|
Teesie Lietuvos valstybė ir vėl
Mylimieji, gerbiamieji, Lietuvos ištikimieji! Čia vieta ir diena, kuri šventa kiekvienam lietuviui.
Lietuviai yra tie, kurie tiki, kad ši žemė prie Neries, Nemuno ir Baltijos gali būti graži ir teisinga. Ji nepasmerkta, tikrai nepasmerkta per amžius likti svetimų arba savų nenaudėlių grobiu ir eiti iš rankų į rankas. Tai ne sykį įrodyta, net brolių krauju apmokėta. Todėl ir kitos tautinės kilmės broliai, kurie tuo tiki ir padeda Lietuvai išlikti, yra Lietuvos broliai. Kalbėkim dažniau apie brolystę, ne apie parsidavėlius, kurių visur, pirmiausia tarp lietuvių, nė kiek netrūksta.
Bet kas būtų tie senovinėse karo dainose apdainuotieji Lietuvos broliai, kurie net į Rygą jojo, tikriausiai, kokių nors švedų kulti, atmušti, lauk pavaryti? Jie amžini Lietuvos broliai ir sesės, kaip ir mūsų savanoriai, partizanai, Sąjūdžio žaliaraiščiai ir Sausio 13-osios narsuoliai kovotojai vis apgindavę ir apgindavę, kad dar būtų, kad vėl prisikeltų, kad visada būtų Lietuva.
Nuolatos
Lietuvos
broliai kažkur joja.
Saulė teka mėnuo dega
upės nesustoja.
Tu
dangau beribis
laimink
mūsų žygius!
Buvom
baisiai suvaryti
bet
sapnavom Vytį.
Ir tie 20 savanorių, nuo Aušros ir Varpo laikų niekieno neliepiami, tik širdies pašaukti ėję atkurti Lietuvos, susirinko čia prieš 89 metus, kad pareikštų lietuvių tautos ir šviesuomenės išpuoselėtą, subrandintą valią: Teesie Lietuvos valstybė ir vėl tebūnie nepriklausoma, demokratiniais pagrindais besitvarkanti, visų žmonių laisvai išrinkto Seimo vadovaujama!
Su šia idėja, viltimi ir samprata ėjom ir dar sykį į Kovo 11-ąją. Ir vėl skelbdami teisę būti Lietuva ir tokia Lietuva, kiek jos piliečiams pakaks proto ir atsakomybės. Amžinojo Atgimimo Vilnius ir komercinis Vilnius kas tai? Varžybos ar uždusinimas? Ar nevalstybiškumas užgoš valstybiškumą? Reikia atsakyti, kas turi atsakomybės.
Mes dar ne kartą pasiryšime.
Stebėsime
matysime
ir praeities ir ateities gelmes.
O
jeigu mes negrįšime
jei
mes negrįšim jeigu
mes
niekas nesugrįšim
žirgeliai
parneš.
Tebūnie ir tokio lietuviško mistinio tikėjimo, ir jo mums reikia. Bet turėkim, būtinai turėkim ir lietuviško ūkininkų pasiryžimo, kaip tie gerosios mūsų valstybės kūrėjai: laikytis Lietuvos ir laikyti Lietuvą.
Vytautas Landsbergis,
Kalba prie Signatarų namų Vasario 16 dieną
© 2007 XXI amžius
|