad po rinkimų juos pakeis niekam negirdėti partijos eiliniai iš sąrašo galo. Todėl geriau orientuotis į tuos kandidatus, kurie ne vien prieš rinkimus lankė atokiausius kaimus, bet gyvena šalia. Būtina pasidomėti ne aktoriniais, o praktiniais kandidatų sugebėjimais, išmanymu apie socialines, kultūrines, ūkines problemas.
Kai kurie buvę merai girsis išasfaltuotais keliais ir statybų mastais, tačiau išdrįskite pasiteirauti, ar tai tikrai savivaldybės darbas. Dalis į akis krintančių nuopelnų priklauso verslininkams, Vyriausybei, ES. Verčiau atkreipkite dėmesį, ar buvo rūpinamasi paprastais, tačiau vietos gyventojams svarbiais dalykais, ar paisyta viso rajono, o gal tik jo centro interesų, išgražinta tik pagrindinė aikštė. Gal organizuoti brangūs festivaliai, bet likusias 360 dienų paaugliai šlaistėsi gatvėmis? Gal projektuotos arenos, bet stigo paprasčiausių krepšinio aikštelių, suoliukų ir šiukšlių dėžių kiemuose bei skveruose? Gal prieš TV kameras senoliams teiktos prabangios gėlės, tačiau atokaus kaimo ar gatvės pensininkai palikti be maršrutinio autobuso, viešojo transporto stotelės ir neturi galimybės pasiekti medicinos įstaigą, maisto prekių parduotuvę, o tuo labiau bažnyčią?
Sąmoningiems krikščionims ir visiems geros valios žmonėms svarbu, kad būtų palaikoma šeima, gerbiama žmogaus gyvybė, paisoma asmens orumo, siekiama visuomenės santarvės. Todėl derėtų apmąstyti, kokios vertybės svarbios partijai, už kurią ketinate balsuoti, kokius principus jos atstovai gynė Seime. Ar jie siūlė dirbtinio apvaisinimo įstatyme įtvirtinti saugiklius, neleidžiančius naikinti gyvybės embrionų? Ar jie rėmė alkoholio reklamos ir pardavimo ribojimą? Ar jie buvo už realią nepilnamečių apsaugą nuo smurto, pornografijos, magijos ir apgavysčių, plūstančių iš žiniasklaidos? O gal priešingai, jus sudominusios partijos lyderiai nuolat per radiją ragino ir Seime registravo siūlymus suteikti gėjų ir lesbiečių poroms šeimos statusą? Gal patyčias iš religijos ir tikinčiųjų jie apgaulingai vadino modernios visuomenės teise?
Ne mažiau svarbu prisiminti, ką praėjusioje savivaldybės tarybos kadencijoje rėmė jums patinkančios partijos nariai. Ar lengvatinėmis sąlygomis skirdami sklypus ir suteikdami panaudai savivaldybės patalpas jie paisė žmonių dvasinių, kultūrinių ir sveikatos interesų? Ar rūpinosi tautinėmis tradicijomis ir kultūra? Ar atsižvelgė į religinius ir patriotinius jausmus, pagarbą sakralioms vietoms? Ar stengėsi, kad vaikai neleistų pamokų laiko ir vėlyvų vakarų interneto bei žaidimų automatų kambariuose?
Vargu ar tiesiais keliais gaunami pinigai, už kuriuos sumokama ryškiausia ir garsiausia agitacija. Neparduokite balsų už nemokamas pramogas ar menkas dovanėles. Susidarykite tvirtą nuomonę ir saugokite savo orumą, nes tie, kurie į jį kėsinasi, pirmieji numos ranka į dosniai dalytus pažadus.
Tik nuolat rūpindamiesi savo bendruomenės bei Tėvynės reikalais pasieksime geresnio gyvenimo ir sąžiningesnės valdžios. Tą rūpestį patvirtinsime sąmoningai dalyvaudami rinkimuose. Popiežius Benediktas XVI mums primena, kad tikinčių pasauliečių kaip piliečių pareiga tiesiogiai veikti viešojoje erdvėje. O Bažnyčia nori prisidėti pateikdama savo socialinę doktriną bei stiprindama tas moralines ir dvasines jėgas, kurios padeda teisingumo reikalavimus iškelti aukščiau už asmeninius interesus. Suvokti, priimti ir sustiprinti teisingumą gali kiekvienas žmogus, tačiau jo dvasia turi atsikratyti snaudulio.
Kviečiame jus nuoširdžiai maldai, kuri pažadintų kiekviename iš mūsų glūdintį įsipareigojimą teisingumui. Visi drauge prašykime Dievo, kad mums ir mūsų renkamiesiems duotų išminties, atvertų akis ir sujudintų sąžinę.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas
Mons. Gintaras Grušas,
Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius
© 2007 XXI amžius
|