|
Išgelbėkime savo kalbą
Andrius TEIŠERSKIS
Kultūra tai žmogaus ir visuomenės veiklos produktas, kuris suteikia žmogui galimybę panaudoti ir perteikti materialines bei dvasines vertybes. Be abejo, kiekvienas žmogus perteikia vertybes vis kitaip, nėra visuotinio perteikimo būdo. Lietuvis ne išimtis. Vis dėlto lietuviams patartina labiau atkreipti dėmesį į savo tautines vertybes, nes kol kas jos naudojamos labai retai. Viena pagrindinių mūsų vertybių kalba.
Negalima teigti, kad lietuviai yra labai kultūringi ir malonūs žmonės, bet vargu ar galima juos vadinti ir tironais, kurie tik keikiasi. O dažniausiai jie keikiasi rusiškai arba angliškai. Beveik pamiršti net lietuviški keiksmai. Žinoma, kaip ir visur, taip ir Lietuvoje yra visokių žmonių kai kurie vartoja svetimybes, kai kurie ne. Vis dėlto įdomu ir naudinga pakalbėti apie svetimų kalbų įtaką lietuvių kalbai, kad suvoktum, tarp kokių žmonių tenka gyventi ir koks pilietis pats esi. Straipsnio tikslas pabandyti išsiaiškinti, ar mes, lietuviai, esame beviltiškai priklausomi nuo svetimybių vartojimo ir kodėl negalime elgtis kitaip.
Mūsų kalbą užteršė anglizmai ir rusizmai
Neabejoju, kad kai kurie žmonės, pamatę tokią antraštę, tikriausiai iš karto galėtų pasakyti: tegul kitataučiai žodžiai dingsta iš lietuvių kalbos, juos reikia išnaikinti. Žinoma, tie žmonės gal ir teisūs, bet išguiti svetimus žodžius iš mūsų kalbos būtų labai sunku.
Apie tai, kodėl svetimų kalbų žodžiai, ypač anglizmai ir rusizmai, įsibrovė į lietuvių kalbą, nėra prasmės daug šnekėti, nes apie tai yra daug kalbėta. Bet labai svarbu akcentuoti tai, kad kartais (pastaraisiais metais gana dažnai) angliški žodžiai vartojami vietoje lietuviškų. Tai kelia didelį pavojų gimtajai kalbai. Negana to, rusiški žodžiai (ypač keiksmažodžiai) neretai užgožia lietuviškus. Panašu, kad anglizmai ir rusizmai greitai išstums didžiąją dalį lietuvių kalbos žodžių. Jauni žmonės labai prisideda prie anglų kalbos žodžių plitimo (neabejoju, kad jie tai daro ne specialiai). Jie gerai nusimano apie kompiuterius, o besidomėdami jais dažnai susiduria su angliškais žodžiais ir taip juos susieja su lietuviškais. Tačiau kaltas ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie užaugo sovietinėje santvarkoje, todėl jų pasąmonėje įstrigę daug rusiškų žodžių.
Mes visi kalti: tiek seni, tiek jauni, nes nelabai trokštame įtraukti į savo sąmonę kuo daugiau tikrų lietuviškų žodžių, kurie nebūtų nei suanglėję, nei surusėję. Susidaro įspūdis, kad vis mažiau gerbiame gimtąją kalbą.
Netoleruokime lietuvių kalbos darkymo
Taigi ar mūsų kalboje negalima išvengti anglizmų ir rusizmų? O gal tik taip atrodo? Tikriausiai galima sutikti su nuomonėmis, kad anglų kalba yra universali, skambi, progresyvi ir labai populiari, taip pat ir madinga, o kai kurie rusiški žodžiai yra tapę beveik klasikiniais. Bet ar yra gerai, kad mados siekimas po truputį naikina tautinę savigarbą? Juk lietuvių kalba yra vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos visaverčiu pakaitalu nėra pripažįstama netgi lenkų kalba. Lietuvos Respublika yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje lietuvybė vis dar laikoma valstybės pagrindu, todėl lietuvių kalba turi teisę būti gerbiama vien todėl, kad yra kalba tautos, sugebėjusios sukurti savo valstybę. Privalome bent jau pabandyti išmesti kiek įmanoma daugiau svetimybių iš savo kalbos.
Reikia pripažinti, kad tikrai ne kiekvieną kitos kalbos žodžių pavartojimo atvejį reikia suprasti kaip kalbos negerbimą. Galima ginčytis, ar nepagarbą kalbai rodo užsienietis, kuris bando kalbėti lietuviškai ir vartoja angliškus ar rusiškus žodžius tiktai dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių. Galbūt šiuo atveju anglizmai yra pateisinami. Ta pati situacija ir dėl rusų kalbos. Tarkime, užsienietis, atvažiavęs iš Rusijos, nelabai moka lietuvių kalbą, todėl jis kalbėdamas nemaloniai išdarko žodžius. Tai irgi pateisinamas dalykas. Pusiau juokais, pusiau rimtai galima pasakyti, kad galėtų būti kuo mažiau užsieniečių, prastai mokančių lietuvių kalbą.
Viešųjų renginių ir įmonių kūrėjai svetimybių įkaitai
Viešieji renginiai planuojami iš anksto ir taip, kad nepristigtų žiūrovų dėmesio. Kartais dėl to nukenčia gimtosios kalbos vartojimas, nes renginių vedėjų kalbose galima išgirsti svetimų kalbų žodžių, ypač anglų. Tai tikrai nereiškia, kad laidų vedėjai, redaktoriai ar reklamos kūrėjai niekina kalbą. Iš tiesų jie netektų pajamų, jei prieš užsakovų valią nuspręstų nebjauroti lietuvių kalbos. Juk tenka gyventi pagal marketingo principą.
Didžiulę nepagarbą lietuvių kalbai rodo tie asmenys, kurie nesistengia įmonių pavadinimus rašyti valstybine kalba, nors visame pasaulyje jie rašomi gimtąja kalba. Be jokios abejonės, tie asmenys (dažniausiai tai būna įmonių savininkai arba jų patarėjai) savo firmų pavadinimams apibūdinti labai dažnai išsirenka anglišką žodį, nors tikrai nėra sunku, pavyzdžiui, vietoje Mambo club parašyti Mambos klubas, vietoje Forum palace Forumų rūmai ir pan. Žinoma, argi jie rašys lietuviškus pavadinimus, jeigu bijo, kad užsieniečiai nesupras, kas parašyta ir neužsuks į viešbutį arba klubą, o nueis į tą, kurio pavadinimas suprantamas. O juk Takiosios Neries viešbutis, esantis Kaune, niekada nepritrūksta svečių, nors pavadinimas ir lietuviškas. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių. Jau laikas atsisakyti svetimų žodžių įmonių pavadinimuose ir turime pradėti kurti lietuviškus.
Padėkime gimtajai kalbai ir kultūrai
Manau, kad artėja laikas, kai teks griebti jautį už ragų. Turiu omenyje tai, kad reikia tiesiog ignoruoti įvairius gaminius, kurių pavadinimai nelietuviški, nesilankyti viešbučiuose ar įmonėse, kurie pavadinti nelietuviškai. Nežinia, ar iš to būtų daug naudos, bet svarbiausia, kad bent jau kažką būtume padarę dėl savo kalbos. Vis dėlto norėtųsi, kad nauda būtų akivaizdi, nes taip labiau galėtume pasijusti Lietuvos piliečiais.
Interneto svetainėje www.lietuviais.w3.lt teigiama, kad pagrindinis verslininkų ir politikų tikslas užsidirbti kuo daugiau pinigų, todėl reikia padaryti, kad Lietuvoje lietuvių kalbos vartojimas taptų pelningas. Būtina pasiekti, kad: pirma, neapsimokėtų transliuoti, skelbti reklamą, antra, vartoti lietuvių kalbą visose gyvenimo srityse būtų ekonomiškai naudinga. Toliau svetainėje rašoma, jog to pasiekti padėtų Vyriausybė, įvedusi baudas už nelietuviškus žodžius ar tiesiog nurodžiusi vartoti tik lietuvių kalbą. Norisi tikėtis, kad jau netolimoje ateityje šios mintys nebus tik sapalionės, o bus įgyvendintos realiai, ir taip padės pakelti Lietuvos kultūros lygį ir pakeisti jaunimo požiūrį į gimtąją kalbą.
Niekada nebūna taip, kad į kovą stotų visi, visada būna ir priešingų nuomonių. Tačiau, vieningai siekiant tikslo, galima pasiekti daug nepaisant kliūčių. Be abejo, kalbu apie Lietuvos kultūros lygio pakėlimą ir anglizmų su rusizmais mažinimą lietuvių kalboje. Kiekvienam tikram lietuviui turėtų būti garbė kovoti už kultūros lygį dėl mūsų pačių, dėl Lietuvos įvaizdžio pasaulyje, dėl jaunimo gerovės, galų gale dėl Lietuvos ateities, kuri, neabejoju, visiems rūpi, tik ne visi tai parodo.
Pabaigoje norėčiau pacituoti filosofo Andriaus Bielskio mintį, publikuotą žurnale Kultūros barai: Mes tol būsime provincialai, kol nenustosime menkinę savo kalbos, tuo pačiu ir savigarbos. Tikrai taip. Taigi jeigu nenorime tapti provincialais, tausokime mums Dievo duotą lietuvių kalbą ir džiaukimės, kad ją turime. Kalbos praradimas būtų labai didelis mūsų tautos ir visų tų, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, pažeminimas.
© 2007 XXI amžius
|