|
Gegužės žiedai tau, Marija
Atrodo, senosios Kauno Katedros kolonos prabilo, pragydo, erdvė prisipildė, sujudėjo nuo Marijai gegužės Karalienei besimeldžiančiųjų virpulio, maldų žodžių, nuo prelato monsinjoro Vinco Jalinsko meilės pamokslų, nuo giedotojų balsų... Giesmės liejosi it upeliai Marijai, dangiškajai Motinai, Motinėlei mūsų...
Kiekvienas senas, viduramžis ir jaunas visi sveikino Mariją savo Sveika... savu balsu, savu būdu...
Tarytum giedojo visa Katedra, virpėjo, bangavo... Vargonai griaudė, Viešpačiui reiškė Tikėjimo Tiesą!
Pagaugomis per širdį ėjo, neklaužadai, užsispyrėliui, ir jam galiausiai ašaros riedėjo... O ten, tamsiam pakrašty, kažkas gulė kryžiumi...
Sukasdienėjęs, pilkas vargo žmogelis tarytum atgijo, šviesa sužibo, veidas prašvito, sieloj pakilo dangop... Ir tapo ramu, gera Viešpaties Dievo Motinėlės malonės globoj, kaip broliai, kaip seserys artimi visi jungėsi giesmėje O Marija Šiluvos...
Maldoj kvėpavo prie išstatyto koplyčioj Švenčiausiojo sakramento! Prie Sopulingosios Dievo Motinos altoriaus, kuris skendo degančių žvakučių šviesoje, ir keliais aplink einančių močiučių supty...
Motin. Mūsų Dieviškoji, tiek širdžių patraukus, nenustoji, vis globoji, vedi, Malonioji, į kilnumą, į Aukštumo rojų...
Gegužės 14-ąją Kauno Katedra atgijo, nušvito, atjaunėjo, lyg tapo kita... Pratrūko gegužio žiedų maldų pliūpsniais...
Marija, Dangaus Lelija, skaisti, tyroji, lankai mus, globoji, globok Lietuvoje ir tautiečius užsienyje, bažnyčioj, šeimoj, namuos tėvus ir vaikus, žmonas ir vyrus, jaunąsias ir jaunuosius, vaikučius našlaičius mažučius ir senelius žilučius, visus mylimus ir nemylimus, vedusius ir viengungius, pasimetusius, išsiskyrusius, nuskriaustus, apleistus, tikinčius ir netikinčius, nerandančius kelio, besikankinančius nevilty, visus nelaimingus. Motin, Tu Priebėga vargšų visų padėk prapulty!
Pagaliau Lietuvą, Lietuvą vesk tiesiu Tiesos keliu, neleisk priešams jai pakenkti ar išsukti ją iš kelio! Motin Šiluvos, Aušros Vartų, Motina geroji... atkritėlius atversk, prasigėrusius, paleistuvius(es) tramdyk ir namų ramybę sugrąžink visiems. O jei kam tikėjimas apsilpo, susilpo, sužeistus širdy, ligonius bevilčius, padėk reikale sunkiam, pražūty, o Marija, Priebėga širdžių!
Po sparnu savo glausk vienuolius(es), kunigus ir visus dvasios apaštalus, kad nepritrūktų jiems meilės!
Jonas KIRLYS,
choristas
Garliava, Kauno rajonas
© 2007 XXI amžius
|