|
Įklimpę į dumblą
Petras KATINAS
Lietuvoje išeinantis rusų savaitraštis Obzor praėjusią savaitę paskelbė didžiulį, visą puslapį užimantį straipsnį, pavadintą Šventė Jurlandijos šalyje. Galima paaiškinti, kad Jurlandija, pavadinta rusų įtakos agento, dėjusio visas pastangas ir milijonus į prezidentūrą pasodinti Maskvos klapčiuką R.Paksą, yra Jurijaus Borisovo žemė. Taigi leidžiama suprasti, kad Lietuva jau ne Lietuva, o Jurlandija. Gausiai iliustruotame straipsnyje, aprašoma, kaip savo 51-ąjį gimtadienį Molėtų rajone esančiame Dubingių poilsio centre šventė R.Pakso epopėjos herojus Aviabaltikos-SPARK bosas J.Borisovas. Šventė buvo pavadinta Jurovizija 2007, analogiška pasibaigusiam Eurovizijos dainuškų konkursui. Skirtingai nuo Eurovizijos, Jurovizijoje nebuvo jokio konkurso, nes laureatas-jubiliatas buvo tiktai vienas. Apipiltas gausybe dovanų, pradedant kaukazietišku durklu, baigiant prabangiu motociklu Augusta F-4 1000, kurį straipsnio autorius pavadino motociklu-žvėrimi, jubiliatas pasigyrė, kad savo dvare prie vaizdingų Trakų ežerų, kuris saugomas labiau nei kokio nors viduramžių feodalo rezidencija, jis jau turi keliasdešimt garsiausių pasaulyje firmų limuzinų ir 16 motociklų, netgi lėktuvą, kuriuo pats skraido virš Trakų ežerų, apžiūrėdamas savo valdas. Susikvietęs kolegas Lietuvos verslininkus, kurie nemoka dirbti, J.Borisovas paskelbė, kad pernai jo firma Aviabaltika-SPARK uždirbo daugiau kaip 100 milijonų dolerių pelno ir turi savo skyrius ne tik Maskvoje, bet ir Indijoje, Šri Lankoje, Meksikoje. Dar pridūrė, kad nuo šešerių metukų gyvena Lietuvoje ir niekur iš jos neketina išvykti, nes visiškai neabejoja, kad Lietuvos juridinės instancijos nesugebės jo išvaryti, o jeigu taip ir atsitiktų, tai dar yra Strasbūro teismas. Tiesa, pareiškęs, kad į politiką jau nebesikiša, sovietinis armijos majoras, didžiai nusipelnęs Afganistane, vis dėlto išdėstė, kad jeigu Lietuvos ekonomikai vadovautų, tai nereikėtų iš Rusijos kaulyti naftos Mažeikių naftos įmonei ir būtų neatidavęs jos lenkų koncernui PKN Orlen. Žinoma, galima būtų ir nebekreipti dėmesio į tuos rusų oligarcho išsidirbinėjimus bei karališkas pramogas. Ne jis vienas labai mėgsta tokius dalykus. Štai pats A.Brazauskas kokį pokylį surengė savo naujųjų vestuvių penkmečiui paminėti. O kokias ledų šventes rengdavo J.Borisovo tėvynainis Kėdainiuose! Tiesa, reikėtų pagirti tą buvusį Kėdainių kniazių, kad jis visgi išmoko kalbėti lietuviškai, o štai Jurovizijos 2007 herojus, nuo šešerių metų gyvenantis Lietuvoje, demonstratyviai nepasako nė vieno žodžio valstybine kalba. Kaip, beje, daro ir Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius V.Ševaldinas. O tai reiškia viena: šie įtakingi Rusijos biznio rykliai ne tiktai laiko mus niekingais, niekam tikusiais, atsilikusiais aborigenais, bet ir yra tvirtai įsitikinę, kad mūsų nepriklausomybė tėra tiktai laikinas reiškinys. Deja, ne jie vieni. Pakanka tik pažvelgti į nemažą liumpenizuotos visuomenės, gyvenančios iš įvairiausių socialinių pašalpų, dalį. Tos dalies nostalgija didžiojo brolio botagui liejasi per kraštus. Ką jau kalbėti apie dabartinio Seimo tautos išrinktuosius, ypač socdemų ilgasėdžius. Štai vos Tėvynės sąjungai paskelbus apie Rusijos sulaikymo strategiją ar bent jau jos įtakos pristabdymo iniciatyvą, kilo didžiulis nepasitenkinimas ir dantų griežimas. Tiesa, šį kartą nedaroma taip atvirai, kaip anksčiau. Juk ne kas kitas, o pats naujasis socdemų partijos vadas ir premjeras G.Kirkilas Londono tarptautinėje konferencijoje apie energetinius iššūkius Europai gana griežtai kritikavo Rusiją ne tik dėl naftotiekio Družba uždarymo, bet ir apskritai dėl Kremliaus vykdomo energetinio šantažo.
Todėl Kremliaus bokštų mylėtojai, bent jau kol kas, susilaiko smerkdami Tėvynės sąjungos Rusijos sulaikymo strategiją. Nebent kiek garsiau pasireiškia dideliu strategu savo laikantis parlamentaras Vaclav Stankievič, nuolat aiškindamas, kaip reikia dėti visas pastangas draugauti su Rusija. Užtat internetiniuose portaluose pasipylė daugybė komentarų dėl TS paskelbtos Rusijos sulaikymo strategijos. Ir ne tik internete. Štai buvęs SSKP-LKP veikėjas, sovietinės invazijos metu kooptuotas į Afganistaną koordinuoti vietinių kolaborantų partijos veiksmų, Vladas Būtėnas Lietuvoje išeinančiuose rusiškuose savaitraščiuose aiškina užsipuldamas TS strategijoje paminėtą finliandizacijos pavojų. Esą pokarinės Suomijos vadovai, supratę, kad be Rusijos neišsiversi, vykdė puikią politiką. Tiksliau, padlaižiavo Maskvai. Bet kitaip ir būti negalėjo. Juk dar perestrojkos laikais visos Rusijos informacijos priemonės skelbė, kad Suomijos prezidentas Paasikivis buvo seniai KGB užverbuotas įtakos agentas-rezidentas. Prieš TS iniciatyvą sustabdyti Rusijos įtaką Lietuvoje nusiteikę kolaborantai ir jų palikuonys dabar cituoja internetiniame portale bernardinai lt V.Kilpio publikaciją, kurioje jis įvardija finliandizaciją, t.y. aklą paklusnumą Maskvos diktatui, kaip didelį Suomijos laimėjimą kuriant savo šalyje ekonominę gerovę. Pasirodo, tik sekant SSRS, o dabar Rusijos pavyzdžiu, kurioje ir toliau tebeskursta dauguma rusų, galima pasiekti tokios gerovės. Kalbant apie Suomiją, pirmiausia reikia pažymėti, kad ten valdžioje buvusieji ir esantys nėra tokie kaip Lietuvos ilgasėdžiai valdovai. Buvusio Suomijos prezidento Paasikivio uolumo Maskvai negalima net iš tolo palyginti su Brazausko-Bradausko-Bernatonio ir viso kolaborantinio LKP aparato ilgų okupacinių dešimtmečių veikla. Deja, tebesitęsiančia iki šiol.
Ieškant finliandizacijos tariamų teigiamybių, KGB įsitvirtinimo Lietuvoje procesas vis gilėja. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministrė, apsukrioji naujoji socialdemokratė, pionierių ir komjaunimo aktyvistė Vilija Blinkevičiūtė, apklausų reitinguose netgi lenkianti patį V.Adamkų, nusprendė atimti iš KGB-VSD pastangomis į kalėjimą pasodinto Lietuvos patrioto ir nepriklausomybės šauklio Algirdo Petrusevičiaus pirmojo laipsnio valstybės pensiją, dideliam brazauskininkų nepasitenkinimui, suteiktą dar 2000 metais. Iš šio Lietuvos patrioto reikalaujama atimti net Sausio 13-osios medalį ir Vyčio kryžiaus ordiną. Taigi lietuviško automatinio ginklo Vytis kūrėjas, sovietinių lagerių kankinys paskelbtas valstybės priešu! Kažkodėl draugė ministrė Vilija, aimanuojanti dėl okupacijos laikų klestėjimo, net neužsimena, kokie gi jos idėjiniai, ir ne tik, bičiuliai, t.y. ne tik aukšti LKP CK sekretoriai, bet ir KGB šnipai gauna tas valstybines pensijas. Nesuka galvos dėl tokio absurdiškumo ir Prezidentūra. Bet kitaip ir būti negali. Juk po septyniolikos nepriklausomybės metų Lietuvoje tvarką daro vis tie patys. O V.Blinkevičiūtė, nepaisant jos okupacinės nostalgijos, tėra tiktai tų pačių Maskvos liokajų įrankis, Deja, ne vienintelis.
© 2007 XXI amžius
|