|
Marijai mūsų maldos ir visas gyvenimas
Tradiciškai gegužės mėnesį įsiliejame į Švč. M.Marijai skirtos maldos litanijos giedojimą bažnyčiose ar jos kalbėjimą savo namuose. Bažnyčia nesiliaus tikinčiuosius kvietusi melstis Marijai, nes Ji ne tik savo didžiu nuolankumu (plg. Lk 1, 48), primindama šv. Jono Krikštytojo palaimingąjį mažėjimą (plg. Jn 3, 30), pritraukė savo Viešpaties perdėm pripildytos malonės kupiną žvilgsnį, bet Ji ir viso savo garbingo krikščioniško gyvenimo darbais paliudijo, jog gali būti pelnytai vadinama visų angelų ir šventųjų Karaliene, nes Visagalis Dievas tikrai parodo savo rankos galybę ir išaukština mažuosius (plg. Lk 1, 5152).
Kai per įvairias maldas, skirtas Marijai (ypač per rožinio maldą), vienijamės su Dievo ir mūsų Motina, tuomet mūsų artumas Viešpačiui taip pat didėja. Štai vieno žmogaus gyvo bendravimo su Marija liudijimas: Prieš kurį laiką pajutau troškimą skirti Marijai vis daugiau vietos savo gyvenime. Man patinka ją kviestis kartu išgyventi manyje jos meilę Jėzui ir Trejybei, jos tylą, jos maldą. Su visišku pasitikėjimu aukoju jai save, kad galėčiau būti vieta, į kurią ji nusileistų ir vėl gyventų Žemėje; aukoju jai save, kad būčiau tarsi jos žmogiško gyvenimo Žemėje tąsa. Todėl į Mariją turiu žvelgti širdimi ir mintimis, kad tapčiau vieta, indu, Dievo laukimu.
Artėja gegužės 13 diena, kai daugelis tikinčiųjų ankstyvą rytmetį (nuo Katauskių gyvenvietės 8 val. žygiuos) gausiai vyks į Šiluvą, kad vėl galėtų tarsi akis į akį susitikti su savo brangiąja Mama Marija. Toji diena bus išskirtinė šventė, nes prisiminsime lygiai prieš 90 metų įvykusį Švč. M.Marijos pirmąjį apsireiškimą Fatimoje.
Ruoškimės šiai kelionei į Šiluvą krikščioniškai. Prisiminkime, kad Dievo Motinos, pasirodžiusios 1608 metais (ant akmens Šiluvoje), didysis troškimas, jog būtų garbinamas Jos mylimas Sūnus, yra ir dabar labai aktualus. Nes jei mes Jį stengsimės garbinti malda ir tikėjimo darbais, tada ir mums, kaip Marijai, bus dovanota nesibaigianti šventė Danguje.
II Vatikano Susirinkimo dekretuose skaitome: Kaip Jėzaus Motina, su kūnu ir siela jau išaukštinta dangaus garbėje, yra būsimajame gyvenime atbaigtos Bažnyčios paveikslas ir pradžia, taip šioje Žemėje, laukiant, kol ateis Viešpaties diena, ji šviečia keliaujančiai Dievo tautai kaip tikros vilties ir paguodos ženklas.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2007 XXI amžius
|