|
Renesansas
Petras KATINAS
Viena komercinė Lietuvos televizija iš anksto išreklamavo laidą, kurioje patogiai minkštame fotelyje atsidrėbęs LKP-LDDP-LSDP pirmasis sekretorius A.Brazauskas pareiškė, kad V.Landsbergis jam neegzistuoja. Aišku, nieko stebėtina. Tiktai kažkodėl buvęs Kremliaus parankinis taip atvirai pasakė jau septynioliktaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais. Nors Prezidentu ir Premjeru buvo tapęs to neegzistuojančio V.Landsbergio dėka. Pagaliau atsiskleidė: buvęs Prezidentas ir Premjeras, pareiškęs apie jam neegzistuojantį prof. V.Landsbergį, kartu parodė, kad gal ir ta nepriklausomybė jam ir jo partiniams bičiuliams neegzistuoja.
Apskritai buvusiųjų atgimimas ar renesansas, nesvarbu, kaip pavadintume, prasidėjo su nepaprastu aktyvumu. Pirmiausia buvusių kagėbistų, kadrinių ir nekadrinių, atsarginių ar rezervininkų gretose. Juk tik labai naivus ar proto likučius praradęs gali postringauti, kad KGB rezervo paskirtis buvo tik šiaip sau. Esą KGB vadovai savo ataskaitose Maskvos vyresnybei tik dėl paukščiuko sudarinėjo tuos rezervininkų sąrašus, norėdami pademonstruoti, kaip gerai jie dirba. Juk buvęs Lietuvos TSR KGB padalinio šefas Caplinas, vos pradėjus aušti Atgimimo aušrai, jausdamas, kad etatinių KGB karininkų gali ir nepakakti susidorojant su buržuaziniais nacionalistais, ėmė skubiai kurti ir gausinti KGB rezervą. Įdomu, kodėl jokia Seimo komisija, o ypač brazauskininkai, niekada nekalba apie tai, kad tuoj po 1990 m. kovo 11-osios buvo sudarinėjami sąrašai asmenų (apie du tūkstančius), kurie turėjo būti likviduoti. Jeigu ne fiziškai, tai bent jau išgrūsti į Sibiro lagerius. Aišku, pirmasis tame sąraše buvo prof. V.Landsbergis, kuris dabar nebeegzistuoja A.Brazauskui.
Dar prieš dvejus metus bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre laimėjęs buvęs KGB kadrinis karininkas Kęstutis Džiautas, prisiteisęs iš valstybės septynių tūkstančių eurų kompensaciją už jo pažeistas žmogaus teises, dabar apskundė Lietuvos Vyriausybę vietiniam teismui, reikalaudamas 100 tūkstančių kompensacijos už patirtą neturtinę žalą. Esą pagal vis dar galiojantį Liustracijos įstatymą buvusiems KGB darbuotojams uždrausta dirbti ne tik valstybinėse institucijose, bet ir saugos tarnybose, ryšių sistemoje, bankuose, tapti privačiais detektyvais, dirbti su vaikais švietimo įstaigose. Žodžiu, anot nuskriausto KGB karininko K.Džiauto, jis dėl to įstatymo tapo beveik visiškas vargšas. Kagėbistų kaltinimai, kad jiems neva neleidžiama dirbti privačiose struktūrose, tėra tik išpūstas muilo burbulas. Kas gi, pavyzdžiui, tvarkosi viešbučių versle, tose pačiose privačiose apsaugos tarnybose ir kitose struktūrose? O ką jau kalbėti apie su Rusijos kapitalu ir, aišku, su tam tikromis jos struktūromis susijusias firmas ir bendroves. Ten apstu kagėbistų: ir kadrinių, ir rezervininkų. Be K.Džiauto, J.Sidabro ir kitų buvusių kagėbistų kreipimosi į Strasbūro ir Lietuvos teismus dėl jų tariamos diskriminacijos bei jų gynėjų Seime nepaprasto suaktyvėjimo, pirmiausia, žinoma, lemia vadinamųjų socialdemokratų, kitaip tariant, brazauskininkų, pozicija. Štai motininės partijos seniūnė Irena Šiaulienė visomis išgalėmis gina rezervininkus. Ji tai daro gal net ne savo iniciatyva, o gavusi tiesioginį savo pirmojo sekretoriaus nurodymą. O kur dar teismai, išteisinantys ne tik Šatriją, bet ir šiomis dienomis triumfuojantį buvusį LDDP tarybos narį, buvusio partijos organo Tiesa akcininką, besidedantį dideliu Vokietijos verslininku, Algį Klimaitį, kuris jau pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo įvardytas kaip KGB agentas Kliugeris. Apie tai išsamiai įrodyta 1995 metais paskelbtame KGB dokumentų rinkinyje Iš naujausios Lietuvos istorijos (dokumentų rinkinys). Šioje knygoje buvo pateikta daugybė dokumentų, ir be jokių komentarų apie A.Klimaičio (Kliugerio) ir bičiulės Kazimiros Prunskienės (Šatrijos) veiklą Maskvos naudai. Ir štai Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino pernai gegužės mėnesį priimtą Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo A.Klimaitis (Kliugeris) pripažintas sovietinio saugumo bendradarbiu. Įsismaginęs išteisintasis verslininkas A.Klimaitis dabar atnaujina net tris civilines bylas, iškeltas žiniasklaidos priemonėms, kurios citavo leidinio Iš naujausios Lietuvos istorijos ištraukas ar nepagarbiai atsiliepė apie šį knygoje įvardytą KGB šnipą. Vienoje tokioje byloje A.Klimaitis, gindamas savo garbę ir orumą, netgi reikalauja atlyginti ir materialinę žalą dešimt tūkstančių litų. Taigi Liustracijos komisijos nariams belieka tiktai beviltiškai skėsčioti rankomis dėl tokio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Tvirtu komisijos narių įsitikinimu, ji turėjo daugiau nei pakankamai įrodymų, kad A.Klimaitis buvo KGB žmogus.
Sujudo ne tik buvę, o gal ir dabar tebeesantys kagėbistai. Štai nepriklausoma žiniasklaida ėmė lieti krokodilo ašaras dėl to, kad Lietuvos valdžia nepakankamai įvertino žinomus Lietuvos kino aktorius Donatą Banionį ir Regimantą Adomaitį. Pastarąjį 70-mečio jubiliejaus proga šiltai pasveikino pats Rusijos prezidentas V.Putinas, kuo aktorius labai džiaugėsi. Na, o prieš kelerius metus jubiliejaus proga tas pats KGB pulkininkas, dabar Rusijos prezidentas V.Putinas, surengė net priėmimą D.Banioniui ir akcentavo, kad tik jo personažo (vaidino nusipelnusį KGB šnipą) dėka V.Putinas pasirinko kagėbisto profesiją. Tuo tarpu pats D.Banionis po tokio aukšto Kremliaus valdovo įvertinimo viešai skundėsi, kad jo jubiliejus, skirtingai nei Maskvoje, Lietuvoje taip pagarbiai ir iškilmingai paminėtas nebuvo. Nepriklausoma žiniasklaida vėl cituoja šio kino grando pasakytus žodžius. Visi Lietuvoje myli NATO ir ES. O manęs nemyli. Daugelis net nežino, kas aš toks. NATO visi žino, o Banionio ne, verkšleno aktorius.
Visiškai suprantama, kad V.Putinas, tiksliau, jo kagėbistinė aplinka, nepamiršta Lietuvos sportininkų, garsinusių SSRS, ir aktorių, vaidinusių sovietiniuose propagandiniuose filmuose. Kremlius tuo dar kartą leidžia suprasti, kad daugelį Lietuvos žmonių jie vis dar tebelaiko savais. Deja, sprendžiant iš kai kurių politikų ir sovietizuotų inteligentų pareiškimų, kaltinti V.Putiną už tai neverta. Juk daugelis kaip kokios dangiškos manos laukia kokio nors Kremliaus numetamo ledinuko. Savo penktosios kolonos Maskva niekada nepamiršta.
Nepriklausoma žiniasklaida ir toliau uoliai vykdo savo užduotį. Štai nespėjo A.Brazauskas viešai pasiskųsti, kad landsbergininkai norėjo jį nušauti, ėmė pūsti pavojaus dūdas, esą pas Kovo 11-osios Akto signatarą, ilgametį Sibiro lagerių kankinį L.Simutį renkasi buržuaziniai nacionalistai, konkrečiai, nepriklausomos Lietuvos teismo nuteistas irgi sovietinių lagerių kalinys A.Petrusevičius ir kiti buvę nusikaltėliai savanoriai. Be jokių užuolankų leidžiama suprasti, kad jie rengia kažkokį sąmokslą prieš brangiąją partiją ir vyriausybę. Kas toliau? Ogi bus taip, kad KGB šmėklos ne tiktai atgijo, bet ir veikia atvirai, kaip ir okupacijos metais. Ir ne vien tik šmėklos. Pirmiausia akylai stebi iškiliausius Lietuvos patriotų butus, o ypač kas lankosi tuose butuose. Apie sekimo rezultatus informavus ką reikia, bemat ištrimituoja komercinės televizijos ir didžiausias Lietuvos dienraštis. Ką visa tai reiškia, matyt, aiškinti nereikia. Tokie, kaip visą savo gyvenimą paskyrę kovai už Lietuvos laisvę nepalaužiami ir nepaperkami Lietuvos patriotai L.Simutis, A.Petrusevičius atvirai skelbiami vos ne valstybės nusikaltėliais. Ir jeigu ta dar likusi mąstanti visuomenės dalis neatsipeikės, nepajusime, kaip atsidursime toje pačioje baloje, kurioje buvome ilgus dešimtmečius.
© 2007 XXI amžius
|