|
Siekime istorinio atgaivinimo
Kreipimasis į Kauno miesto merą Andrių Kupčinską
dėl lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejaus atstatymo
Daug kartų dėl Kauno Senųjų kapinių, esančių Vytauto prospekte, būklės buvo kreiptasi į praėjusios kadencijos miesto valdžią. Okupantas, bijodamas Vėlinių antisovietinės dvasios, jas iš esmės sunaikino, kai kuriuos palaikus perkėlė į kitas kapines. Tačiau šiose kapinėse po sulyginta žeme ilsisi dar daug 1941 metų birželio sukilėlių, Lietuvos kariųsavanorių ir kitų žmonių palaikų. Jose buvo palaidotas ir pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas, deja, jau dabar nežinomoje vietoje.
Atkūrus Nepriklausomybę, dr. J.Voronavičiaus, vadovavusio nepelno įmonei Palikimas, bei kitų patriotiškai nusiteikusių žmonių dėka buvo atstatytas okupantų nugriautas paminklas Žuvome dėl Tėvynės. 1996 metais, tvarkant kapines, buvo rastas brangus istorijos radinys mūsų didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejaus sveika požeminė dalis. Tai vienas iš objektų, prie kurio sovietiniais metais per Vėlines vykdavo Lietuvos laisvės viltį teikiantys žmonių susibūrimai, skambėjo raginimai pakilti Dariaus ir Girėno dvasios sparnais į Laisvę. Jau vien todėl jis turėtų atgauti savo gyvybę. Šį gyvybingumą dar labiau įprasmina jo pagrindinis turinys šiame V.Žemkalnio-Landsbergio suprojektuotame mauzoliejuje žalvariniuose karstuose ilsėjosi balzamuoti Dariaus ir Girėno kūnai. Tai, galima sakyti, kad čia buvęs jų pirmasis realus palaidojimas.
Po mauzoliejaus dalies atradimo buvo numatyta tą požeminę dalį, kaip gyvą istorinį paminklą, restauruoti, apgaubti jį stikliniu gaubtu. Net projektas buvo sudarytas, gyvai kalbėta apie jo muziejinę memorialinę paskirtį. Tačiau keičiantis politiniams vėjams, įmonė Palikimas buvo likviduota, naujai atėjusiai valdžiai patriotinio turinio paminklai mažai terūpėjo. Nerūpėjo ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovei Irenai Vaškelienei. Tačiau čia pat prisiminkime, kaip ji įnirtingai gynė mums svetimus okupacinius simbolius surūdijusias sovietines žvaigždes ant Aleksoto tilto... Tuo tarpu Tėvynės meilę žadinantis objektas buvo pasmerktas vadinamajam laikinam užkonservavimui, jį užkasant. Ir tas laikinas užkonservavimas buvusios miesto savivaldybės tarybos sprendimu, pasirašytu tuometinio mero Arvydo Garbaravičiaus, jau tęsiasi nuo 2004 metų gruodžio mėnesio pradžios. Toks liberalų valdžios sprendimas, nepaisant žmonių vykusio protesto, buvo priimtas tik dviejų balsų dauguma. Skaudu buvo patirti, kad šiam liberalų inicijuotam konservavimo žingsniui pritarė, rodos, toks garbingas iš JAV grįžęs profesorius Algirdas Antanas Avižienis, savo kalba paskatinęs ir kai kuriuos kitus tarybos narius paremti šį negatyvų liberalų siūlymą. Pragaištingoms liberalų užmačioms atvirai pasipriešino krikščionys demokratai. Juos palaikė dauguma Tėvynės sąjungos narių, kai kurie socialdemokratai ir kiti, kam rūpėjo garbingo paveldo išsaugojimas. Taigi buvo nueita lengviausiu, bet labai negarbingu keliu sulygintas su žeme taip kruopščiai su viltimi dorų žmonių surastas ir atkastas mauzoliejus. Reikia jį atstatyti tai turėtų būti mūsų visų garbės reikalas. Ir svečiams, atvykusiems į Kauną, būtų ką parodyti, apie ką papasakoti, papasakoti nemenkinant savo istorijos apie Dariaus ir Girėno legendinį skrydį Lietuvos garbei, visų žmonių pažangai. Tai jau daug prasmingiau negu įrengiant abstrakčią apžvalgos aikštelę. Juk tiek į pašalius išmesta pinigų, rūpinantis tik savo liberalia gerove, praturtėjimo dulkėmis, savo įvaizdžio gerinimu... Ir visa buvusių kapinių teritorija šaukiasi pagalbos. Tikime, kad ji jos tikrai sulauks.
Zigmas TAMAKAUSKAS,
LKD Kauno skyriaus Švietimo sekcijos pirmininkas
© 2007 XXI amžius
|