Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Nepaprastas Karmelio „mažosios šventosios“ paprastumas

Rožės žiedai puikiai atspindi Teresės pašaukimą Pasiaukojančiai Meilei

Yra sakoma, jog nedaug tėra šventųjų, kurių taip nesuprato žmonės, kaip nesuprato Teresės per visą gyvenimą. Gyvendama nuošaliai vienuolyne ir norėjusi likti nežinoma, Teresė nė nepagalvojo, jog ateis metas, kai milijonai žmonių matys jos veidą, mėgins pažinti ją skaitydami jos dienoraštį, nors jame, kaip pati sakė, rašė ne šiaip apie savo gyvenimą, o pasakojo apie malones, kuriomis Gerasis Dievas teikėsi ją apdovanoti. Mirties patale Karmelio „mažoji šventoji“ sakė: „Mėgstu tik paprastumą. Apsimetinėjimas man atkarus“.

Tačiau Teresėlės paprastumas nėra toks jau paprastas, jeigu giliau pažvelgtume į šios šventosios pareiškimą: „Mane sotina vien tiesa“.

Savo „mažojo kelelio“ į Dievą užuomazgą Teresė atranda Pauliaus laiško korintiečiams 13 skyriaus mintyse ir užsidega pasiaukojimu Dievo Gailestingajai Meilei: „Meilė, gailestingumas bus mano pašaukimas. Supratau, kad jei Bažnyčia yra kūnas, sudėtas iš atskirų narių, tai negali stigti Jai ir paties būtiniausio bei prakilniausio. Suvokiau, kad Bažnyčia turi širdį, o toji Širdis liepsnoja meile. Supratau, kad vien Meilė žadina Bažnyčios narius veiklai. Ir jeigu Meilė užgestų, apaštalai neskelbtų Evangelijos, kankiniai atsisakytų lieti kraują. (…) Aš supratau, kad meilė aprėpia visus pašaukimus, kad meilė yra viskas, kad ji gyva visais laikais ir visur. Vienu žodžiu, meilė amžina. (…) Taip, aš atradau savo vietą Bažnyčioje; (…) Mano Motinos Bažnyčios Širdyje aš būsiu Meilė… taigi aš būsiu viskas… taip mano svajonė išsipildys!!!“ 1895 m. birželio 9 d., per Švenčiausiosios Trejybės iškilmę, ji pasiaukoja Gailestingajai Dievo Meilei. Taip, nepaisant labai aiškaus savo pačios menkumo suvokimo, atsiskleidžia didžiulė Teresės drąsa. Pasiaukojimo akte ji atsisako bet kokių savo nuopelnų: „Pasirodysiu Tavo akivaizdoje tuščiomis rankomis, nes neprašau Tavęs, Viešpatie, skaičiuoti mano darbus“. Teresė Dievo Gailestingajai Meilei pasiaukoja deginamąja auka, maldaudama Dievą ją „sunaikinti“. Ši atrasta meilė persmelkė visą Teresės gyvenimą ir tapo jos poezijos posmų bei svajonių mūza. Pasiaukojimo Dievo Gailestingajai Meilei siekius subtiliai atspindi jos sukurtos giesmės strofos:

Numirti iš meilės – viltis štai manoji.

Norėčiau Jo Meile kasdien vis

liepsnoti.

Su Juo trokštu jungtis, regėt amžinai.

Štai mano Dangus... dalia mano štai:

Gyventi tik Meile!!!

Trumpai galime pasakyti, jog visas Teresės paprastumas slypi jos pašaukime mylėti. Bet turint galvoje Teresės nenumaldomą tiesos troškimą bei puoselėjamą pasitikėjimą ir žvelgiant giliau į malonių, kuriomis Dievas teikėsi ją apdovanoti, išsiskleidimą šioje Karmelio „mažojoje šventojoje“ atsiskleidžia tikrai nepaprastas jos gyvenimo kelias, daugelio vadinamas „mažuoju keleliu“, kuris tikrai ne mažas išbandymų ir malonių prasme. Šio kelio realybėje subręsta neapsakomai „sudėtingas“ šventosios paprastumas, o „mažasis kelias“ tampa „didžiuoju“ pasiaukojimo Meilei gyvenimu.

Kiekviena giliau nei vien į išorinį spalvų ir formų margumą žvelgianti akis Teresės vaizdavime rožių apsuptyje gali įžvelgti ne nusaldintą jos portretą, o šios šventosios vidinio grožio išraišką, kuri slypi rožių simbolikoje. Rožės žiedai puikiai atspindi Teresės pašaukimą Pasiaukojančiai Meilei. Kaip nuostabiausi rožių žiedai, traukiantys sielą savo grožio subtilumu, kiekvieną prie jų prisiliečiantį skaudžiai žeidžia, taip „mažojo kelelio“ Karmelio šventosios paprastumas žmogiškai reikalauja skausmingos, savąjį „aš“ deginančios meilės aukos. Tikrą tiesą pasauliui skelbia daugelio mėgiamos skambios giesmės žodžiai: „Terese, Karmelio gėlele meili, vedi mus į dangų, mūs širdis keli“.

Vilija Karaliūnaitė,
teologijos licenciatė

© 2007 „XXI amžius“