|
Signatarų namus papuošė istorinis paveikslas
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vasario 12 dieną Signatarų namų vadovė Meilutė Peikštenienė sukvietė žurnalistus, norėdama pasidalyti nepaprasto įvykio įspūdžiais. Ant sienos kabėjo iki tol nematytas didžiulis Petro Kalpoko (1880-1945) paveikslas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas, sausio mėnesį parvežtas iš Lietuvos ambasados Vašingtone. Švelniai restauruotas Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse, paveikslas surado pačią tinkamiausią nuolatinę vietą. Jis papuošė Signatarų namų vestibiulio sieną. Dabar kiekvienas, peržengęs šių namų slenkstį, nevalingai pažvelgs į dešinę. Jeigu labai neskubės, žvilgsnis ilgam sustos ties paveikslu, vaizduojančiu istorinį Lietuvos valstybingumo momentą, kai Lietuvos Tarybos visi dvidešimt narių, susirinkę Vilniuje, į Didžiosios gatvės 30-uoju numeriu pažymėtą namą (dabar Pilies g. 26), 1918 m. Vasario 16-osios vidurdienį pasirašė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Aktą, juo atkurdami šalies valstybingumą.
Paveikslo viduryje galinga Jono Basanavičiaus figūra. Tautos patriarchas nutapytas stovintis. Rankoje jis laiko lapą popieriaus. Galima numanyti, jog skaito ką tik pasirašytą Aktą. Šalia jo kiti Lietuvos Tarybos nariai, tai yra jų individualizuotos figūros, raiškūs portretai. Visų akyse neslepiamas džiaugsmas, šioks toks atsipalaidavimas atlikus reikšmingą darbą ir rūpestį keliantis klausimas: kas bus toliau su Lietuva? Paveikslui prigijo sutrumpintas pavadinimas Signatarai.
Jo atsiradimo istoriją papasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, šio muziejaus dailėtyrininkė Jolanta Bernotaitytė ir P.Kalpoko vaikaitė lituanistė Silvija Vėlavičienė.
1939 m. rugsėjo 10 d. Niujorke buvo atidaryta Pasaulinė paroda. Tarp kitų tautų, joje dalyvavo ir Lietuva, anot B.Kulnytės, tarsi iš sapnų išplaukęs kraštas, sparčiai modernėjanti valstybė. Lietuvos paviljonas buvo pastatytas labai gražioje ir lengvai surandamoje vietoje. Aukštai plevėsavo mūsų trispalvė, šalia jos Pasaulinės parodos vėliava. Įėjimą puošė skulptoriaus Juozo Mikėno (1901-1964) sukurta moters figūra, vienoje rankoje laikanti javų pėdą, darbo simbolį, kitoje balandį, simbolizuojantį taiką. Paviljonas turėjo keletą salių. Garbės salėje buvo eksponuojami septyni paveikslai didelio formato drobės, vaizduojančios svarbiausius Lietuvos istorijos momentus. Šalia trijų P.Kalpoko darbų buvo eksponuoti Adomo Galdiko (1893-1969) Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas po laimėto Žalgirio mūšio, Stasio Ušinsko (1905-1974)Lucko suvažiavimas ir Adomo Smetonos Steponas Batoras įkuria Vilniaus universitetą. Lietuvos paviljonas buvo gausiai lankomas. Apie tokį netikėtą pasisekimą daug rašė tuometinė JAV lietuvių spauda, o Lietuvos spaudoje mirguliavo tik viena kita žinutė. Ir tai suprantama: Europoje tvyrojo Antrojo pasaulinio karo nuojauta. Spaudos dėmesys krypo politikos link.
Lietuvos paviljono eksponatai į tėvynę nebegrįžo. Tam sutrukdė prasidėjęs karas, mūsų tėvynės okupacija. Kaip žinome, JAV Lietuvos okupacijos nepripažino. Paveikslas Signatarai, kabodamas Lietuvių ambasadoje Vašingtone, visiems bylojo apie mūsų valstybingumą. Kilo pagrįstas klausimas: Koks likimas kitų paveikslų, eksponuotų Garbės salėje 1939 metais? B.Kulnytė atsakė: Žinome, kur tie paveikslai yra, tačiau apie tai dar ankstoka kalbėti.
Norisi grįžti į Signatarų sukūrimo aplinkybes. Lietuvos valstybė labai atsakingai rengė savo ekspoziciją Pasaulinei parodai. Prieš metus, tai yra 1938-aisiais, buvo atrinkti dailininkai. P.Kalpokui, peizažų ir portreto meistrui, teko pati didžiausia užduotis per vienerius metus nutapyti net tris paveikslus. Jam talkino sūnus dailininkas Rimtas Kalpokas, niekada nesisavinęs tų trijų paveikslų autorystės. Kai buvo kuriami Signatarai, dar gyveno Jonas Vailokaitis (1886-1944), Aleksandras Stulginskis (1885-1969), Antanas Smetona (1874-1944), Jonas Vileišis (1872-1942), Vladas Mironas (1880-1953) ir kt. Galbūt kai kurie jų, P.Kalpokui tapant paveikslą, pozavo. Bent jau buvo kam papasakoti, kaip atrodė kambarys, kuriame dvidešimt garbingų vyrų, Lietuvos Tarybos narių, vienas po kito dėjo savo parašus po nepriklausomybės Aktu. Paveikslo dešinėje matome žalios spalvos staltiese uždengtą stalą, ant jo rašalinė ir plunksnakotis. P.Kalpoko vaikaitės S.Vėlavičienės nuomone, Signatarai yra puikios kompozicijos pavyzdys, nors ir ne meno viršūnė. Tačiau mums, sugužėjusiems į paveikslo pristatymą, norėjosi ilgai žiūrėti į mielus veidus, spėlioti pavardes. Manome, jog ir kiti Signatarų namų lankytojai ilgai neatitrauks žvilgsnio nuo Signatarų.
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|