Panevėžio vyskupijoje
Biržų dekanate
Pašventinta iš pelenų prikelta bažnyčia
 |
Puošni atstatytoji Suosto
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
|
 |
Vyskupas Jonas Kauneckas
laiko simbolinį bažnyčios raktą
|
 |
Kalba Regina
Simonavičienė, organizavusi
Suosto bažnyčios statybą
|
 |
Suosto bažnyčios pašventinimo
iškilmėse giedojo Biržų Šv. Jono
Krikštytojo bažnyčios choras
|
 |
Šventoriuje knygnešio
Jurgio Bielinio kapas
|
 |
Svečius sutiko su duona ir gėlėmis
|
Suostas. Prie kelio tarp Biržų ir Germaniškio
iškilusi raudonplytė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia džiugina
pravažiuojančius keliautojus. Ji pastatyta vietoje medinės, prieš
penkerius metus sudegusios šventovės. Naujieji maldos namai pašventinti
gegužės 13-ąją.
Tiek svečių senokai matė
Žmonės, atvykę iš įvairių vietovių, gausiai rinkosi
prie bažnyčios. Tarp svečių buvo Seimo narys Viktoras Rinkevičius,
dėjęs nemažai pastangų, kad būtų atstatyta gaisro suniokota bažnyčia,
rajono savivaldybės atstovai. Iki Biržų važiavo autobusu, o Suostą
pasiekė pakeleivinga mašina Šilagalio (Panevėžio r.) gyventojas
Vilius Kuodis. Stropiam XXI amžiaus prenumeratoriui bei skaitytojui
prieš 40 metų teko tvarkyti senosios bažnyčios elektros sistemą.
Ties vietos Jurgio Bielinio pradine mokykla jaunimas su juoda duona
ir gėlėmis sutiko Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką, popiežiaus Benedikto
XVI apaštalinį nuncijų arkivyskupą Peterį Stefaną Zurbriggeną. Kartu
su jais buvo Panevėžio vyskupijos generalvikaras kan. dr. Robertas
Pukenis, Smilgių klebonas protonotaras Bronius Antanaitis, Biržų
klebonas kun. Dalius Tubys, Nemunėlio Radviliškio klebonas kun.
Henrikas Bernatovičius, kiti kunigai. Dvasininkai šiltai, nuoširdžiai
bendravo su tikinčiaisiais.
Prisikelti padėjo knygnešio dvasia
Prie bažnyčios vartų vysk. J.Kauneckui buvo įteiktas
naujosios šventovės simbolinis raktas bei jos projektas. Ganytojas
pakvietė visus į šventorių sakydamas, jog pamaldos vyks lauke, nes
pačioje bažnyčioje geriausiu atveju galėtų tilpti apie šimtą žmonių.
Vyskupijos vadovas šventintu vandeniu pašlakstė susirinkusiuosius
ir maldos namų sienas.
Pastatyti tokią bažnyčią patiems tikras stebuklas,
per pamokslą teigė vyskupas. Tai jūs esate tikra gyvoji Bažnyčia.
Be jūsų būtų tuščios šio pastato sienos.
Anot aukšto svečio, pagrindinis jos dvasinis statytojas
buvo žymusis knygnešys J.Bielinis, kurio palaikai ilsisi šiame šventoriuje.
Jis organizavo knygų platinimą. Per du milijonus leidinių šitaip
atkeliavo iš užsienio. Knygnešio dvasia išjudino parapijiečius atstatyti
gaisro sunaikintą bažnyčią. Ji bus jam kaip paminklas, nes knygnešys
J.Bielinis paskyrė savo gyvenimą tam, kad nenutiltų lietuviškas
žodis.
Ypatinga pagarba statytojams
Apaštalinis nuncijus arkiv. P.S.Zurbriggenas patepė
šventais aliejais bažnyčią iš lauko ir iš vidaus. Buvo pasmilkyti
altorius ir bažnyčia, uždegtos žvakės, įžiebtos šviesos maldos namuose.
Taip naujoji Suosto bažnyčia įgavo visas savo teises.
Vysk. J.Kauneckas sakė, jog Germaniškyje Šv. Magdalenos koplyčią sugebėjo pastatyti Augustas Skadinis. Pernai vilnietis Albinas Jasiūnas atliko žygdarbį atstatydamas Pandėlio bažnyčios bokštus.
Pagarbos verta ir Regina Simonavičienė, sugebėjusi įtikinti, kad Suostui reikalinga sava bažnyčia. Vyskupas pranešė, kad jai yra suteiktas Šventojo Tėvo palaiminimas ir padėka už jos nepaprastą pasiaukojimą organizuojant sudegusios Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios atstatymą. Kartu jai įteiktas ir Dievo tarno Jono Pauliaus II atminimo medalis. Tokius pat apdovanojimus gavo ir Germaniškio koplyčios statytojas A.Skadinis.
Vyskupo padėkos
Grupei žmonių vysk. J.Kauneckas įteikė savo padėką ir suteikė jiems palaiminimą už jų paaukotas santaupas statomai Suosto šventovei. Kartu dovanojo Lacrimos poezijos tritomį. Už labai didelę ir nuoširdžią pagalbą dėkojo Suosto gyventojams Adomui ir Viktorijai Jurginams, germaniškiečiui ūkininkui Henrikui Bartuliui už jo pagalbą statant Germaniškio koplyčią ir Suosto bažnyčią. Padėkos žodį tarė architektui Kaziui Tamošėčiui už jo parengtus net septynių maldos namų statybos projektus. Dėkojo Algimantui Jankauskui už kapų tvarkymą ir paminklų atstatymą prie Suosto maldos namų, Vladui Žukliui už paaukotą Švč. Mergelės Marijos statulą, protonotarui B.Antanaičiui už paaukotus Kryžiaus kelius. Išreiškė pagarbą Laimai, Juliui ir Romui Masonams už jų didelę pagalbą bažnyčios statyboje. Nepamiršo pasakyti ačiū buvusiam Suosto, o dabar Rozalimo klebonui kun. Anicetui Kisieliui. 87-uosius savo gyvenimo metus skaičiuojantis dvasininkas didelę dalį savo santaupų skyrė statomai Suosto bažnyčiai.
Įvertino statinio grožį
Popiežiaus vardu žodį tarė arkiv. P.S.Zurbriggenas. Svečias prisipažino, kad jam labai patinka Suosto bažnyčios išvaizda. Pasak jo, ši bažnyčia, kaip ir gyvenimas, turi daugybę kampų. Arkivyskupas priminė, jog tądien katalikai švenčia Šv. Antano dieną. Nemažai Lietuvos bažnyčių pavadinta jo vardu. Gegužės 13-oji dar ypatinga tuo, jog lygiai prieš 90 metų Fatimoje (Portugalija) apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Popiežiaus nuncijus visiems suteikė apaštalinį palaiminimą.
Lietuviai moka atstatyti tai, kas sugriauta
Tarp kitų pasisakiusiųjų buvo ir Smilgių klebonas protonotaras B.Antanaitis. Šių eilučių autorius, matęs, kas buvo likę iš sudegusios Suosto bažnyčios, prisimena, kaip B.Antanaitis, tada kanauninkas, labai išgyveno dėl įvykusios skaudžios nelaimės. Kas imsis viską atstatyti? klausė jis vaikščiodamas po gaisravietę. Truputį jaudindamasis, dabar protonotaras sakė: Tikrai istorinis įvykis, kad bažnyčios atstatymui vadovavo moteris.
Jis teigė, kad lietuviai moka pastatyti ir atstatyti tai, kas buvo sugriauta, ir paskui gražiai prižiūrėti. Smilgių klebonas priminė nuncijaus žodžius, pasakytus šventinant altorių Utenoje: Lietuvos bažnyčios yra tokios gražios, kad visos jos gali būti katedromis. Dvasininkas išreiškė mintį, jog be bažnyčios, be knygnešių kažin ar būtume dabar kalbėję savo gimtąja kalba, kažin ar šiandien čia būtume susirinkę.
Padėkos žodį tarė aukotojams
Trumpas, bet itin šiltas buvo R.Simonavičienės pasisakymas: Ačiū jums, gerieji Suosto žmonės. Be jūsų, be jūsų noro ir be jūsų aukų nebūtų buvę šios bažnyčios. Ji geru žodžiu atsiliepė apie Biržų kleboną kun. D.Tubį, kuris suteikė dvasinę paramą.
Agronomės išsilavinimą turinti R.Simonavičienė, kurią galima vadinti bažnyčios statymo varikliu, savo gyvenime daug regėjo. Ji nebuvo lepinama likimo. Būdama 25 metų, susižeidė stuburą ir jai teko pusantrų metų išgulėti ant lentos. Suostietė patyrė 16 įvairių operacijų. Kartais gydytojai net abejojo, ar ji gyvens. Tokios energijos ir dvasinės stiprybės jai suteikė tvirtas tikėjimas.
Bronius VERTELKA
Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius
|