Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Dar viena knyga apie prelatą Mykolą Krupavičių

Knygos pristatyme (iš kairės): žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žostautienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, prelato Mykolo Krupavičiaus dukterėčia Genovaitė Jarumbavičiūtė, prof. Gintautas Čėsnys ir Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientė Viktorija Mišeikaitė

Kalba prel. Mykolo Krupavičiaus dukterėčia Genovaitė Jarumbavičiūtė. Sėdi pirmoje eilėje iš kairės: dr. Aldona Vasiliauskienė, Anykščių dekanas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Kauno Aukštosios Panemunės Švč. M.Marijos vardo parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, Balbieriškio Švč. M.Marijos Rožančinės parapijos klebonas kan. Robertas Bruzga, antroje eilėje kairėje – žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žostautienė

Kovo 29 dieną Signatarų namuose įvyko neseniai pasirodžiusios knygos „Prelatas Mykolas Krupavičius“(1885–1970) sutiktuvės. Šventėje dalyvavo Balbieriškio Švč. M.Marijos Rožančinės parapijos klebonas kan. Robertas Bruzga, pradėjęs renginį malda ir taręs įžanginį žodį. Nuoširdžiai susirinkusiuosius sveikino žemės ūkio viceministrė dr. Virginija Žostautienė. Pranešimus skaitė Aukštosios Panemunės Švč. M.Marijos parapijos klebonas kan. Deimantas Brogys, doc. dr. Edvardas Kriščiūnas, dr. Aldona Vasiliauskienė. Kalbėjo prel. M.Krupavičiaus sesers Veronikos duktė Genovaitė Jarumbavičiūtė, prof. Stanislovas Sajauskas. Knygos pristatyme dalyvavo Anykščių dekanas kan. Stanislovas Krumpliauskas, doc. dr. Juozas Banionis, mgr. Darius Juodis, kiti dvasininkijos ir mokslinių institucijų atstovai. Šventinį renginį vedė knygos sudarytoja dr. A.Vasiliauskienė. Pasibaigus renginiui, ją pakalbinome.

Gerbiama daktare, ši knyga yra penktoji jūsų rengiamos serijos „Bažnyčios švyturiai“ knyga. Prieš tai išleistos knygos apie iškiliuosius Lietuvos dvasininkus: mons. Joną Juodelį, prel. Klemensą Gutauską, dr. kun. Juozapą Čepėną, arkivysk. Mečislovą Reinį. Kaip „suradote“ prelatą Mykolą Krupavičių? Kuo ši asmenybė yra išskirtinė tarp Jūsų tyrinėtų lietuvių katalikų intelektualų?

Žinojau, kad prel. Mykolas Krupavičius Lietuvoje vykdė žemės reformą, būrė VLIK’ą, buvo jo pirmininkas, tačiau šios sritys mane ne itin domino. Artėjant prelato 120-osioms gimimo metinėms, Kaune buvo sudaryta 12 asmenų „Prelato Mykolo Krupavičiaus įamžinimo visuomeninė iniciatyvinė grupė“, kurios globėjas – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, grupės vadovas – Šilainių Šv. Dvasios parapijos klebonas mons. Lionginas Vaičiulionis. Į šią grupę buvau pakviesta ir aš. Mūsų grupės tikslas – kuo plačiau ir gausiai paskleisti žinių apie prelatą M.Krupavičių. Tai yra Lietuvos visuomenę supažindinti su jo gyvenimu, atliktais darbais, taip pat organizuoti jo palaikų perkėlimą iš Amerikos į Lietuvą ir perlaidojimą tėvynėje. Norint apie ką nors skleisti žinias, reikia pačiam nemaža žinoti. Todėl teko daug domėtis, vėliau – organizuoti konferencijas, jose skaityti pranešimus, rengti susitikimus su visuomene. Tokiu būdu jį pamačiau iš arti ir prelatas man tapo tarsi savas.

O kiekviena asmenybė, prie kurios teko prisiliesti – publikuoti straipsnį periodikoje, skaityti pranešimą, parengti mokslinį straipsnį ar studiją savo gyvenimu, charakterio bruožais, veiklos kryptimi, atliktais darbais – yra savita ir nepakartojama. Prelato M.Krupavičiaus rūpestis savo tėvyne, meilė jai paskatino parengti žemės ūkio reformą. Šie darbai svarbūs visai Lietuvai – reformos dėka Lietuva galėjo tapti stipri ir tvirta, neleidusi mums palūžti tuo sunkiu sovietmečiu. Tad ši knyga – tai maža duoklė tokiam Lietuvos švyturiui.

Kaip atsirado ši knyga?

Minėta grupė numatė daug prel. M.Krupavičiaus vardo įamžinimo priemonių. Tarp jų – parengti ir išleisti monografiją. Tačiau vietoj monografijos pasirodė straipsnių rinkinys. Vykusių konferencijų prelegentai tikėjosi savo pranešimus išvysti atskiroje knygoje. Be to, vyko įvairiausių kitokių renginių, kurių metu skleistos žinios apie prelatą. Verta paminėti jaunųjų krikščionių demokratų, tuomet vadovaujamų Mindaugo Lingės, organizuotą jaunimo dviračių žygį po Lietuvą. Buvau to žygio kuratorė. Tai nebuvo tik paprastas pasivažinėjimas dviračiais. Žygio metu įvyko daug susitikimų, kuriuose kalbėta apie prelato darbus Lietuvai, atskleista jo asmenybė. Patys dviratininkai taip pat daug sužinojo, brendo dvasiškai. Šeši moksleiviai ištvėrė visą, daugiau kaip 800 kilometrų, trasą. Juos tuometinis švietimo ministras Remigijus Motuza apdovanojo padėkos raštais, kuriuos, kaip žygio kuratorei, teko man pačiai įteikti. Tokiu būdu mokyklose bei gimnazijose vėl vyko renginiai (Ignalinos rajono, Vilniaus jėzuitų, Skuodo Pranciškaus Žadeikio, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos, Kauno jėzuitų gimnazijos…), kuriuose gausiai dalyvavo mokiniai ir mokytojai. Jie galėjo išklausyti įdomių pasakojimų apie prelatą ir susipažinti su atvykusiais svečiais: asmeniškai prelatą pažinojusiu rašytoju ir publicistu Viktoru Alekna, doc. dr. Edvardu Kriščiūnu, doc. dr. Juozu Banioniu, mgr. Dariumi Juodžiu ir kt. Taip susikaupė daug medžiagos. 2006 metais pradėjome rengti knygą – straipsnių rinkinį.

Prašytume trumpai pristatyti knygos struktūrą.

Knyga pradedama arkiv. S.Tamkevičiaus homilija, perlaidojat prel. Mykolo Krupavičiaus palaikus Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje 2006 m. rugsėjo 23 d. Tuomet arkivyskupas sakė: „Prelatas Krupavičius save įamžino ne kalbomis, bet darbais. Visas jo gyvenimas ir visi jo darbai buvo skirti Lietuvai. Todėl jo žemiškiems palaikams suteikta garbė ilsėtis prie Prisikėlimo šventovės pamatų“. Toliau įdėjome Žemės ūkio ministrės prof. Kazimiros Danutės Prunskienės straipsnį „Lietuvai atidaviau savo sielą ir širdį“. Ji buvo Perlaidojimo komisijos Lietuvoje pirmininkė. Ministrės iniciatyva buvo finansuotas ir šios knygos išleidimas.

Toliau knygoje įdėti aštuoni moksliniai straipsniai. Kun. Vytautas Bagdanavičius, MIC (1908–2001), rašo apie Krupavičiaus kunigystę, doc. dr. E.Kriščiūnas – prelatą pristato kaip kovotoją už visuomeninį teisingumą ir lietuvybę, LKD partijos pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas – kaip politiką, vieną Krikščionių demokratų partijos įkūrėjų. Doc. Algimanto Kurlavičiaus dėmesio centre – M.Krupavičius – kovotojas už žemę ir ūkininką, doc. dr. J.Banionio – VLIK‘o pirmininkas. Mgr. D.Juodis tyrinėjo Lietuvos ypatingajame archyve saugomas KGB bylas, kurių įdomiausius duomenis paskelbė straipsnyje. Doktorantė Lionė Lapinskienė atskleidė prelato M.Krupavičiaus ir kalbininko Petro Būtėno epistoliarinį palikimą. Mano straipsnyje apžvelgtas prelato vardo garsinimas ne tik įkūrus Lietuvoje minėtą prelato įamžinimo grupę, bet ir anksčiau atlikti darbai bei prelato vardo garsinimas išeivijoje – tą liudija ir straipsnio pavadinimas „Prelatas Mykolas Krupavičius: įamžinimo realijos ir vizijos“. Straipsnį iliustruoja dvi lentelės, kurios, mano nuomone, yra labai svarbios ir per 100 pozicijų apžvelgtos literatūros sąrašas. Pateiktu įvairių autorių straipsnių sąrašu, manau, galės pasinaudoti kiti tyrinėtojai.

Itin svarbūs ir vertingi knygos pabaigoje patalpinti priedai. Akcentuotini paties M.Krupavičiaus darbai – dokumentai: „Lietuvių charta“, „Memorandumai okupacinėms valdžioms (bolševikų ir nacių)“ ir šiuo metu nepraradęs aktualumo straipsnis „Masių auklėjimas“. Be to, prieduose patalpinta Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio, vykusio 2006 m. rugsėjo 21 d., stenograma „Lietuvos valstybės veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus atminimo paminėjimas“.

Esate patyrusi monografijų apie žymius žmones rengėja. Sudarant šią knygą į talką pasikvietėte doc. dr. Edvardą Kriščiūną. Kodėl?

Man tenka moksliniais tikslais ne kartą vykti į Ukrainą, be to, 2006 metais mėnesį laiko dirbau Čikagoje. Todėl būdama toli nuo Lietuvos nebūčiau galėjusi tvarkyti visų knygos leidybos reikalų. Tad labai džiaugiausi, kai docentas Edvardas Kriščiūnas sutiko talkinti – imtis tikrai sunkios darbo naštos. Kreipiausi į jį todėl, kad iš visų autorių, kurių straipsniai pateikti knygoje, į prelato vardo garsinimą jis buvo daugiausiai įsijungęs: ne tik skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, bet ir vyko į mokyklas ar gimnazijas, dalyvavo įteikiant švietimo ministro padėkos raštus jau minėtiems jaunimo dviračių žygio aktyviausiems keliauninkams. Dr. E.Kriščiūno įtaigus žodis buvo labai svarbus tokiuose susitikimuose su jaunimu. Tad knygos pasirodymo būtinybė docentui irgi buvo esminė visos veiklos, skirtos prelatui M.Krupavičiui, kulminacija. Man atrodo, mes labai gražiai ir draugiškai skirstėmės darbus, vienas kitam padėdami, paragindami, nuoširdžiai diskutuodami. Džiugu, kad neiškilo jokių nesklandumų. Ir štai to darbo rezultatas – man labai miela knyga.

Kokią šios knygos prasmę matote šiandieninėje Lietuvoje?

Mane asmeniškai sužavėjo prelato gebėjimas būti šalia žmonių, kelti jų optimizmą, daryti viską, kad žemę gavęs žmogus ją dirbtų ir turėtų naudos. Juk jis aplankė beveik visas Lietuvos vietoves. Tad, turėdama puikų pavyzdį tarp tų prelato kelionių, ieškau paralelių pati važinėdama po Lietuvą, rengdama konferencijas, skaitydama paskaitas bei pranešimus, susitikdama su moksleiviais, bendraudama su vietos gyventojais.

Šiuo metu, kada vyksta užmaskuotas dvasinis tautos genocidas, kai patys istorikai niekina praeitį, – ne tik menkina istorinius įvykius, bet ir asmenybes, – norėjosi parodyti, kad turime į ką atsiremti, į ką lygiuotis, kuo didžiuotis. Viliamės, kad šis darbas paskatins ką nors imtis naujų tyrinėjimų apie šią neeilinę asmenybę. Taigi knyga „Prelatas Mykolas Krupavičius“ turi gilią prasmę.

Dėkojame už pokalbį

Kalbėjosi dr. Aldona Kačerauskienė

Prof. Stanislovo Sajausko nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“