Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Atsargiai: genetiškai modifikuoti organizmai

Gintaras VISOCKAS

Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė įsitikinusi, jog genetiškai modifikuotų augalų auginimas Lietuvoje turės tik ilgalaikių negatyvių pasekmių

Balandžio pradžioje Lietuvos žalieji, Pilaitės bendruomenė ir kai kurios kitos visuomeninės organizacijos prie Seimo surengė protesto akciją. Piketą derėtų laikyti sėkmingu. Valdžia atsižvelgė į mitinguojančių reikalavimus – stambioms užsienio firmoms mūsų žemėje šiandien uždrausta auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), t.y. rapsus ir kukurūzus. Tačiau protesto akciją organizavusi Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė mano, kad dar anksti džiaugtis pergale. Milijardinius pelnus skaičiuojančioms užsienio kompanijoms MONSANTO, BASF ar BAYER kitą sykį korumpuoti mūsų valdininkai gali ir parūpinti trūkstamų leidimų. „Tokia tragedija gali įvykti ne vien dėl netobulų šalies įstatymų, kiek dėl nesąžiningų Lietuvos valdininkų, mokslininkų abejingumo nacionaliniams interesams“, – sakė J.Gadliauskienė. Nuo tokio žingsnio mūsų valstybė, pasirodo, nėra apsaugota.

GMO kenkia sveikatai

Ar tikrai genetiškai modifikuoti organizmai, taip pat ir rapsai, ir kukurūzai, ir sojos, kenkia žmonių sveikatai, teršia aplinką? Į šį klausimą pateikti vienareikšmišką atsakymą – sudėtinga. Mat nepriklausomi ekspertai vienbalsiai tvirtina, jog genetiškai modifikuotų augalų poveikis žmonėms, gyvūnams ir aplinkai iki galo neištirtas. GMO reikalais besidomintys mokslininkai pripažįsta, jog šiandien niekas negali pasakyti, kaip genetiškai modifikuotus augalus maistui vartojantys žmonės jausis po 20 ar 50 metų, kaip GMO turės įtakos mūsų vaikų ir anūkų sveikatai po 100 metų. Tuo tarpu atlikti bandymai su gyvūnais akivaizdžiausiai rodo, jog GMO įtaka sveikatai – neigiama. Štai 1998 metais vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai išsiaiškino, jog genetiškai modifikuotais augalais šertos žiurkės buvo žymiai prastesnės savijautos nei tos, kurios vartojo kitokį maistą.

Tyrimai su žiurkėmis, kurios šertos genetiškai modifikuotomis bulvėmis, buvo atlikti Didžiosios Britanijos Aberdino mieste, Rowet institute. Mokslininkas oficialiai pareiškė, jog žiurkės, kurios maitintos genetiškai modifikuotais produktais, turėjo mažesnius plaučius, širdį, smegenis. Be to, buvo žymiai susilpnėjusi jų imuninė sistema. Tokio pobūdžio tyrimų pasaulyje atlikta ir daugiau. Rezultatai visur maždaug vienodi: genetiškai pakeistus produktus vartojantys gyvūnai – silpnesni, mažesni, neatsparūs ligoms. Tad esama rimto pavojaus, kad jų palikuonys, šeriami tais pačiais, genetiškai pakeistais, produktais, bus dar silpnesni...

Trukdo atlikti sąžiningus tyrimus

GMO reikėtų bijoti ir dar dėl kelių priežasčių. GMO kūrimu visų pirma suinteresuotos stambios kompanijos, kurioms terūpi milžiniški pelnai. Kalbos apie moralę, apie rūpestį žmonių sveikata – tokie dalykai joms nesuprantami. Kaip pasielgė JAV kompanija MONSANTO su vengrų kilmės mokslininku A.Puštai, nustačiusiu neigiamą GMO poveikį žiurkėms? Ogi pareikalavo, jog Rowet institutas mokslininką atleistų iš darbo, o jo tyrimų rezultatus – įslaptintų. Instituto vadovybė taip ir pasielgė. Žinoma, tai būta gėdingo žingsnio. Atsisakyti paslaugų mokslininko, kuris visuomenei pateikia nesuklastotus tyrimų duomenis, – daugiau nei niekšiška. Tačiau šis institutas pakliuvo į keblią padėtį, mat minėta JAV kompanija teikė lėšų tyrimams, įrangos įsigijimui. Be kita ko, tyrimas dėl GMO poveikio gyvūnams irgi buvo užsakytas. Tą tyrimą finansavo būtent MONSANTO. Tik kompanijos vadovybė, matyt, tikėjosi, jog mokslininkas pats susipras, kokių rezultatų iš jo tikimasi. Kompanijai reikėjo, jog mokslininkas pareikštų, esą GMO visiškai nepakenkė žiurkių sveikatai. Tyrėjas A.Puštai liko ištikimas savo principams ir dėl savo nuostatų nukentėjo. Vėliau grupė nepriklausomų mokslininkų iš trylikos šalių atliko panašius tyrimus ir nustatė, jog A.Puštai duomenys apie neigiamą GMO poveikį gyvūnams pasitvirtino su kaupu. Todėl A.Puštai reikia ne tik reabilituoti, bet ir toliau skatinti jo pradėtus tyrimus. Tačiau čia susiduriama su teisinėmis koalizijomis. Genetiškai modifikuotus organizmus sukūrusios firmos savo išradimus yra užpatentavusios. Nepriklausomi mokslininkai negali savarankiškai atlikti tyrimų, negavę firmų, sukūrusių GMO, sutikimo. Gavę sutikimą tyrėjai yra priversti, be abejo, šokti pagal išradėjų dūdelę. Nepriklausomiems tyrimams pasiryžę mokslininkai tuo tarpu griežtai persekiojami, jiems taikomos finansinės sankcijos: jie baudžiami milžiniškomis baudomis, metami iš darbo, jų sukauptus duomenis draudžiama skelbti spaudoje. Tad GMO derėtų bijoti ne tik todėl, kad jie kenkia sveikatai, bet dar ir dėl to, kad jų masine gamyba suinteresuotos galingos, milijardines apyvartas skaičiuojančios kompanijos, kurioms tikroji tiesa – nė motais.

Tikrai nebus pigesni

Nereikėtų turėti iliuzijų, jog genetiškai pakeisti maisto produktai bus pigesni, jog GMO kūrimu suinteresuotos kompanijos siekia taurių tikslų – pavalgydinti alkanuosius, skurstančiuosius. Kaip spėja nepriklausomi ekspertai, GMO kūrimą skatina arši konkurencija tarp chemijos kompanijų, kurios biotechnologijų pagalba siekia padidinti savo gaminių – pesticidų – apyvartą. Pavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusi MONSANTO kompanija anksčiau masiškai gamino pesticidą DDT (liaudiškai tariant – dustą), dabar milžiniškais kiekiais į apyvartą tiekia kitą itin agresyvų pesticidą – ROUNDUP. Kompanijos tikslas – sukurti tokias sojas, tokius kukurūzus, kurie būtų atsparūs būtent jų pesticidams. Genetiškai modifikuotų sojų ir kukurūzų kūrimą skatina ne noras išauginti kuo skaitlingesnį derlių. Žengti tokius žingsnius skatina noras padidinti pesticidų ROUNDUP vartojimą. Ne šiaip sau JAV ir kai kuriose Europos šalyse padidintos leistinos šio chemikalo normos, o pats chemikalas atpigo net keletą sykių. Kitos firmos elgiasi panašiai: jos kuria saviems chemikalams atsparias augalų veisles, visiškai nesirūpindamos, koks jų derliaus poveikis bus žmonėms bei aplinkai.

Sąžinę praradusių mokslininkų sueiga

Tad reikėtų džiaugtis, jog Lietuvos valdininkai uždraudė užsienio kompanijoms auginti genetiškai modifikuotus rapsus Vėžaičiuose ir genetiškai modifikuotus kukurūzus Dotnuvoje. (Rapsus Vėžaičiuose auginti panūdo Vokietijos kompanija BASF, o kukurūzus Dotnuvoje – amerikiečių kompanija MONSANTO.) Tačiau džiūgauti dar per anksti. Labai mažai trūko, kad leidimai šioms kompanijoms vis dėlto būtų išduoti. Užkardų genetiškai modifikuotiems augalams auginti tarsi ir užtektinai. Prie Aplinkos ministerijos jau senokai įkurtas GMO valdymo priežiūros komitetas. Tam komitetui priklauso daug garbingų vyrų ir moterų. Iš viso – apie 20 įvairiausių sričių specialistų. Tik štai visuomeninėms organizacijoms čia skirta vos viena vieta. Visuomeninėms organizacijoms atstovauja gamtos mokslus studijavęs Andrejus Gaidamavičius. Savo viešai platinamame laiške štai kaip jis atsiliepia apie minėtą komitetą: „Prie Aplinkos ministerijos įsteigto GMO valdymo ir priežiūros komiteto susirinkimai virto sąžinę praradusių mokslininkų, lobistų ir korporacijų advokatų sueigomis, o vienintelis nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atstovas tame patariamajame, bet iš tiesų viską lemiančiame komitete tėra demokratijos pipiras ką tik užvirusioje lietuviškoje GMO košėje“. Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovo A.Gaidamavičiaus, „reikia iš naujo peržiūrėti GMO valdymo priežiūros ir GMO ekspertų komiteto sudėtį, patikrinti jų narių interesus ir galimas sąsajas su BASF, MONSANTO ir kitomis stambiomis korporacijomis. Nes dabar vietoj GMO priežiūros atliekamas GMO lobizmas“.

Pavojingiau nei atominė bomba

Šie žodžiai – ne iš piršto laužti. Viso demokratinio pasaulio mokslininkai skambina pavojaus varpais. Nė viena Europos Sąjungos šalis nebenori įsileisti GMO. Maiste esantys genetiškai modifikuoti organizmai gali sukelti įvairius alerginius susirgimus. Tad žmonės, kurie taps alergiški dėl GMO baltymų poveikio, negalės valgyti daug maisto produktų. Genetiškai pakeisti augalai gali sukelti pakitimų gyvūnų lyties organuose. Genetiškai modifikuoti organizmai taip pat daro neigiamą poveikį dirvožemiui, keisdami jo struktūrą. O tai reiškia, kad iškyla milžiniška ekologinės krizės rizika. Kad dirbtinis paveldimumą lemiančių genų pertvarkymas – labai pavojingas užsiėmimas, dar 1984-aisiais perspėjo akademikas Juozas Matulis. Sugrįžęs iš Azerbaidžano sostinėje Baku vykusios D.Mendelejevo chemikų draugijos jubiliejinės konferencijos jis pareiškė, kad „genų inžinerija – pavojingiau nei atominė bomba“. Kai 1997 metais Šveicarija sužinojo, jog į šalį bus įvežta genetiškai modifikuota soja, dar kitaip vadinama gensoja, dešimtys tūkstančių moterų protestuodamos išėjo į gatves. Rankose jos laikė savo mažamečius vaikus, tarsi bylodamos, kad jų atžalos nori valgyti tik sveiką soją. O dabartiniai mūsų mokslininkai dažnusyk elgiasi priešingai – besąlygiškai pritaria GMO programai Lietuvoje. Štai tik keli pavyzdžiai. 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos mokslininkai pritarė genetiškai modifikuotų bulvių Amflora komerciniam auginimui Lietuvoje. 2007 m. vasario 14-15 d. Trakų rajone surengtoje biosaugos konferencijoje mokslininkai pritarė genetiškai modifikuotų organizmų auginimui šalyje. 2007 metų kovo 1-ąją Lietuvos mokslininkai pritarė genetiškai modifikuotų rapsų eksperimentiniam auginimui Klaipėdos rajone. O 2007 metų balandžio 5-ąją jie pritarė genetiškai modifikuotų kukurūzų eksperimentiniam auginimui netoli Kėdainių. Pasak A.Gaidamavičiaus, šie faktai jokiu būdu nerodo, kad visi Lietuvos mokslininkai sveikina GMO programą. Ši aplinkybė akivaizdžiausiai byloja, jog GMO oponentai į tokias konferencijas nekviečiami, ignoruojami, nutylimi. Pavyzdžiui, nutylima, kad vis daugiau šalių pasiskelbia esančios visiškai laisvos nuo GMO. Tokius sprendimus ne per seniausiai priėmė Austrija, Graikija, Lenkija, Vengrija.

Valdžia išsigando visuomenės protestų

Pilaitės bendruomenės pirmininkė J.Gadliauskienė – liudininkė, kaip Lietuvos valdžios institucijos, pasiremdamos kai kurių mokslininkų autoritetu, daro spaudimą GMO priešininkams. Į GMO valdymo priežiūros komitetą prie Aplinkos ministerijos įtrauktas A.Gaidamavičius negalėjo dalyvauti paskutiniame posėdyje, kuriame į klausimus atsakinėjo BASF ir MONSANTO kompanijų atstovai. Vietoj jo posėdį stebėjo Pilaitės bendruomenės pirmininkė J.Gadliauskienė. Ji pabrėžė, kad tik keturi komiteto nariai maždaug prieš mėnesį įvykusiame posėdyje nepritarė GMO legalizavimui Lietuvoje. Apie 15 atstovų pritarė minėtų kompanijų siūlymams. Toks sprendimas ją itin nustebino. Paklaustos, ar turi leidimus auginti genetiškai modifikuotus rapsus ir kukurūzus kokioje nors kitoje Europos Sąjungos šalyje, kompanijos prisipažino, jog tokių leidimų neturi. Kodėl? Šis logiškas J.Gadliauskienės klausimas įsiutino BASF ir MONSANTO atstovus, kurie posėdyje elgėsi taip, tarsi būtų tikri savo pergale. Nepatiko GMO šalininkams ir kiti Pilaitės bendruomenės pirmininkės klausimai: ar genetiškai modifikuotų augalų auginimas nepakenks Lietuvos ekologinei žemdirbystei bei bitininkystei, nes ekologiškuose produktuose neleistinas nė mažiausias kiekis genetiškai pakeistų priemaišų; ar Lietuva ne per maža genetiškai modifikuotų augalų auginimui, nes jie gali išplisti po visą šalies teritoriją; ar nederėtų Lietuvai pirmiausia sukurti įstatymus, reglamentuojančius GMO auginimo taisykles, o tik paskui imtis konkrečios veiklos; ar BASF ir MONSANTO kompanijų finansuojamus tyrimus Lietuvos žemdirbystės institute galima laikyti objektyviais, nešališkais?.. Klausimų būta daug. Atsakymų – mažai. BASF ir MONSANTO atstovų kalbos Pilaitės bendruomenės pirmininkei J.Gadliauskienei sukėlė dar daugiau įtarimų, jog „čia – įtartini, nešvarūs sandoriai“. Todėl ir buvo nedelsiant sušauktas protesto mitingas prie parlamento. Valdžia išsigando neigiamos visuomenės reakcijos. Aplinkos ministerija buvo priversta ištarti „griežtą ne“ tiek BASF, tiek MONSANTO planams Lietuvoje. Būtent „priversta“, o ne „savo valia“, nes jau buvo užsitikrinusi GMO valdymo priežiūros komiteto palaiminimą. Vaizdžiai tariant, Aplinkos ministerijos sprendimas uždraust auginti genetiškai modifikuotus rapsus ir kukurūzus Lietuvoje prieštaravo prie jos sukurtam komiteto sprendimui palaiminti GMO programą.

Bandyta įbauginti?

Pasakodama, kas iš tiesų dėjosi GMO valdymo priežiūros komitete, J.Gadliauskienė pripažino, jog jai teko patirti „didelį moralinį spaudimą“. Kai kurie mokslininkai, kurių pavardžių ji nenori minėti, priekaištavo, esą tokie diletantai kaip ji nieko nesuvokia genetikoje ir žlugdo mokslinę pažangą. Pertraukos metu ji išgirdo ir konfidencialių pasakymų, esą BASF ir MONSANTO tereikia įkelti koją, prisidengus kalbomis apie nedidelius, lokalius tyrimus. Esą po to viskas klostysis kuo puikiausiai: jie supirks ūkininkų žemes, įsigis leidimų auginti modifikuotus rapsus ir kukurūzus dideliuose plotuose, ir tada jų jau niekas nesustabdys. Būta net grasinimų, esą apie komitete dirbančius mokslininkus nepagarbiai atsiliepęs A.Gaidamavičius bus „sunešiotas spaudoje kaip šmeižikas ir neišmanėlis“. Būta ir dar vieno keisto atsitikimo. Gauti leidimą protesto akcijai prie Seimo J.Gadliauskienei nebuvo itin sunku. Vilniaus savivaldybė tokią malonę suteikė iš karto. Bet tuo pačiu pagrasino J.Gadliauskienę nubausti pinigine bauda už tai, kad kvietimai į šią akciją buvo iškabinti nederamose vietose. Iš pradžių J.Gadliauskienė pamanė, jog tai – provokacija. Vėliau paaiškėjo, jog mergina, kuriai buvo pavesta Vilniaus mieste išklijuoti kvietimus į protesto akciją, iš tiesų vieną leidimą priklijavo prie statybvietę apjuosusios tvoros. Remiantis šalies įstatymais, to daryti nebuvo galima. Skelbimą priklijavusi mergina teisinosi nieko blogo nepamaniusi, mat ant tos tvoros jau buvo priklijuota dešimtys įvairiausių skelbimų „perku, parduodu, mainau“. Žodžiu, labai mažai trūko, kad Pilaitės bendruomenės pirmininkė J.Gadliauskienė, ne vienerius metus organizuojanti Pilaitės miško švarinimo akcijas, būtų sulaukusi baudos už sostinės šiukšlinimą. Laimė, valdininkai iš Vilniaus savivaldybės lemiamu momentu atsikvošėjo ir pasitenkino tik įspėjimu. Protesto akciją organizavusi J.Gadliauskienė pasijuto įžeista, pažeminta. Ji neatmeta galimybės, jog tokiais metodais ją kažkas net bando įbauginti. Žiūrėk, surengsi dar vieną protesto akciją, ir mes draudžiamose vietose prikabinėsime tiek skelbimų, kad paskui neišbrisi iš skolų visą likusį gyvenimą.

Niekad nesusigundyk atšvęsti pergalės

Nors šį sykį užkirstas kelias užsienio kompanijoms Lietuvoje auginti abejotinus augalus, kova – būti ar nebūti GMO – dar nebaigta. Pilaitės bendruomenės pirmininkės J.Gadliauskienės įsitikinimu, GMO oponentai neturėtų susigundyti švęsti pergalės. Nėra jokių tvirtų garantijų, jog Aplinkos ministerija nepakeis GMO valdymo priežiūros komiteto sudarymo principų, išbraukdama iš narių sąrašo visuomeninių organizacijų atstovą. Galimi ir kiti GMO šalininkų kontrveiksmai: iš visuomeninių organizacijų neatimama teisė turėti savo atstovą komitete, tačiau gamtos mokslų specialistą A.Gaidamavičių pakeičia kitas, labiau sukalbamas. Galų gale Lietuvoje jau ir taip prekiaujama genetiškai modifikuotais produktais, pavyzdžiui, aliejais. Daug rūšių aliejų, kuriuos šiandien naudojame kepimui, salotų ruošimui, – iš modifikuotų produktų. Tiesiog ne ant visur pateikiama išsami informacija, kai kur pažymima apie genetiškai pakeistą struktūrą itin smulkiomis raidelėmis, kad neperskaitytų net puikų regėjimą turintys jauni žmonės. Tuo tarpu apie GMO kiekį maisto produktuose, pasak J.Gadliauskienės, derėtų skelbti bent jau tokio stambumo užrašais, kurie puikuojasi ant cigarečių pakelių ar ant alkoholinių gėrimų etikečių: „Kenkia Jūsų sveikatai“.

© 2007 „XXI amžius“