Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Dievui pašvęstojo gyvenimo diena

Grabnyčių šventės procesija Kauno Arkikatedroje Bazilikoje

Procesijoje – arkivyskupijos vienuolijų seserys Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Vasario 2 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje buvo švenčiamos Viešpaties paaukojimo iškilmės. Jų pradžioje liturgijai vadovavęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pakvietė šv. Mišių aukoje susitikti Viešpatį, kurį kitados Simeonas ir Ona atpažino Marijos ir Juozapo į šventyklą atneštame ir Dievui paaukotame Jėzuje. Pamaldos prasidėjo iškilminga procesija su žvakėmis. Per Grabnyčias tradiciškai dėkojama Dievui už pašvęstojo gyvenimo dovaną, tad procesijoje kartu su visais tikinčiaisiais ėjo gausiai tądien į Arkikatedrą susirinkusios arkivyskupijos vienuolijų seserys. Šv. Mišias koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS, mons. Adolfas Grušas, kunigai, tarp kurių buvo jėzuitų, saleziečių ir marijonų kongregacijų narių.

Homiliją pasakė arkiv. S. Tamkevičius atkreipęs dėmesį į tris girdėtos Evangelijos sąvokas: Įstatymą, šventyklą ir auką. Pasak ganytojo, „šiuolaikinis žmogus neretai pats sau nori būti įstatymas, pavergtas daiktų nesupranta aukojimosi, o savimeilė jį uždaro į kalėjimą, pro kurio langus nesimato nei Dievo, nei žmonių. Kristaus Paaukojimo šventėje mums rodomas kelias, kuriuo turi eiti žmogus; jo gyvenimas gražus ir vertingas tiek, kiek jame yra aukos dvasios – sugebėjimo mylėti“. Arkivyskupas paminėjo pašvęstojo gyvenimo asmenis, kurie ištikimai laikosi Dievui duoto pažado, yra brangūs pirmiausia ne dėl gerų darbų, o todėl, kad yra tikėjimo, vilties ir meilės ženklas pasauliui. „Žmogus be tikėjimo – tik benamis keleivis šiame pasaulyje, be vilties – nepagydomas ligonis, be meilės – tik nykiai egzistuojantis“, – sakė ganytojas ir ragino nebijoti aukos – ne apiplėšiančios žmogų, bet jį praturtinančios. Jis padėkojo vienuoliams už ištikimybę Dievui, o tėvams – už pasiaukojančią meilę, per kurią jų vaikai atrastų Dievo meilę.

Iškilmingos liturgijos metu Arkikatedroje Bazilikoje giedojo įvairių kongregacijų seserys vienuolės. Po šv. Mišių arkivyskupijos konferencijų salėje buvo rodomas dviejų dalių dokumentinis filmas apie Lietuvos pašvęstąjį gyvenimą (autorius – Dalius Ramanauskas).

Seserys ir broliai vienuoliai drauge šventė Eucharistiją ir kitą dieną, vasario 3-iąją, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Šv. Mišioms su Valandų liturgijos vakarine malda vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, SJ, koncelebravo broliai kunigai. Homiliją sakė kun. Kastytis Šulčius, prieš šv. Mišias susitikime su vienuolėmis kalbėjęs apie šių metų pavasarį prasidėsiantį šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijų lankymąsi Lietuvoje ir arkivyskupijoje bei krikščionišką prasmę. Pabrėždamas, jog šventųjų ir kankinių dvasinis palikimas yra gyvasis Bažnyčios paveldas, kun. K.Šulčius kvietė seseris šv. Teresėlės, kurią popiežius Jonas Paulius II pavadino meilės mokslo žinove, pavyzdžiu būti Kristaus veido atvaizdu pasaulyje.

Po šv. Mišių buvo giedamas Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai himnas – Akatistas, paskui vienuoliai dalyvavo agapėje jėzuitų namuose.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba

© 2007 „XXI amžius“