|
Apie ekspedicijas po lietuvių tremties vietas
Dr. Aldona Kačerauskienė
Ne kartą esame girdėję kai kuriuos politikus, savus ir atvykusius iš užsienio, sakant: Baikite minėti savo kančias, skaičiuoti patirtus nuostolius ir aukas. Geriau žvelgite į ateitį, pakelkite galvas aukštyn. Laimė, ne visi taip galvoja.
Vasario 8 dieną Lietuvos Sąjūdžio salėje Vilniuje buvo atidaryta paroda Ekspedicijos po lietuvių tremties vietas. Parodos autoriai du gerai žinomi žmonės. Rimvydas Racėnas, gimęs tarnautojų šeimoje, buvo ištremtas net du kartus 1941 ir 1951 metais. Daugelio skaitomos jo knygos Komių žemėje (1995 m.) Rešotų aidai (1997 m.), Lietuvą palikau vakaruose (1992 m.), Paminklai Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietose (2005 m.). Jis organizuoja paminklų statymą ten, kur buvo kalinami Lietuvos žmonės, kur jie žuvo. Revūčia, Ustlekčima Komija, Igarka... Ne tik rūpinasi paminklų statymu, bet ir jų priežiūra. Palinkau į kalinimo ir tremties istoriją. Rusijos Federacijoje yra apie tūkstantis lietuvių kapinių. Tai Lietuvos paveldas užsienyje. Tai nekaltos rusiškojo imperializmo aukos. Nors lietuvių tose vietose beveik nebėra, bet vietiniai jų nepamiršo. Ten lietuvių kapinės, sako jie. Jose likę 8-10 proc. kryžių. Reikia juos išsaugoti, ištepti antiseptikais, prikalti metalines lenteles. Atgimimo metais ir vėliau lietuviai pastatė apie dvidešimt paminklų. Pastatė ir paliko likimo valiai. Reikėtų juos prižiūrėti, sakė per parodos atidarymą R. Racėnas.
Antras parodos autorius Gintautas Alekna. Tai jaunas žmogus, pats nepatyręs tremties siaubo. Nuo 1989 metų dalyvauja ir organizuoja ekspedicijas po lietuvių tremties vietas. Jis dalyvavo net 31 ekspedicijoje Permės, Sverdlovsko, Tiumenės, Tomsko, Irkutsko srityse, Altajaus ir Krasnojarsko kraštuose, Komijos Respublikoje. Aplankė per 500 kaimų, kuriuse gyveno ištremti lietuviai, surado per 300 kapinių ir kapaviečių. G. Alekna už nuopelnus Lietuvai 1997 metais yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Trečiojo laipsnio medaliu, 2001 metais už pažintinį filmą Kamanos Abukevičiaus premija, 2006 metais paskelbtas Lietuvos televizijos akcijos Daugiau saulės, daugiau šviesos laureatu. G.Alekna yra sukūręs keletą dokumentinių filmų. Vieną jų, pavadintą ironiškai Važiuoju iš ukvatos, galėjo pamatyti daug žmonių, susirinkusių į parodos atidarymą.
Parodoje lankytojai galėjo pamatyti nuotraukas, darytas per neseniai organizuotas ekspedicijas po lietuvių tremties vietas. Jose ne tik trūnijantys kryžiai ar jų liekanos ant lietuvių kapų, apaugusių žole, bet ir niūrus peizažas, nepritaikytas žmogui gyventi gamtos sąlygomis.
Parodos atidaryme dalyvavęs europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis sakė: Nuotraukos įspūdingai liudija didelio masto, gilios prasmės įvykius. Žmonių naikinimas buvo masinio pobūdžio. Padirbėję prievartinėmis vergų sąlygomis, žmonės mirdavo. Tas smurto ir mirties žygis turi nusikaltimo žmonijai požymių.
Parodos atidaryme dalyvavęs prof. Antanas Tyla padėkojo už prasmingus ir vertingus darbus išsaugant lietuvių tautos atmintį, įamžintus nuotraukose vos pastebimus kapų kauburėlius ir baigiančius taigoje nykti kryžius, Trėmė ir sakė, kad tremia visam laikui, bandė sunaikinti Lietuvos valstybingumo savimonę. Šito laiko ir įvykių nevalia užmiršti, sakė prof. A.Tyla.
Tenka nuoširdžiai padėkoti Lietuvos Sąjūdžio referentei Genutei Vaišnorienei ir pirmininkui Rytui Kupčinskui už parodos sumanymą ir parengimą. Paroda Lietuvos Sąjūdžio salėje ilgai neužsibus. Ji apkeliaus miestus ir miestelius, pabus ten, kur jos pageidaus žmonės.
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|