Atnaujintas 2007 balandžio 20 d.
Nr.31
(1528)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Šiauliečiams moralės temos pasirodė aktualios

Moralės klausimai aktualūs šių dienų žmonėms. Tai liudijo pilnutėlė salė žmonių, kovo 26 dieną susirinkusių pasiklausyti paskaitos „Moralės teologija“. Paskaitą skaitė į susitikimą su Šiaulių bendruomene atvykęs vienas geriausių bioetikos specialistų Lietuvoje, gydytojas, kunigas Andrius Narbekovas. Susitikimui vadovavo Šiaulių bendruomenės namų pirmininkas Vaclovas Vingras.

Svarbiausia vakaro metu išreikšta mintis – moralė nėra tai, kas priklauso nuo atskiro žmogaus ar žmonių grupės. Nėra krikščionims ir netikintiems skirtos moralės. Jos dėsniai vienodai veikia visus: ir tuos, kurie apie ją žino, ir tuos, kurie nenori žinoti. Jie tokie pat tikslūs ir aiškūs, kaip gamtos dėsniai, ir jų nepaisymas, gydytojo teigimu, nelieka be pėdsakų. Moralės dėsniai aiškiausiai atsiskleidžia suvokus žmogaus gyvenimo žemėje tikslą – tapti žmogumi. Mokslininkas sukritikavo posakį, jog žmogumi ne gimstama, o tampama. Kaip gali tapti žmogumi tas, kas jau nuo prasidėjimo momento nėra žmogus? Tik žmogus gali tapti žmogumi, vis daugiau žmogumi, tobulėdamas, ieškodamas kelio, kaip elgtis su savimi, kad pasiektų šį tikslą žemėje. Tikslui pasiekti, žmogui gyventi žemėje svarbūs visi – nuo pradėto kūdikio iki senelio. Kiekvienoje šeimoje svarbus kiekvienas jos narys. Bet kurios grandies panaikinimas, kaip kiekvienoje ekosistemoje, teigė svečias, gali lemti katastrofą. Jei neleidžiama gimti vaikams, tai ateis tokia diena, kai nebebus, kas dirba ir išlaiko senukus; jei tėvai nevertina seno žmogaus, vaikai neišmoks su jais elgtis ir užaugę pasuks lengviausiu keliu – atiduos tėvus į senelių namus. Visi žmonės yra vienodai svarbūs, orūs ir reikalingi, teigė kunigas.

Prelegentas kalbėjo ir apie žmonių Bažnyčiai metamą kaltinimą, jog laikai keičiasi, modernėja, o Katalikų Bažnyčios propaguojamos moralės normos lieka tokios pat sustabarėjusios. Atsakymas gana paprastas – moralės normos negali kisti, nes nepakito žmogaus prigimtis. Prigimties įstatymo universalumą, anot prelegento, geriausiai atskleidžia vaikai. Jie, mažiausieji, visada patvirtins, kad reikia daryti gera, ne bloga; kalbėti tiesą, o ne meluoti. Suaugusiems visa tai atrodo kur kas sudėtingiau, nes daryti gera ne visada apsimoka. Vis dėlto nė vienas negalėtų paneigti, kad santuoka, šeima, meilė yra gėris, kurį visi norėtų išsaugoti.

Paskaita perėjo į aktyvią diskusiją. Žmonėms rūpėjo, koks mokslas yra bioetika, genų inžinerijos atradimai, evoliucijos teorijos pagrįstumas, mirties moralė ir daug kitų klausimų. Į visus buvo atsakyta, tačiau išsamesniam kai kurių klausimų nagrinėjimui, prelegento teigimu, reikėtų atskiro susitikimo. Šiai minčiai pritarė ir susirinkusieji.

Inesė Ratnikaitė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija